Pasaulio geopolitiniame žemėlapyje vėl žiebiasi raudona lemputė. Donaldas Trumpas, sugrąžindamas į darbotvarkę vieną kontroversiškiausių savo idėjų, šįkart žengė žingsnį toliau. Pareiškimas, kad JAV gali perimti Grenlandijos kontrolę „lengvuoju“ arba „sunkiuoju“ būdu, sukėlė diplomatinį šoką Kopenhagoje ir Nuke, bei privertė suklusti Maskvą ir Pekiną.
Tai, kas 2019 metais daugeliui atrodė kaip keistas nekilnojamojo turto magnato kaprizas – idėja nusipirkti didžiausią pasaulio salą – dabar įgauna grėsmingą atspalvį. Trumpas šį žingsnį motyvuoja būtinybe užsitikrinti strateginį pranašumą prieš Rusiją ir Kiniją regione, kuris sparčiai tampa naujuoju Šaltojo karo frontu.
Nuo pasiūlymo pirkti iki grasinimo jėga?
Frazė „lengvuoju būdu“ akivaizdžiai reiškia finansinį sandorį – teritorijos pirkimą, kas šiuolaikiniame pasaulyje jau laikoma anachronizmu. Tačiau didžiausią nerimą kelia dalis apie „sunkųjį būdą“.
Ką tai reiškia santykiuose tarp NATO sąjungininkių – JAV ir Danijos? Ar tai diplomatinis šantažas? Ekonominės sankcijos? O gal net hibridinio spaudimo elementai siekiant destabilizuoti salos valdymą? Nors tiesioginė karinė aneksija atrodo neįtikėtina, tokia retorika iš JAV lyderio lūpų yra beprecedentė ir pavojingai klibina transatlantinės vienybės pamatus.
Arkties šachmatų lenta: kodėl Grenlandija tokia svarbi?
Grenlandija nėra tik ledo luitas. Tirpstant Arkties ledynams, ši sala tampa vienu geidžiamiausių strateginių taškų Žemėje:
Karinė reikšmė: JAV jau dešimtmečius eksploatuoja Thule (Pituffik) oro bazę salos šiaurėje – tai gyvybiškai svarbus elementas Amerikos priešraketinės gynybos ir kosmoso stebėjimo sistemoje. Trumpas siekia ne tik išlaikyti, bet ir drastiškai išplėsti šią kontrolę, paverčiant salą neįveikiama tvirtove prieš Rusijos šiaurinį laivyną.
Ištekliai ir Kinijos šešėlis: Grenlandijos gelmėse glūdi milžiniški retųjų žemės elementų klodai, būtini aukštosioms technologijoms ir žaliajai energetikai. Šiuo metu šioje rinkoje dominuoja Kinija, kuri aktyviai bando įsitvirtinti saloje per investicijas. JAV požiūriu, leisti Pekinui kontroliuoti šiuos išteklius Amerikos pašonėje yra nacionalinio saugumo katastrofa.
Nauji laivybos keliai: Atsiveriantis Šiaurės jūrų kelias radikaliai keičia pasaulinę logistiką. Kas kontroliuoja Grenlandiją, tas turi didžiulę įtaką Arkties vartams.
Griežtas „NE“ iš Šiaurės
Reakcija į Trumpo pareiškimą buvo vieninga ir griežta.
„Grenlandija nėra parduodama. Grenlandija nėra prekė, tai žmonės ir tauta,“ – pareiškė salos, kuri turi plačią autonomiją Danijos Karalystės sudėtyje, atstovai.
Danijos vyriausybė Kopenhagoje taip pat atmetė bet kokias diskusijas apie teritorijos perdavimą, pabrėždama, kad tokie pareiškimai yra nepagarbūs ir primena kolonijinius laikus. Tačiau už uždarų durų Danijos diplomatams tenka spręsti sudėtingą dilemą: kaip apginti savo suverenitetą ir Grenlandijos interesus, nesugadinant santykių su svarbiausia saugumo garante – JAV.
NNP.LT Vertinimas: Rimta politika ar derybinis blefas?
Vertinant D. Trumpo stilių, riba tarp hiperbolizuoto blefo ir realių ketinimų visada yra neryški.
Greičiausiai „sunkusis būdas“ yra derybinė taktika – maksimalaus spaudimo korta. Trumpas supranta, kad tiesiogiai „nusipirkti“ salos nepavyks. Tačiau grasindamas vienašališkais veiksmais, jis gali siekti priversti Daniją ir Grenlandiją suteikti JAV išskirtines teises: didesnę karinių bazių plėtrą, pirmenybę išteklių gavyboje ir Kinijos investicijų blokavimą.
Tai nėra tiesiog tuščios kalbos. Tai signalas, kad kova dėl Arkties tampa brutalesnė, ir JAV yra pasiryžusios naudoti agresyvius metodus savo dominavimui užtikrinti, net jei tai reiškia spaudimą artimiausiems sąjungininkams. Arktyje ledas tirpsta, o geopolitinė temperatūra kaista iki raudonumo.
0 Komentarai