Į Lietuvą grįžęs Benediktas Vanagas apie lemtingą klaidą: „Lėktuvai krenta, kai sutampa kelios nelaimės“

 

Vilniaus oro uoste nusileido anksčiau laiko iš Dakaro ralio pasitraukęs „Toyota Gazoo Racing Baltics“ ekipažas. Nors Benediktas Vanagas ir šturmanas Kuldaras Sikkas neslepia apmaudo dėl nebaigtų lenktynių, komandos lyderis pabrėžia – tai buvo pamoka ne tik jiems, bet ir patiems organizatoriams.

Lemtingas incidentas: „Galvojome, kad žinome, kur esame“

Pasitikusiems žurnalistams B. Vanagas teigė, kad galutiniam verdiktui dar trūksta šiek tiek informacijos, tačiau bendras jausmas iki avarijos buvo puikus. Ekipažas buvo įveikęs apie 2000 km iš suplanuotų 4800 km greičio ruožų – tai yra beveik pusę lenktynių.

„Visiškai kontroliavome situaciją. Strategija, kurią buvome pasirinkę, veikė puikiai. Tačiau esame čia turbūt anksčiau negu reikėjo“, – pripažino lenktynininkas.

Analizuodamas pasitraukimo priežastis, B. Vanagas pasitelkė aviacijos analogiją: „Lėktuvai krenta, kai vienoje vietoje atsitinka 3 ar 4 nelaimingi atsitikimai. Jei nutinka vienas – jie nekrenta. Mūsų atveju buvo labai panašiai – daug nelaimingų atsitiktinumų suėjo į vieną vietą. Mes galvojome, kad žinome, kur esame, o iš tiesų nelabai žinojome.“

„Merfio dėsnis“ ir organizatorių atsakomybė

Paklaustas, ar pavyko išanalizuoti vaizdo medžiagą iš automobilio vidaus (onboard), B. Vanagas atskleidė kuriozišką detalę – būtent tą dieną kamera neveikė.

„Labai gaila, bet onboardas neįsirašė. Kažkaip sugebėjome jo neįjungti tą dieną – suveikė Merfio dėsnis. Tačiau patys organizatoriai, įskaitant varžybų direktorių Davidą Casterą, labai greitai prisistatė ir pripažino, kad jie patys užtvėrė vieną atvažiavimą į kanjoną, kur važiavo ir lyderiai“, – pasakojo pilotas, užsimindamas, kad ši situacija sukėlė diskusijų apie trasos saugumą.

Filosofinis požiūris: „Atsikelsime tiek kartų, kiek reikės“

Nepaisant nesėkmės, B. Vanagas išlieka pozityvus. Jis džiaugėsi dar geriau pažinęs savo kolegas ir patvirtinęs, kad jų vertybinis bei filosofinis požiūris į lenktynes sutampa.

„Gyvenimo knygoje tai yra tik paragrafas arba skyrius. Jis labai įdomus, nors šįkart galbūt ne visai toks, kokio norėjome“, – kalbėjo B. Vanagas.

Paklaustas apie emocinę būseną ir ar jaučiasi prislėgtas, lenktynininkas atsakė tvirtai: „Žinokit, mes atsikelsime tiek kartų, kiek reikės. Mes visada žinome, kuo tai gali baigtis.