Vilnius

Infliacija

Infliacija matuoja, kaip greitai kyla bendras prekių ir paslaugų kainų lygis.

Infliacija Lietuvoje skaičiuojama pagal suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI, angl. HICP). Statistikos institucijos kas mėnesį fiksuoja kelių tūkstančių prekių ir paslaugų kainas visoje šalyje ir sveria jas pagal tai, kiek namų ūkiai kiekvienai grupei realiai išleidžia. Todėl infliacija yra vidutinis krepšelio pokytis, o ne konkrečios prekės pabrangimas.

Metinė infliacija lygina einamąjį mėnesį su tuo pačiu praėjusių metų mėnesiu ir geriausiai parodo bendrą tendenciją. Mėnesinė infliacija lygina su ankstesniu mėnesiu, todėl greičiau reaguoja į degalų ar sezoninių maisto produktų kainų svyravimus, bet yra nepastovesnė.

SVKI skaičiuojamas pagal vienodą visos Europos Sąjungos metodiką, todėl Lietuvos rodiklį galima tiesiogiai lyginti su kitomis ES šalimis ir su euro zonos vidurkiu, į kurį orientuojasi Europos Centrinis Bankas nustatydamas palūkanų normas.

Naujausios reikšmės

Stulpelyje „Pokytis“ naujausia reikšmė lyginama su ankstesniu paskelbtu laikotarpiu. Rodikliams, kurie patys matuojami procentais, pokytis pateikiamas procentiniais punktais (p. p.). Spustelėkite rodiklio pavadinimą, kad pamatytumėte istoriją, grafiką ir paaiškinimą.

Infliacija – naujausios reikšmės
Rodiklis Reikšmė Pokytis Atnaujinta
Infliacija Lietuvoje (metinė) 3,2 % -0,4 p. p. 2025-12-01
Mėnesinė infliacija Lietuvoje -0,2 % -0,6 p. p. 2025-12-01
Transporto kainų pokytis Lietuvoje 0,3 % -1,7 p. p. 2025-12-01

Ką verta žinoti

  • Neigiama reikšmė reiškia defliaciją – bendrą kainų lygio kritimą, o ne tiesiog lėtesnį brangimą.
  • Infliacijos sulėtėjimas nereiškia, kad kainos mažėja: jos vis tiek kyla, tik lėčiau.
  • Asmeniškai juntama infliacija gali skirtis nuo statistinės, nes kiekvieno namų ūkio išlaidų struktūra kitokia.

Metodika ir duomenų šaltiniai

Visi skilties „Ekonomika“ rodikliai