BVP rodo bendrą šalyje sukurtų prekių ir paslaugų vertę – tai pagrindinis ekonomikos dydžio matas.
Bendrasis vidaus produktas (BVP) apima visą per tam tikrą laikotarpį Lietuvoje sukurtą pridėtinę vertę. Jis skelbiamas ketvirtiniu ir metiniu dažnumu, o pirminiai įverčiai vėliau kelis kartus tikslinami, kai surenkama daugiau duomenų iš įmonių.
BVP pateikiamas dviem pagrindiniais pjūviais. To meto kainomis (nominalus BVP) rodo faktinę pinigų sumą ir apima kainų pokytį. Palyginamosiomis kainomis (realus BVP) kainų įtaka pašalinama, todėl augimo tempas parodo tikrąjį ūkio plėtimąsi, o ne infliaciją.
BVP vienam gyventojui gaunamas padalijus BVP iš gyventojų skaičiaus. Šis rodiklis geriau tinka šalims lyginti tarpusavyje, nes pašalina gyventojų skaičiaus skirtumą.
Naujausios reikšmės
Stulpelyje „Pokytis“ naujausia reikšmė lyginama su ankstesniu paskelbtu laikotarpiu. Rodikliams, kurie patys matuojami procentais, pokytis pateikiamas procentiniais punktais (p. p.). Spustelėkite rodiklio pavadinimą, kad pamatytumėte istoriją, grafiką ir paaiškinimą.
| Rodiklis | Reikšmė | Pokytis | Atnaujinta |
|---|---|---|---|
| Lietuvos BVP | 22 839,3 mln. € | +3,29 % | 2026-04-01 |
| Lietuvos BVP augimas | 1,7 % | +1,8 p. p. | 2026-04-01 |
| BVP vienam gyventojui Lietuvoje | 32 959 USD | +11,33 % | 2025-01-01 |
Ką verta žinoti
- Sezoniškai pakoreguoti duomenys leidžia lyginti gretimus ketvirčius; nekoreguotus galima lyginti tik su tuo pačiu praėjusių metų ketvirčiu.
- Du iš eilės neigiamo ketvirtinio augimo ketvirčiai įprastai vadinami technine recesija.
- BVP nematuoja gerovės pasiskirstymo, nemokamo darbo ar aplinkos būklės.
