Lietuvos politinėje arenoje kyla nauja įtampos banga. Socialiniuose tinkluose išplitęs vaizdo įrašas, kuriame partijos „Nemuno aušra“ lyderis Remigijus Žemaitaitis atvirai pasakoja apie savo komandos vykdomą susitikimų dalyvių stebėjimą, sukėlė audrą visuomenėje. Politiko pareiškimai apie asmenų filmavimą, jų socialinių tinklų profilių tikrinimą ir identifikavimą pagal veidus daugelio ekspertų ir visuomenininkų įvardijami kaip bandymas bauginti jaunimą bei riboti saviraiškos laisvę.
„10 žmonių komanda“ tikrina jūsų „Facebook“: ką užfiksavo vaizdo įrašas?
Paviešintoje medžiagoje R. Žemaitaitis auditorijai aiškina, kaip jo politinė jėga tvarkosi su oponentais ar protestuojančiu jaunimu. Anot politiko, jo komanda ne tik filmuoja visus atėjusius į susitikimus, bet ir atlieka operatyvų „faktų patikrinimą“ skaitmeninėje erdvėje.
„Kadangi mūsų operatoriai viską susifilmuoja, yra apie 10 žmonių komanda, kuri kiekvieną pagal jūsų veiduką sutikrina jus „Facebook“ ir žiūri, kas kaip yra“, – vaizdo įraše teigia R. Žemaitaitis. Jis pabrėžia, kad toks sekimas padeda nustatyti asmenis, kurie laiko protesto plakatus, pavyzdžiui, susijusius su Ingrida Šimonyte, ar kitus „nepageidaujamus“ asmenis.
Tokia retorika kelia pagrįstų klausimų dėl Bendrojo duomenų apsaugos reglamento (BDAR) pažeidimų ir politinės etikos. Ar politinė partija turi teisę rinkti, apdoroti ir „profiliauti“ piliečius vien dėl jų dalyvavimo viešame renginyje ar išreikštos nuomonės?
Andriaus Tapino kirtis: „Seniuk, kaip tu ne ant tos chebros rauniesi“
Į šiuos pareiškimus akimirksniu sureagavo visuomenininkas ir „Laisvės TV“ įkūrėjas Andrius Tapinas. Savo socialinio tinklo paskyroje jis pabrėžė, kad tokie Žemaitaičio veiksmai yra sistemingas moksleivių ir studentų gąsdinimas.
A. Tapinas pastebi įdomią tendenciją: nors 2024 m. Seimo rinkimuose balsavo vos 35 % jaunimo, būtent tokie radikalūs politikų veiksmai gali tapti geriausia motyvacija jauniems žmonėms ateiti prie balsadėžių 2027–2028 metais. „Atrodo, kad Žemaitaitis ir „Nemuno aušra“ su savo susitikimais ir juos lydinčiais protestais, kurie iš karto keliauja į „TikTok“ ir „Instagram“, padarys didelę darbo dalį už mus“, – rašo A. Tapinas.
Visuomenininkas kelia tikslą per ateinančius kelerius metus pakelti jaunimo aktyvumą bent 10–12 procentinių punktų. Anot jo, bandymas viešai gėdinti ar grasinti „veidukų sutikrinimu“ tik dar labiau supykdys jaunąją kartą, kuri itin vertina savo privatumą ir laisvę.
Skaitmeninis amžius ir kontrolės mechanizmai
R. Žemaitaičio minima „10 žmonių komanda“ ir jų vykdomas „interaktyvus gyvenimas“ socialiniuose tinkluose atspindi naują politinės kovos erą. Politikas mini, kad jaunimas gyvena „Instagram“ ir „Facebook“ platformose, todėl būtent ten jie yra pažeidžiamiausi.
Tačiau teisės ekspertai įspėja, kad viešas asmenų identifikavimas siekiant juos sukompromituoti ar bauginti gali būti traktuojamas kaip piktnaudžiavimas. Jei politinė jėga renka duomenis apie protestuotojus be jų sutikimo ir kuria duomenų bazes jų politinėms pažiūroms vertinti, tai gali sulaukti griežto Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos atsako.
Jaunimo aktyvumas: baimė ar motyvacija?
Lietuvos politologai pastebi, kad jaunimo pasyvumas rinkimuose dažnai kyla iš jausmo, jog jų balsas nieko nekeičia. Tačiau kai politikos lyderiai pradeda tiesiogiai kėsyis į jaunimo laisvę protestuoti, situacija keičiasi iš esmės.
Siekis „sutikrinti veidukus“ gali suveikti kaip bumerangas. Vietoj to, kad moksleiviai bijotų eiti į susitikimus, jie gali pradėti dar aktyviau fiksuoti pačių politikų nusižengimus ir dalintis jais platformose, kurių vyresnės kartos politikai dar nespėjo perprasti.
Išsamesnę informaciją apie piliečių teises ir privatumo apsaugą viešose vietose galite rasti
„Sekimo metodai“ meta šešėlį ant rinkiminės kampanijos skaidrumo
Remigijaus Žemaitaičio paviešinti „sekimo metodai“ meta šešėlį ant visos „Nemuno aušros“ rinkiminės kampanijos skaidrumo. Kai politinis lyderis viešai giriasi piliečių sekimu, tai nebėra tik politinė retorika – tai iššūkis pamatiniams demokratijos principams. Ar jaunimas atsakys į tai dar didesniu aktyvumu, pamatysime artimiausiuose rinkimuose, tačiau aišku viena: baimė politikoje yra trumpalaikis įrankis, kuris dažniausiai atsigręžia prieš patį jos kūrėją.
0 Komentarai