Dešimtmečius trukusio klausimo atsakymas
Dinozaurų fosilijas tiriantys mokslininkai ilgai diskutavo, ar šie gyvūnai pagal kūno temperatūros reguliavimą buvo šiltakraujai, ar šaltakraujai. Naujas tiranozauro temperatūros įvertinimas šios diskusijos neišplečia į visas dinozaurų rūšis, tačiau pateikia konkretų atsakymą apie Tyrannosaurus rex. Kalifornijos universiteto pateiktoje tyrimo santraukoje pabrėžiama, kad bent šis žymiausias dinozaurų atstovas pagal temperatūros reguliavimą galėjo būti artimesnis žmonėms ir kitiems šiltakraujams gyvūnams nei ropliams. Esminė išvada remiasi ne vien bendru įspūdžiu iš fosilijų, o skaitine 36,3 °C reikšme, nustatyta iš išlikusio dantų emalio.
Tyrimą 2026 m. rugsėjo 16 d. paskelbė mokslo žurnalas „Science Advances“. Jį atliko Kalifornijos universiteto Los Andžele geochemikai ir geobiologai, pirmą kartą tiesiogiai išmatavę tiranozauro kūno temperatūrą. Tiesioginio matavimo reikšmė čia susijusi su tyrimo medžiaga: mokslininkai vertino dantų emalyje išsaugotą informaciją, o ne vien sprendė apie gyvūno fiziologiją iš jo dydžio ar gyvenamosios aplinkos. To paties tyrimo autoriai atliko ir klimato modeliavimą. Jis parodė, kad vidaus šilumos reguliavimas galėjo leisti tiranozaurams sėkmingai gyventi bei medžioti šaltuose Šiaurės Amerikos regionuose, tarp jų ir Aliaskoje, kur vyravo ropliams mirtini šalčiai.
Temperatūra artima žmogaus ir dramblių kūno šilumai
36,3 °C tiranozauro temperatūra yra labai artima maždaug 37 °C žmogaus kūno temperatūrai. Ji taip pat patenka greta Indijos ir Afrikos dramblių rodiklių, siekiančių nuo 36 iki 36,2 °C. Šis palyginimas nereiškia, kad tiranozauras fiziologiškai buvo toks pat kaip žmogus ar dramblys, tačiau jis aiškiai parodo temperatūros mastą. 36,3 °C nėra reikšmė, kuri būtų artima tame pačiame tyrimo kontekste vertintų krokodilų rezultatui. Reuters 2026 m. rugsėjo 16 d. pateiktas palyginimas leidžia skaičių įvertinti pažįstamame šiuolaikinių gyvūnų kontekste: tiranozauro kūno šiluma buvo panaši į didelių šiltakraujų gyvūnų ir žmogaus.
Tyrimo bendraautorė, UCLA profesorė Aradhna Tripati, 36,3 °C palaikantį gyvūną apibūdino kaip nebe įprastą roplį, kuris neturi laukti saulės, kad sušiltų. Jos vertinimu, toks temperatūros reguliavimas reiškė terminę nepriklausomybę ir didesnį mobilumą. Ši išvada susieja skaičių su tiranozauro elgsena: jei kūno šiluma buvo palaikoma iš vidaus, gyvūno aktyvumas nebuvo toks tiesiogiai priklausomas nuo aplinkos sušildymo. Todėl 36,3 °C rodiklis svarbus ne tik kaip laboratorinis rezultatas. Jis keičia vertinimą, kiek savarankiškai nuo išorės temperatūros galėjo veikti vienas didžiausių to laikotarpio plėšrūnų.
Trys dantys iš Montanos uolienų
Mokslininkai išanalizavo tris tiranozauro dantis, rastus vėlyvosios kreidos periodo „Hell Creek“ formacijoje Montanos valstijoje Jungtinėse Valstijose. Du iš šių trijų dantų priklausė skeletui, pavadintam „Thomas“, kuris saugomas Los Andželo apygardos gamtos istorijos muziejuje. Tai svarbi tyrimo medžiagos detalė, nes temperatūros išvada grindžiama konkrečiais trimis pavyzdžiais iš vienos geologinės formacijos, o ne abstrakčiu visų fosilijų apibendrinimu. Los Andželo apygardos gamtos istorijos muziejus 2026 m. rugsėjo 16 d. nurodė ir ryšį su „Thomas“ skeletu, todėl galima tiksliai atskirti, kad du tyrimo dantys susieti su šiuo muziejuje saugomu egzemplioriumi.
Vėlyvosios kreidos periodo „Hell Creek“ formacija Montanoje tyrimui suteikė ir galimybę palyginti skirtingų gyvūnų rodiklius iš tų pačių uolienų. Tyrėjai nagrinėjo ne tik tiranozauro, bet ir to paties laikotarpio krokodilų dantis. Toks palyginimas svarbus todėl, kad abiejų grupių duomenys susiejami su ta pačia vietove ir laikotarpiu, o skiriasi gauti temperatūros rezultatai. Tiranozauro 36,3 °C rodiklis todėl vertinamas ne atsietai, bet kartu su aplinkinių roplių temperatūros žyme. Būtent šis skirtumas padeda suprasti, kodėl tyrimo autoriai tiranozaurą apibūdina kaip termiškai nepriklausomą gyvūną.
Krokodilų rodiklis buvo 5,4 laipsnio mažesnis
Tose pačiose Montanos uolienose rastų to paties laikotarpio krokodilų dantų analizė nustatė 30,9 °C temperatūrą. Palyginti su 36,3 °C tiranozauro rodikliu, skirtumas siekia 5,4 °C. Šis konkretus kontrastas rodo, kad tiranozauras palaikė gerokai aukštesnę kūno temperatūrą nei aplinkiniai ropliai. Sci.News 2026 m. rugsėjo 18 d. paskelbtas krokodilų rezultatas tyrime svarbus ne kaip bendras palyginimas su šių dienų ropliais, o kaip to paties laikotarpio ir tų pačių Montanos uolienų medžiaga. Dėl to 30,9 °C reikšmė suteikia tiesioginį foną tiranozauro temperatūros vertinimui.
36,3 °C su 2,5 °C paklaida ir 30,9 °C krokodilų temperatūra kartu brėžia ribą tarp dviejų skirtingų kūno šilumos reguliavimo būdų, kuriuos tyrėjai aptiko fosilinėje medžiagoje. Tiranozauro rezultatas neapsiriboja teiginiu, kad jis galėjo būti aktyvesnis už roplius. Tyrimo išvadoje tiesiogiai nurodoma, kad jo vidutinė temperatūra buvo aukštesnė, o tai atitinka endoterminio gyvūno apibūdinimą. Krokodilų pavyzdys leidžia šią išvadą pagrįsti konkrečiu 5,4 °C skirtumu, o ne vien palyginimu su žmogaus 37 °C ar dramblių 36–36,2 °C temperatūra.
Kodėl tyrimui pasirinktas emalis
Tyrimo pagrindas buvo dantų emalis, nes jo kietos kristalinės struktūros per milijonus metų nekinta. UCLA geobiologas Robert Eagle paaiškino, kad tai skiria emalį nuo gyvo organizmo kaulų, kurie nuolat yra ir atsinaujina. Ši savybė ypač reikšminga tiriant maždaug prieš 66 milijonus metų gyvenusį gyvūną: temperatūros signalui išlikti reikėjo medžiagos, galinčios išsaugoti savo struktūrą per itin ilgą laiką. ScienceDaily 2026 m. rugsėjo 20 d. pateiktas paaiškinimas nurodo, kodėl būtent emalis leido tiranozauro temperatūrą vertinti iš fosilijų, o kaulai šiai užduočiai nebūtų tokia pat tinkama medžiaga.
Izotopų analizei nuo kiekvieno danties buvo paimama tik po 5 miligramus emalio miltelių. Per dešimt metų patobulintas metodas reikalingą mokslinės analizės medžiagos kiekį sumažino 90 procentų. Šis skaičius parodo, kad tyrimas rėmėsi labai mažu fosilinės medžiagos kiekiu, tačiau vis tiek leido gauti 36,3 °C vidutinės temperatūros įvertį. Penki miligramai ir 90 procentų sumažėjimas taip pat paaiškina, kodėl buvo galima analizuoti tris dantis, tarp jų du, priklausiusius „Thomas“ skeletui. Tyrimo metodikos pažanga čia tiesiogiai susijusi su galimybe tirti išlikusį dantų emalį mažesne mėginio apimtimi.
Daugiau maisto, bet ir daugiau aktyvumo
Mokslininkų vertinimu, aukštas tiranozauro metabolizmo greitis reikalavo žymiai didesnio maisto kiekio. Kita šio fiziologinio bruožo pusė buvo galimybė būti aktyviu plėšrūnu, ilgai persekioti auką ir lengviau prisitaikyti prie kintančių oro sąlygų. UA.NEWS 2026 m. rugsėjo 16 d. šias pasekmes susiejo su aukštu metabolizmu, kurį rodo temperatūros rezultatai. Tyrimo medžiaga nepateikia konkretaus tiranozauro suėdamo maisto kiekio ar persekiojimo trukmės, tačiau aiškiai įvardija kryptį: didesni energijos poreikiai buvo susiję su aktyvesnio plėšrūno galimybėmis. Todėl šiltakraujystės išvada svarbi vertinant ne vien kūno šilumą, bet ir medžioklės pobūdį.
Klimato modeliavimo išvada apie šaltus Šiaurės Amerikos regionus, įskaitant Aliaską, šį elgsenos vaizdą papildo geografiniu aspektu. Vidaus šilumos reguliavimas, didesnis mobilumas ir aktyvaus plėšrūno galimybės tyrime pateikiami kaip tarpusavyje susiję elementai. Gyvūnas, kuriam nereikėjo laukti saulės, kad sušiltų, galėjo išlikti aktyvus ir sąlygomis, kurios ropliams buvo mirtinai šaltos. Vis dėlto svarbiausias naujos išvados pagrindas lieka konkretus laboratorinis rezultatas: trijų tiranozauro dantų emalyje užfiksuota 36,3 °C vidutinė temperatūra su 2,5 °C paklaida. Šis skaičius iš esmės keičia supratimą apie tiranozauro elgseną, medžioklę ir prisitaikymą prie aplinkos.
Ką ši išvada atsako apie tiranozaurą
Dešimtmečius svarstant, ar dinozaurai kūno šilumą palaikė kaip šiltakraujai gyvūnai, ar buvo labiau priklausomi nuo aplinkos, naujasis rezultatas pateikia tiesioginį atsakymą būtent apie Tyrannosaurus rex. Iš vėlyvosios kreidos periodo Montanoje rastų trijų dantų emalio nustatyta 36,3 °C vidutinė temperatūra susieja šį plėšrūną su pastovia vidine šilumos reguliacija. Todėl tiranozauro dantys leidžia jo fiziologiją vertinti ne vien pagal išorinius požymius, o pagal fosilijose išlikusį temperatūros signalą.
Šaltiniai
Dažniausiai užduodami klausimai
Ar tiranozauras buvo šiltakraujas ar šaltakraujas gyvūnas?
Kalifornijos universiteto mokslininkai nustatė, kad tiranozauras buvo šiltakraujis gyvūnas, kurio vidutinė kūno temperatūra siekė 36,3 laipsnio Celsijaus. Šis rodiklis rodo pastovią vidinę šilumos reguliaciją, artimą šiuolaikiniams dideliems šiltakraujams gyvūnams, o ne ropliams.
Kaip mokslininkai išmatavo tiranozauro kūno temperatūrą?
Mokslininkai išmatavo tiranozauro kūno temperatūrą tiesiogiai išanalizavę trynių tiranozauro dantų emalį, rastą Montanos valstijoje. Dantų emalis buvo pasirinktas todėl, kad jo kietos kristalinės struktūros nekinta per milijonus metų ir puikiai išsaugo temperatūros signalus.
Kokia buvo tiranozauro ir tų pačių regiono krokodilų temperatūra?
Tyrinėjant tos pačios vėlyvosios kreidos periodo uolienos medžiagą paaiškėjo, kad tiranozauro kūno temperatūra buvo 36,3 laipsnio, o tuo pačiu metu gyvenusių krokodilų – 30,9 laipsnio Celsijaus. Šis 5,4 laipsnio skirtumas patvirtina, kad tiranozauras palaikė žymiai aukštesnę kūno temperatūrą nei aplinkiniai ropliai.
