Klausyk NNP.LT
Leidimas suteiktas pirmajam bandomajam palydovui
Komisijos sprendimas apima pirmąjį „Reflect Orbital“ bandymą, o ne visą bendrovės planuojamą palydovų tinklą. „Eärendil-1“ bus išbandytas žemojoje Žemės orbitoje, todėl projektas pereina iš sumanymo ir planavimo etapo į praktinės technologijos patikrinimą. Bendrovė siekia atspindėti saulės šviesą į tamsiąją planetos pusę tuo metu, kai konkrečioje vietovėje yra naktis. Nurodomos tokio apšvietimo panaudojimo sritys yra saulės elektrinių darbo pratęsimas, pagalba avarinėms gelbėjimo operacijoms ir atskirų objektų apšvietimas. Vis dėlto leidimas pirmiausia skirtas vieno palydovo bandomajai misijai, kurios metu turės būti išbandyta pati šviesos nukreipimo sistema.
134 kilogramų aparatas ir keturios plokštės
Pirmasis palydovas svers 134 kilogramus. Jį planuojama iškelti bendrovės „SpaceX“ raketa „Falcon 9“ į maždaug 500 kilometrų aukštį. Pasiekęs orbitą, „Eärendil-1“ turėtų išskleisti keturias trikampes atspindinčias plokštes. Jos kartu sudarys kvadratinį 18 metrų pločio veidrodį. Ši konstrukcija yra esminė visos sistemos dalis, nes būtent ji turės atspindėti Saulės šviesą Žemės kryptimi. Numatyta palydovo masė, planuojamas maždaug 500 kilometrų orbitos aukštis ir keturių plokščių konstrukcija apibrėžia pirmojo bandymo techninius rėmus. Šiuos parametrus liepos 20 dieną pateikė „SpaceNews“ ir „Payload Space“.
Penkios minutės šviesos 24 kvadratinių kilometrų zonoje
Numatyta, kad per bandomąjį seansą atspindėta Saulės šviesa Žemės paviršiuje apšvies maždaug 24 kvadratinių kilometrų teritoriją. Toks plotas prilyginamas maždaug 4,8 kilometro skersmens zonai. Vienas apšvietimo seansas turėtų trukti apie penkias minutes, o šviesumo lygis, pagal bendrovės pristatytus parametrus, būtų panašus į pilnaties šviesą. Toks palyginimas rodo, kad bandomoji sistema nėra apibūdinama kaip saulėtos dienos ryškumo šaltinis: planuojamas lygis siejamas su pilnu Mėnuliu. Vis dėlto 24 kvadratinių kilometrų ploto apšvietimas iš orbitos būtų aiškiai matomas reiškinys konkrečioje nakties zonoje. Šiuos veikimo parametrus liepos 20 dieną paskelbė „SpaceNews“.
Bendrovė kalba apie galimybę valdyti Saulės šviesos kryptį
„Reflect Orbital“ bendraįkūrėjis ir generalinis direktorius Benas Nowackas bendrovės tikslą susiejo su Saulės šviesos prieinamumu skirtingose vietose ir skirtingu metu. „Saulė yra galingiausias resursas saulės sistemoje, tačiau šiuo metu mes negalime kontroliuoti, kur ir kada ji šviečia, todėl bandome tai pakeisti“, – oficialiai pareiškė jis. Ši formuluotė nusako projekto principą: palydovas neturėtų kurti šviesos, o turėtų pakeisti jau esančios Saulės šviesos kryptį. Pirmojo bandymo metu tam numatytas vienas 18 metrų veidrodis, o vėlesniuose planuose – kur kas didesnis aparatus jungiantis tinklas. B. Nowacko poziciją liepos 20 dieną citavo „SpaceNews“.
Planas iki 2035 metų išauginti iki 50 tūkstančių palydovų
Po pirmojo aparato bandymų bendrovė yra numačiusi labai spartų plėtros grafiką. Iki 2027 metų pabaigos ji planuoja orbitoje turėti 36 saulės šviesą atspindinčius palydovus. Kitas planinis etapas – 5 000 palydovų iki 2030 metų. Dar po penkerių metų, iki 2035 metų, „Reflect Orbital“ planuoja sukurti iki 50 000 palydovų konsteliaciją. Šie skaičiai yra bendrovės planai, o ne jau orbitą pasiekusių aparatų skaičius. Palyginimui, pirmoji leidimą gavusi misija apima vieną 134 kilogramų bandomąjį palydovą. Todėl skirtumas tarp pradinio bandymo ir 2035 metams numatomo masto siekia dešimtis tūkstančių aparatų. Plėtros grafiką liepos 14 dieną skelbė žurnalas „TIME“.
Idėja kosmoso istorijoje žinoma nuo 1923 metų
Orbitinių veidrodžių koncepcija atsirado gerokai anksčiau nei „Reflect Orbital“. Fizikas Hermannas Oberthas šią idėją aprašė dar 1923 metais. Praktinis panašios idėjos bandymas iki šiol siejamas su 1993 metais Rusijos kosmose sėkmingai išskleistu eksperimentiniu veidrodžiu „Znamja-2“. Tai reiškia, kad dabartinis Kalifornijos startuolio projektas nėra pirmasis mėginimas panaudoti orbitinį atspindintį paviršių, tačiau jis išsiskiria numatytu komerciniu modeliu ir itin didelės konsteliacijos planais. Istorinis pavyzdys pateikiamas kaip vienintelis iki šiol praktiškai išbandytas analogiškas kosminis veidrodis. Šią ankstesnių bandymų chronologiją rugpjūčio 1 dieną apibendrino „Historical Space Records“.
Šviesą ketinama parduoti už iki 5 tūkstančių JAV dolerių per valandą
„Reflect Orbital“ planuoja atspindėtą Saulės šviesą siūlyti kaip mokamą paslaugą. Preliminarus vieno veidrodžio apšvietimo tarifas siektų iki 5 000 JAV dolerių už valandą. Bendrovė tarp galimų klientų nurodo saulės elektrines, avarines gelbėjimo tarnybas ir renginių organizatorius. Toks modelis tiesiogiai susieja techninę palydovo funkciją su konkrečia kaina ir konkrečiomis veiklos sritimis. Saulės elektrinėms žadama galimybė pratęsti veikimą, kai ant žemės jau tamsu, gelbėjimo tarnyboms – papildomas apšvietimo šaltinis, o renginių organizatoriams – užsakomas šviesos seansas. Kaina pateikiama kaip preliminari ir yra nustatyta vienai valandai, nors bandomojo palydovo numatytas seansas trunka apie penkias minutes. Komercinį tarifą liepos 16 dieną paskelbė architektūros ir dizaino leidinys „Dezeen“.
Daugiau kaip 1 800 atsiliepimų dėl naktinio dangaus ir saugumo
Projektas sulaukė ne vien susidomėjimo technologija, bet ir ryškaus prieštaravimo. JAV Federalinė ryšių komisija gavo daugiau kaip 1 800 visuomenės ir organizacijų atsiliepimų. Tarp perspėjusių organizacijų buvo Amerikos astronomų draugija ir Europos pietų observatorija. Jų nurodytos rizikos apima astronominių stebėjimų trikdymą, dirbtinės šviesos poveikį žmonių ir gyvūnų cirkadiniams ritmams bei galimą lėktuvų pilotų akinimą. Šios pastabos susijusios būtent su siekiu nukreipti Saulės šviesą į naktinę Žemės pusę. Daugiau kaip 1 800 atsiliepimų rodo, kad diskusija vyko ne tik tarp bendrovės ir reguliuotojo, bet ir tarp mokslo bei visuomenės atstovų. Šiuos atsiliepimus ir organizacijų argumentus liepos 16 dieną aprašė „Payload Space“.
Nuo 2021 metų Havtorne veikianti bendrovė pritraukė 20 milijonų
„Reflect Orbital“ įkurta 2021 metais Havtorne, Kalifornijoje. Bendrovėje dirba apie 60 darbuotojų. 2025 metų gegužės 14 dieną startuolis A serijos finansavimo etape pritraukė 20 milijonų JAV dolerių investicijų. Finansavimą skyrė rizikos kapitalo fondai „Lux Capital“, „Sequoia Capital“ ir „Starship Ventures“. Šie duomenys apibrėžia bendrovės dydį ir finansinį pagrindą tuo metu, kai ji ruošiasi pirmajam orbitiniam bandymui. Nuo 2021 metų veikiančiai įmonei vienas 134 kilogramų palydovas yra pirmasis praktinis etapas, o iki 2035 metų planuojama iki 50 000 aparatų konsteliacija tebėra ateities tikslas. Investicijų informaciją 2025 metų gegužės 14 dieną pateikė „Monocle“.
Bandomasis palydovas taps riba tarp plano ir praktikos
Leidimas „Eärendil-1“ misijai nereiškia, kad planuojama 36, 5 000 ar 50 000 palydovų sistema jau yra patvirtinta ar veikia. Šiuo metu konkrečiai įvardytas pirmasis etapas yra vienas 134 kilogramų palydovas su keturiomis trikampėmis plokštėmis, kurios turėtų sudaryti 18 metrų pločio veidrodį. Jo numatyta funkcija – apie penkias minutes pilnaties ryškumo šviesa apšviesti maždaug 24 kvadratinių kilometrų zoną. Būtent ši bandomoji misija turės parodyti, kaip praktikoje veikia bendrovės siūlomas modelis. Kartu daugiau kaip 1 800 atsiliepimų primena, kad kosminio veidrodžio klausimas apima ne tik energijos ir komercinio apšvietimo idėją, bet ir astronomijos, naktinės aplinkos bei aviacijos saugumo nuogąstavimus.
Leidimas skirtas vienai bandomajai misijai, o ne visai sistemai
Liepos 9 dieną suteiktas leidimas apima pirmąjį „Eärendil-1“ bandymą žemoje Žemės orbitoje, todėl jį reikia atskirti nuo ilgalaikių bendrovės deklaruojamų tikslų. „Reflect Orbital“ 36 aparatų skaičių sieja su 2027 metų pabaiga, 5 000 palydovų – su 2030 metais, o iki 50 000 siekiančią konsteliaciją – su 2035 metais. Tai yra skirtingų laikotarpių planai, o ne jau vykdoma infrastruktūra. Pirmoji misija turėtų patikrinti vieno 134 kilogramų aparato veikimą ir galimybę išskleisti 18 metrų pločio atspindintį paviršių maždaug 500 kilometrų aukštyje.
Bendrovės vadovas Benas Nowackas savo tikslą apibūdino kaip siekį pakeisti dabartinę padėtį, kai žmonės negali kontroliuoti, kur ir kada šviečia Saulė. Tačiau pirmojo bandymo mastas aiškiai apibrėžtas: numatoma maždaug penkias minutes apšviesti apie 24 kvadratinių kilometrų plotą pilnaties ryškumo šviesa. Todėl artimiausias projekto etapas yra ribotos trukmės technologinis bandymas, o ne nuolatinis nakties apšvietimas plačiose teritorijose.
Šaltiniai
- Smithsonian Magazine – An Aerospace Startup Just Got Approval to Test Beaming Sunlight to Earth
- SpaceNews / Payload Space – Reflect Orbital Responds to its Critics
- Dezeen – US approves deployment of giant space mirror to illuminate Earth after dark
- TIME Magazine – A Space Mirror Will Test Turning Night Into Day
- Wikipedia – Reflect Orbital
- Diena vidury nakties? Ką Kalifornijos startuolis iškels į kosmosą (Video)
