Didžioji Britanija ruošiasi karių siuntimui į Ukrainą: skirta 200 mln. svarų pasirengimui

 

Jungtinės Karalystės (JK) gynybos ministras Johnas Healey po vizito Kyjive pranešė apie konkretų žingsnį stiprinant Ukrainos saugumą. Londonas skiria 200 mln. svarų sterlingų (apie 240 mln. eurų) savo kariuomenės parengimui galimam dislokavimui Ukrainos teritorijoje, jei būtų pasiektas susitarimas dėl ugnies nutraukimo.

„Saugi Ukraina reiškia saugią Britaniją“

Po susitikimo su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu J. Healey pabrėžė, kad šios investicijos yra tiesioginis atsakas į premjero Keiro Starmerio anksčiau išsakytą pažadą. JK siekia ne tik būti pasirengusi siųsti savo karius, bet ir vadovauti tarptautinėms daugianacionalinėms pajėgoms, kurios taptų saugumo garantu po aktyvių kovos veiksmų pabaigos.

„Mes didiname investicijas į pasirengimą, užtikrindami, kad Jungtinės Karalystės ginkluotosios pajėgos būtų pasirengusios dislokavimui ir vadovavimui daugianacionalinėms pajėgoms Ukrainoje. Saugi Ukraina tiesiogiai reiškia saugią Jungtinę Karalystę“, – pareiškė gynybos ministras.

Kam bus skirti 200 mln. svarų?

Gynybos ministerija detalizavo, kur bus nukreiptos papildomos lėšos, kad kariai būtų maksimaliai paruošti specifinėms Ukrainos fronto sąlygoms:

• Karinės technikos modernizavimui: Pritaikymas operacijoms Rytų Europos regione.
• Ryšių sistemų atnaujinimui: Užtikrinant sklandų bendradarbiavimą su sąjungininkais.
• Apsaugai nuo dronų: Atsižvelgiant į tai, kad bepiločiai orlaiviai tapo pagrindine grėsme šiuolaikiniame kare.
• Specializuotai įrangai: Kitos priemonės, būtinos greitam ir efektyviam dalinių dislokavimui.

Planuose – 15 tūkstančių karių „atgrasymo koalicija“

Nors oficialus karių skaičius kol kas viešai neskelbiamas, neoficialūs šaltiniai nurodo ambicingus skaičius. Manoma, kad bendras tarptautinis kontingentas, vadinamas „norinčiųjų koalicija“, galėtų siekti apie 15 tūkst. karių.

Prognozuojama, kad pusę šio skaičiaus sudarytų jungtinės Jungtinės Karalystės ir Prancūzijos pajėgos. Šios pajėgos veiktų kaip atgrasymo priemonė, užtikrinanti, kad agresorius (Rusija) nebebandytų atnaujinti karo veiksmų po galimo ugnies nutraukimo susitarimo.

Šis žingsnis rodo esminį Vakarų šalių strategijos lūžį – nuo karinės paramos ginklais pereinama prie tiesioginio fizinio saugumo užtikrinimo planavimo.