Kaip deklaruoti pajamas iš kriptovaliutų: svarbiausi žingsniai ir dokumentai

Vien tik išsiųsti bitkoiną iš vienos piniginės į kitą dar nereiškia uždirbti pajamų. Tačiau vos kriptovaliuta parduodama už eurus, iškeičiama į kitą kriptovaliutą ar ja atsiskaitoma už pirkinį, mokesčių prasme atsiranda turto realizavimo sandoris. Būtent čia dažniausiai ir prasideda klaidos, kai gyventojas mano, kad deklaruoti reikia tik pinigus, pasiekusius banko sąskaitą.

Ši taisyklė paprasta, bet jos pasekmės plačios.

Kaip deklaruoti pajamas iš kriptovaliutų – klausimas, kurį verta išspręsti ne gegužės pabaigoje, o dar vykstant prekybai. Tvarkinga sandorių istorija leidžia pagrįsti įsigijimo kainą, teisingai apskaičiuoti pelną ir išvengti situacijos, kurioje VMI mato pardavimo pajamas, o mokesčių mokėtojas nebegali įrodyti, kiek jam kainavo įsigytas turtas. Lietuvoje virtualioji valiuta mokesčių tikslais nelaikoma nei įprastais pinigais, nei investicinės sąskaitos objektu. Jai taikoma atskira, gana praktiška logika.

Kriptovaliuta VMI požiūriu yra trumpalaikis turtas

Valstybinės mokesčių inspekcijos 2022 m. rugsėjo 29 d. paaiškinime nurodoma, kad pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2 straipsnio 28 dalį kriptovaliuta mokesčių tikslais pripažįstama trumpalaikiu turtu. Kai gyventojas ją parduoda nevykdydamas individualios veiklos, gautos pajamos vertinamos kaip kito turto pardavimo pajamos.

Tai nėra vien teisinis apibrėžimas.

Jis pasako, kaip formuojamas apmokestinamasis rezultatas. Mokesčiu apmokestinamos ne visos gautos lėšos už parduotą kriptovaliutą, o pelnas: pardavimo pajamos, iš kurių atimama įsigijimo kaina ir su konkrečiu sandoriu susijusios pagrįstos išlaidos. Jei gyventojas už 4 000 eurų įsigijo virtualios valiutos, o vėliau ją pardavė už 5 100 eurų, jo pelnas yra 1 100 eurų, o ne 5 100 eurų.

Todėl svarbiausias dokumentas nėra vien banko išrašas, rodantis įplaukas. Reikia turėti įrodymus, kada, už kiek ir kokiu būdu kriptovaliuta įsigyta. Tai gali būti keityklos sandorių ataskaita, pavedimo išrašas, pirkimo pavedimo patvirtinimas, piniginės operacijų duomenys ar kitas aiškus įsigijimą pagrindžiantis dokumentas. Kuo ilgesnė investavimo istorija ir kuo daugiau naudota platformų, tuo svarbiau šią medžiagą surinkti iš anksto.

Kada atsiranda pareiga skaičiuoti pajamas

Daugelis investuotojų mokesčius sieja tik su pardavimu į eurus. Tai pernelyg siauras požiūris. Remiantis mokesčių konsultantų „ESAS Consulting“ 2022 m. rugsėjo 29 d. analize, vienos kriptovaliutos keitimas į kitą ir atsiskaitymas kriptovaliuta už prekes ar paslaugas laikomi apmokestinamuoju turto realizavimo įvykiu.

Kitaip tariant, keitimas iš bitkoino į eterį nėra „nieko neišsigryninau“ situacija. Mokesčių prasme pirmiausia laikoma, kad bitkoinas parduotas jo rinkos verte eurais, o paskui už gautą sumą įsigyta kita kriptovaliuta. Jei pirmosios valiutos vertė nuo įsigijimo pakilo, atsiranda realizuotas pelnas, kurį reikia įvertinti deklaruojant metines pajamas.

Tas pats nutinka atsiskaitant už kompiuterį, kelionę ar paslaugą kriptovaliuta. Mokėjimo momentu nustatoma perduotos kriptovaliutos vertė eurais, ji lyginama su jos įsigijimo savikaina ir apskaičiuojamas rezultatas. Patogus atsiskaitymas gali tapti papildomu apskaitos darbu. Taip jau yra.

Visai kas kita – pervedimas tarp savo piniginių arba paskyrų. Jei gyventojas persiunčia tą pačią kriptovaliutą iš savo asmeninės piniginės į savo paskyrą keitykloje ar atvirkščiai, turto neparduoda ir kitos valiutos neįsigyja. Vien toks judėjimas savaime pajamų nesukuria. Vis dėlto verta išsaugoti pervedimo duomenis, kad vėliau būtų aišku, jog tai buvo nuosavo turto perkėlimas, o ne pardavimas trečiajam asmeniui.

2 500 eurų lengvata: ji taikoma pelnui, ne apyvartai

Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 27 punktas numato svarbią lengvatą. Pardavus neregistruotiną turtą ne individualios veiklos pagrindu, įskaitant kriptovaliutą, per kalendorinius metus gautas grynasis pelnas iki 2 500 eurų yra neapmokestinamas gyventojų pajamų mokesčiu.

Esminis žodis – grynasis.

Lengvata nereiškia, kad galima parduoti kriptovaliutos tik už 2 500 eurų. Galima turėti ir kur kas didesnę apyvartą, jeigu po visų per metus realizuotų sandorių pajamų bei įsigijimo išlaidų palyginimo pelnas neviršija 2 500 eurų. Pavyzdžiui, už 12 000 eurų parduotas turtas, kurio pagrįsta įsigijimo kaina buvo 10 300 eurų, sukuria 1 700 eurų pelną. Pagal šią lengvatą jis nebūtų apmokestinamas GPM.

Kitas pavyzdys rodo ribos veikimą. Jei per metus gautas grynasis pelnas yra 3 400 eurų, neapmokestinama 2 500 eurų dalis, o likę 900 eurų tampa apmokestinamąja suma. Lengvata nėra priežastis numoti ranka į apskaitą. Priešingai, tik suskaičiavus pajamas ir išlaidas galima įrodyti, ar ji iš tiesų pritaikoma.

VMI 2022 m. rugsėjo 29 d. konsultacinėje medžiagoje šią taisyklę sieja su atsitiktiniais, tai yra ne individualios veiklos, sandoriais. Jei prekyba įgauna nuolatinį verslo pobūdį, 2 500 eurų lengvatos vertinimas negali būti mechaniškai perkeltas į individualios veiklos situaciją.

Koks GPM tarifas taikomas pardavimo pelnui

VMI nurodo, kad atsitiktinių kriptovaliutų pardavimo sandorių apmokestinamosioms pajamoms taikomas 15 proc. GPM tarifas, kai bendra apmokestinamųjų pajamų suma per metus neviršija 120 vidutinių darbo užmokesčių ribos. Metinei pajamų daliai, kuri šią ribą viršija, taikomas 20 proc. tarifas.

Riba didelė, tačiau jos ignoruoti nereikėtų.

Ji vertinama pagal bendrą apmokestinamųjų pajamų sumą, todėl aktyvus investuotojas turi matyti visą savo mokestinį paveikslą, ne tik vieną sėkmingą virtualios valiutos sandorį. Be to, tarifas skaičiuojamas nuo apmokestinamojo pelno, pritaikius leidžiamas įsigijimo išlaidas ir atitinkamą lengvatą, o ne nuo bendros pardavimo vertės.

Paprasta praktinė seka atrodo taip: pirmiausia nustatoma kiekvieno realizavimo sandorio vertė eurais; tada nustatoma parduoto kiekio savikaina; vėliau apskaičiuojamas metinis pelnas arba nuostolis; po to pritaikoma 2 500 eurų neapmokestinama pelno dalis, jeigu sąlygos tenkinamos; galiausiai nuo apmokestinamosios dalies apskaičiuojamas GPM. Būtent tokia seka apsaugo nuo klaidos, kai 15 proc. mokesčio skaičiuojama nuo visos iš keityklos išvestos sumos.

Kaip nustatyti įsigijimo kainą: FIFO ir nuostolių ribos

Kai ta pati kriptovaliuta perkama kelis kartus skirtingomis kainomis, kyla natūralus klausimas: kurios konkrečios monetos buvo parduotos? Tarptautinio mokesčių gido „Waltio“ 2026 m. liepos 23 d. duomenimis, Lietuvoje įsigijimo savikainai nustatyti naudojamas FIFO metodas. Jo esmė paprasta: pirmiausia parduodamu laikomas anksčiausiai įsigytas tos rūšies turtas.

Tarkime, gyventojas sausį nusipirko vieną vienetą už 1 000 eurų, balandį – dar vieną už 1 800 eurų, o rugsėjį pardavė vieną vienetą už 2 100 eurų. Taikant FIFO, laikoma, kad parduotas sausį pirktas vienetas. Tokio sandorio pelnas būtų 1 100 eurų, nors investuotojui psichologiškai galėjo atrodyti, kad jis pardavė vėliau ir brangiau įsigytą vienetą.

Skaičiavimas turi būti nuoseklus. Negalima viename sandoryje pasirinkti ankstesnio pirkimo, nes taip patogiau sumažinti mokestį, o kitame – vėlesnio, nes taip palankiau atrodo investicijų rezultatas. VMI pateiktoje medžiagoje taip pat akcentuojama tiksli apskaita, o praktikoje gyventojas turi pasirūpinti, kad jo pasirinktas savikainos nustatymas būtų nuosekliai pagrindžiamas visoje sandorių grandinėje.

„Waltio“ gidas nurodo dar vieną reikšmingą ribą: patirti nuostoliai gali būti atskaitomi tik iš tų pačių kalendorinių metų kriptovaliutų perleidimo pelno. Kitaip sakant, jei vienas sandoris atnešė 4 000 eurų pelno, o kitas tais pačiais metais – 1 500 eurų nuostolio, metų rezultatui gali būti svarbus 2 500 eurų grynasis pelnas. Tačiau ankstesnių metų nuostolio paprastai negalima nusinešti į kitus metus tam, kad jis sumažintų vėlesnį kriptovaliutų pardavimo pelną.

Tai griežta taisyklė. Ji skatina rezultatą vertinti kiekvienais kalendoriniais metais atskirai.

Visi sandoriai turi būti perskaičiuoti į eurus

Kriptovaliutų rinkoje kainos dažnai rodomos JAV doleriais, o keitimo poros apskritai gali neturėti ryšio su euru. Deklaruojant Lietuvoje to nepakanka. VMI reikalauja, kad pajamos eurais būtų apskaičiuotos pagal keityklų arba Lietuvos banko nustatytą valiutos kursą faktiniu pajamų gavimo momentu.

Svarbi būtent data ir laikas, kurį galima susieti su operacija.

Jei kriptovaliuta parduota už JAV dolerius, sandorio vertę reikia perskaičiuoti į eurus pagal faktinio pajamų gavimo momento kursą. Jei atliktas vienos virtualios valiutos keitimas į kitą, eurais įvertinama perduodamos kriptovaliutos vertė operacijos metu. Vien metų pabaigos kursas čia netinka, nes jis neparodo, kokią vertę turtas turėjo realizavimo dieną.

VMI taip pat nurodo, kad sandorių ataskaitos turi būti sudaromos ne rečiau kaip už mėnesį. Aktyviam prekiautojui tai nėra biurokratinė smulkmena. Mėnesinė suvestinė leidžia laiku pastebėti trūkstamus pirkimų duomenis, perskaičiavimo klaidas ir dubliuotas operacijas, kurios dažnos perkeliant informaciją iš kelių keityklų bei asmeninių piniginių.

Naudinga turėti lentelę su bent šiomis skiltimis: sandorio data, operacijos rūšis, parduota ar įsigyta kriptovaliuta, kiekis, vertė eurais, taikytas kursas, komisiniai, įsigijimo savikaina, pelnas arba nuostolis ir nuoroda į pirminį dokumentą. Tokia lentelė nėra VMI forma, tačiau ji tampa atramine medžiaga pildant deklaraciją ir atsakant į galimus klausimus.

GPM311 forma, terminas ir įmokos kodas

Pajamos deklaruojamos metinėje pajamų mokesčio deklaracijoje GPM311. VMI 2022 m. rugsėjo 29 d. paaiškinime nurodyta, kad už praėjusius kalendorinius metus ši deklaracija pateikiama, o apskaičiuotas mokestis sumokamas iki kitų metų gegužės 1 d. Mokestis į VMI sąskaitą mokamas naudojant įmokos kodą 1441.

Termino geriau nepalikti paskutinei dienai.

Didžiausia problema dažniausiai būna ne pats GPM311 pateikimas, o duomenų parengimas. Keitykla gali pateikti operacijų failą, tačiau jame ne visuomet aiškiai matyti savikaina eurais, pervedimai tarp nuosavų paskyrų ar ankstesnėse platformose atlikti pirkimai. Deklaracijos pildymą verta pradėti nuo metinės sandorių suvestinės, o ne nuo formos laukelių.

Kiekvienas dokumentas turi padėti atsekti skaičiaus kilmę. Išsaugokite keityklų metines ir mėnesines ataskaitas, pirkimų bei pardavimų istoriją, pavedimų išrašus, komisinių duomenis, piniginių adresų operacijų istoriją ir, kai aktualu, duomenis apie keitimo kursą. Jei platforma leidžia parsisiųsti informaciją tik ribotą laiką, failus atsisiųskite nelaukdami deklaravimo sezono.

Tvarkinga byla leidžia kalbėti skaičiais, ne prisiminimais.

Staking atlygis ir kriptovaliutų kasimas

Ne visos pajamos iš kriptovaliutų atsiranda parduodant anksčiau įsigytą turtą. VMI medžiagoje aptarta situacija, kai gyventojas nevykdydamas individualios veiklos perveda ir laiko kriptovaliutą platformoje, siekdamas gauti atlygį, dažnai vadinamą staking palūkanomis. Tokios pajamos deklaruojamos GPM311 vedlio E dalyje, naudojant 59 pajamų rūšies kodą.

Čia svarbu atskirti atlygį nuo vėlesnio jo pardavimo.

Gautas staking atlygis yra pajamų gavimo faktas, kurį reikia įvertinti pagal jo vertę eurais gavimo momentu. Jeigu vėliau gautas vienetas parduodamas ar iškeičiamas, gali atsirasti dar vienas vertinamas realizavimo sandoris. Praktikoje tai reiškia dvi atskiras apskaitos eilutes: atlygio gavimą ir jo vėlesnį perleidimą.

Kriptovaliutų kasimo atveju pati situacija kitokia. Advokatų kontoros „Glimstedt“ teisininkė 2024 m. balandžio 26 d. BNS Spaudos centre atkreipė dėmesį, kad pats virtualios valiutos pasigaminimo, arba kasimo, faktas nelaikomas GPM apmokestinamu sandoriu. Mokestinės pasekmės atsiranda vėliau, kai iškasta kriptovaliuta parduodama arba kitaip realizuojama.

Tai nereiškia, kad kasimo istorija nereikalinga. Ji padeda paaiškinti turto kilmę ir vėliau nustatyti aplinkybes, kuriomis jis realizuotas. Tačiau vien naujo vieneto atsiradimas piniginėje dar nėra tas pats, kas pardavimo pajamos.

Kada prekyba tampa individualia veikla

Keli reti sandoriai savaime nepadaro žmogaus verslininku. Tačiau mokesčių konsultavimo bendrovė „Noewe“ 2025 m. balandžio 8 d. vertino, kad nuolat, sistemingai ir siekiant ekonominės naudos vykdoma prekyba kriptovaliutomis gali būti klasifikuojama kaip individuali veikla.

Riba priklauso ne vien nuo sandorių skaičiaus.

Vertinamas veiklos tęstinumas, organizuotumas, pasikartojimas ir aiškus tikslas uždirbti. Žmogus, kuris reguliariai prekiauja, skiria tam reikšmingą laiką, veikia pagal strategiją ir nuosekliai siekia pajamų, turėtų rimtai įvertinti individualios veiklos požymius, o ne pasikliauti vien tuo, kad sandoriai atliekami asmeninėje keityklos paskyroje.

„Noewe“ nurodo, kad individualios veiklos pajamos apmokestinamos 15 proc. GPM, taip pat atsiranda valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokos. Todėl veiklos kvalifikavimas gali pakeisti ne tik deklaravimo logiką, bet ir galutinę mokestinę naštą. Jei kyla pagrįstų abejonių, saugiausia prieš deklaruojant gauti individualiai situacijai pritaikytą profesionalų paaiškinimą.

Kartu „Noewe“ pabrėžia, kad prekyba kriptovaliutomis pagal Lietuvos teisės aktus laikoma finansinių paslaugų teikimo sandoriais ir nėra apmokestinama pridėtinės vertės mokesčiu. Dėl vien prekybos virtualiąja valiuta prekiautojams nereikia registruotis PVM mokėtojais. Tai nereiškia, kad individuali veikla neturi kitų mokestinių pareigų, tačiau panaikina vieną dažnai nepagrįstą baimę.

Investicinė sąskaita kriptovaliutų neatideda

Nuo 2025 m. sausio 1 d. Lietuvoje pradėtas taikyti investicinės sąskaitos režimas kai kuriems investiciniams instrumentams, bet virtualiajai valiutai jis netaikomas. VMI oficialiame 2026 m. birželio 2 d. išaiškinime nurodyta, kad investuoti į kriptovaliutas per investicinę sąskaitą draudžiama.

Tai labai aiški riba.

Gyventojas negali kriptovaliutų prekybos rezultatų įtraukti į investicinės sąskaitos mokesčio atidėjimo mechanizmą. Todėl argumentas, kad pinigai liko investuoti arba nebuvo išsiimti asmeniniam vartojimui, kriptovaliutų atveju nepanaikina pareigos įvertinti realizuotą pelną. Keitimas, pardavimas ar atsiskaitymas gali būti mokestinis įvykis net tuomet, kai eurai nepervedami į asmeninę banko sąskaitą.

Dažniausios klaidos ir trumpas veiksmų planas

Pirmoji klaida – deklaruoti tik išsigrynintus eurus. Antroji – supainioti pardavimo pajamas su pelnu. Trečioji – nesaugoti ankstyvųjų pirkimų įrodymų ir vėliau nebegalėti pagrįsti savikainos. Ketvirtoji – pamiršti, kad keitimas į kitą kriptovaliutą arba atsiskaitymas ja taip pat gali būti realizavimas. Penktoji – metus užbaigti be sandorių suvestinės ir bandyti viską atkurti paskutinę balandžio naktį.

Veiksmų planas praktiškas. Pirma, parsisiųskite visų naudotų keityklų bei piniginių istoriją. Antra, atskirkite nuosavus pervedimus nuo pardavimų, keitimų ir atsiskaitymų. Trečia, kiekvieną realizavimo operaciją perskaičiuokite į eurus jos dieną. Ketvirta, nuosekliai nustatykite savikainą FIFO principu. Penkta, sudėkite metų pelną ir nuostolius, įvertinkite 2 500 eurų lengvatą bei taikytiną tarifą. Šešta, pateikite GPM311 ir iki gegužės 1 d. sumokėkite apskaičiuotą GPM įmokos kodu 1441.

Tvarka čia yra didžiausias pranašumas.

DUK: kaip deklaruoti pajamas iš kriptovaliutų

Ar privalau deklaruoti, jei pardavimo pelnas neviršijo 2 500 eurų?

2 500 eurų riba taikoma metiniam grynajam pelnui iš ne individualios veiklos neregistruotino turto pardavimo. Kad galėtumėte pagrįstai pritaikyti lengvatą, būtina turėti sandorių ir savikainos duomenis. Pajamų deklaravimas vykdomas metinėje GPM311 formoje, vadovaujantis VMI nurodymais.

Ar kriptovaliutos keitimas į kitą kriptovaliutą apmokestinamas?

Taip, toks keitimas laikomas turto realizavimo įvykiu. Reikia nustatyti atiduotos kriptovaliutos vertę eurais keitimo metu ir palyginti ją su įsigijimo savikaina.

Ar mokestį skaičiuoju nuo visos pardavimo sumos?

Ne. Ne individualios veiklos atveju skaičiuojamas pelnas – pardavimo pajamų ir pagrįstų įsigijimo išlaidų skirtumas. Jei tenkinamos sąlygos, iki 2 500 eurų metinio grynojo pelno neapmokestinama GPM.

Kada pateikti GPM311 ir sumokėti mokestį?

Už praėjusius kalendorinius metus deklaracija pateikiama ir mokestis sumokamas iki kitų metų gegužės 1 d. GPM mokamas VMI įmokos kodu 1441.

Ar galiu kriptovaliutas laikyti investicinėje sąskaitoje?

Ne. Nuo 2025 m. veikiantis investicinės sąskaitos režimas kriptovaliutoms netaikomas, todėl šios investicijos negali naudotis tuo režimu.

Ar už kasimą mokamas GPM tą dieną, kai gaunu iškastą kriptovaliutą?

Pats kasimo faktas nelaikomas GPM apmokestinamu sandoriu. Mokestinės pasekmės atsiranda iškastą kriptovaliutą vėliau pardavus arba kitaip realizavus.

Patikimiausias atspirties taškas deklaruojant išlieka VMI oficialus 2022 m. rugsėjo 29 d. paaiškinimas dėl gyventojo gautų virtualios valiutos pardavimo pajamų apmokestinimo. Jis kartu su GPM311 vedlio nurodymais leidžia atskirti emocingą rinkos prekybą nuo labai konkretaus mokestinio skaičiavimo. Kriptovaliutų kainos gali šokinėti per minutes, tačiau deklaracijoje laimi ne spėjimas, o dokumentais pagrįsta chronologija.

Šaltiniai

• GYVENTOJO GAUTŲ VIRTUALIOS VALIUTOS PARDAVIMO PAJAMŲ APMOKESTINIMAS GYVENTOJŲ PAJAMŲ MOKESČIU – VMI
• Kriptovaliutų apmokestinimo aspektai. Kaip „prikasus“ pelno, nesulaukti VMI dėmesio | BNS Spaudos centras
• Pajamų iš prekybos kriptovaliutomis deklaravimas Lietuvoje: ką reikia žinoti? – Noewe
• Apie investicinę sąskaitą – VMI
• Lithuania Crypto Tax Guide 2026: The Complete Guide | Waltio Help Center