Po itin sniegingos metų pradžios Lietuva ruošiasi kitam žiemos išbandymui. Sinoptikai prognozuoja, kad artimiausiomis dienomis danguje pasirodys daugiau pragiedrulių, tačiau su jais į šalį įsiverš arktinė oro masė. Termometrų stulpeliai kai kuriuose rajonuose kris iki ekstremalios -20 laipsnių padalos, o jutiminė temperatūra dėl žvarbaus vėjo gali būti dar žemesnė.
Kada sulauksime didžiausio piko?
Remiantis naujausiais Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos (LHMT) duomenimis, šalčio banga stiprės palaipsniui. Jei savaitės pradžioje temperatūra svyravo tarp -5 ir -13 laipsnių, tai artimiausiomis naktimis fiksavimo prietaisai rodys vis didesnius neigiamus skaičius:
Sausio vidurio naktys: Pragiedrėjus dangui, temperatūra rytiniuose ir šiauriniuose rajonuose (Utenos, Panevėžio, Vilniaus apskrityse) gali kristi iki -15…-20 °C.
Dienos metu: Net ir šviečiant saulei, šaltis „kandžiosis“ – prognozuojama nuo -8 iki -13 laipsnių šalčio.
Pajūryje: Čia situacija bus kiek švelnesnė, tačiau dėl drėgmės ir vėjo gūsių šaltis bus juntamas itin aštriai.
Kodėl taip staigiai atšalo?
Meteorologai paaiškina, kad tokį lūžį lėmė virš Skandinavijos susiformavęs galingas anticiklonas. Jis „atvėrė kelius“ šaltam orui iš šiaurės rytų plūsti tiesiai į Baltijos regioną. Skirtingai nei ciklonas „Anna“, kuris atnešė rekordinį sniegą (vietomis iki 70-80 cm), šis anticiklonas atneša sausą, giedrą, bet itin šaltą orą.
Kaip pasiruošti: tai ne tik „eina šaltukas“
Tokia žema temperatūra kelia realų pavojų ne tik sveikatai, bet ir buičiai. Štai papildomi patarimai, kurių nerasite įprastose orų prognozėse:
Automobilių savininkams: Jei jūsų akumuliatorius senesnis nei 3-4 metai, prie -20 °C jis gali nebeužvesti variklio. Rekomenduojama patikrinti dyzelinio kuro kokybę (kad jis nevirstų parafinu) ir turėti neužšąlančio langų skysčio atsargų.
Namų ūkiams: Esant tokiam šalčiui, padidėja gaisrų pavojus dėl perintensyvaus krosnių kūrenimo ar elektrinių šildytuvų perkrovos. Taip pat verta pasirūpinti lauko vamzdynų izoliacija, kad jie neužšaltų.
Saugumas kelyje: Nors sniego mažiau, kelius dengia vadinamasis „juodasis ledas“ arba suspaustas sniegas, kuris prie didelio šalčio tampa itin slidus. Druskos mišiniai efektyviai veikia tik iki tam tikros temperatūros, tad keliai gali būti valomi lėčiau.
Mokiniai: Primename, kad pagal galiojančias higienos normas, jei temperatūra nukrenta iki -20 °C ar žemiau, pradinių klasių mokiniai gali neiti į mokyklą. Vyresniems (6–12 kl.) ši riba yra -25 °C.
Ar tai rekordinis šaltis?
Nors -20 °C šiuolaikinėms lietuviškoms žiemoms yra retas reiškinys, istoriškai tai nėra rekordas. Lietuvoje šalčiausia yra buvę 1956 m. Varėnoje, kai termometrai užfiksavo net -42,9 °C. Visgi po keleto iš eilės itin šiltų žiemų, dabartinis šuolis į „tikrąją žiemą“ daugeliui gyventojų tampa rimtu iššūkiu.
0 Komentarai