Jungtinių Amerikos Valstijų politinė padėtis 2026-ųjų pradžioje pasiekė dar neregėtą įtampą. Praėjus metams po antrosios Donaldo Trumpo kadencijos pradžios, Vašingtono koridoriuose vėl garsiai aidi žodis „apkalta“. Tačiau šį kartą situacija dar sudėtingesnė: diskusijos apie prezidento nušalinimą susipynė su skandalingais pareiškimais apie galimą 2026 m. vidurio kadencijos rinkimų atšaukimą. Ar JAV artėja prie konstitucinės krizės, ar tai tik dar vienas strateginis politinis žaidimas?
Lemtingas susitikimas Kennedy centre: „Jie ras priežastį mane nušalinti“
Sausio pradžioje įvykęs D. Trumpo susitikimas su Atstovų Rūmų respublikonais Vašingtono Kennedy centre (kuris neseniai buvo pervadintas į Trumpo-Kennedy centrą) tapo pagrindiniu politinių diskusijų atspirties tašku. Prezidentas, kreipdamasis į savo partijos kolegas, neslėpė nerimo dėl artėjančių lapkričio mėnesio rinkimų. Pasak D. Trumpo, jei respublikonai praras kontrolę Kongrese, demokratų pergalė automatiškai reikš naują apkalos procesą.
„Jūs privalote laimėti vidurio kadencijos rinkimus, nes jei mes nelaimėsime, jie tiesiog ras priežastį mane apkaltinti. Aš būsiu nušalintas“, – sakė D. Trumpas. Tai nebuvo tik eilinė politinė prognozė. Tai buvo tiesioginis raginimas vienytis, nes prezidento ateitis tiesiogiai priklauso nuo partijos sėkmės rinkimų apygardose. D. Trumpas akcentavo, kad demokratai yra pasiryžę naudoti apkalą kaip politinį ginklą, nepaisant to, ar tam bus teisinio pagrindo, ar ne.
Kontroversija dėl rinkimų atšaukimo: pokštas ar testas demokratijai?
Didžiausią ažiotažą sukėlė D. Trumpo užuominos apie galimybę apskritai nevykdyti 2026 m. rinkimų. Kalbėdamas su įstatymų leidėjais, jis svarstė, kad administracija nuveikė tiek daug, jog rinkimai esą tampa pertekliniai. Nors vėliau Baltieji rūmai ir pats prezidentas suskubo aiškinti, kad tai buvo tik „pokštas“ ar „sarkastiška kritika demokratų politikai“, kritikai tai įvertino kaip pavojingą retoriką.
D. Trumpas teigė: „Aš nesakau, kad atšaukite rinkimus, bet jie (demokratai) turėtų juos atšaukti, nes jų politika yra blogiausia. Bet jei aš tai pasakysiu, „fake news“ žiniasklaida vėl rėks, kad esu diktatorius“. Tokie pareiškimai, net ir pateikti pusiau juokais, kelia nerimą teisės ekspertams. JAV federalinė teisė nenumato jokios galimybės prezidentui atšaukti ar atidėti Kongreso rinkimus – tai kompetencija, priklausanti valstijoms ir federaliniams įstatymams, kurių keitimas reikalauja milžiniško politinio sutarimo.
Demokratų stovykloje: skaldymasis tarp radikalumo ir pragmatiškumo
Kol prezidentas ruošiasi gynybai, demokratų partija išgyvena vidinį konfliktą. Viena vertus, bazė reikalauja neatidėliotino veiksmo. Kai kurie Atstovų Rūmų nariai jau dabar teikia apkalos rezoliucijas ne tik prieš patį D. Trumpą, bet ir prieš jo administracijos narius, pavyzdžiui, sveikatos apsaugos sekretorių Robertą F. Kennedy jaunesnįjį bei vidaus saugumo sekretorę Kristi Noem.
Tačiau partijos vadovybė išlieka atsargi. Strategai supranta, kad nesėkmingas apkalos bandymas respublikonų kontroliuojamame Kongrese gali tik sustiprinti D. Trumpo pozicijas prieš rinkimus. Vietoj to, siūloma fokusuotis į ekonomines problemas, pragyvenimo išlaidas ir rinkėjų kasdienybę. Kaip teigia kai kurie anoniminiai šaltiniai, apkaltos stūmimas dabar būtų „politinis blaškymasis“, galintis kainuoti vidurio kadencijos pergalę.
Geopolitinė įtampa ir „Grenlandijos krizė“
Negalima pamiršti ir tarptautinio konteksto, kuris daro tiesioginę įtaką vidaus politikai. Pastaruoju metu suintensyvėjusi vadinamoji „Grenlandijos krizė“ ir D. Trumpo griežta retorika Europos sąjungininkų atžvilgiu suteikia opozicijai papildomų argumentų. Kai kurie respublikonai, pavyzdžiui, Donas Baconas, užsiminė, kad jei administracija imtųsi vienašališkų agresyvių veiksmų Grenlandijos klausimu, tai galėtų tapti tašku, kuriame net ir dalis jo paties partijos narių palaikytų apkaltos procesą.
Šis neapibrėžtumas verčia JAV sąjungininkus, įskaitant Lietuvą, itin atidžiai stebėti kiekvieną Vašingtono žingsnį. Pasaulio politikos stabilumas šiandien yra tiesiogiai priklausomas nuo to, kaip JAV pavyks susidoroti su vidiniu susipriešinimu.
Kaip tai paveiks ateitį?
Jei istorija yra geras orientyras, valdančioji partija vidurio kadencijos rinkimuose beveik visada praranda vietas. D. Trumpas, 2018-aisiais jau patyręs, ką reiškia prarasti Atstovų Rūmų kontrolę (kas tada vedė į dvi apkaltas), dabar daro viską, kad išvengtų pasikartojančio scenarijaus. Jis ne tik telkia rėmėjus, bet ir aktyviai šalina oponentus savo partijos viduje, pavyzdžiui, remdamas iššūkius tiems senatoriams, kurie praeityje balsavo prieš jį.
Svarbu suprasti, kad politiniai sukrėtimai JAV turi tiesioginį poveikį ir globaliai ekonomikai bei saugumui. Mes, Lietuvoje, taip pat privalome analizuoti šiuos procesus, nes jie keičia tarptautinės paramos ir partnerystės žemėlapį.
Išvados
2026 metai bus lemiami Amerikos demokratijai. Donaldo Trumpo perspėjimai apie apkalą ir kontroversiškos kalbos apie rinkimus rodo, kad politinė kova perėjo į egzistencinį lygmenį. Ar respublikonams pavyks išlaikyti daugumą, ar demokratai inicijuos trečiąjį istorijoje bandymą nušalinti tą patį prezidentą – atsakymus sužinosime jau šį rudenį. Viena aišku: politinis teatras Vašingtone tik įsibėgėja, o jo pasekmes pajus visas pasaulis.
0 Komentarai