Liepos 27-ąją JAV kariuomenė stabdė smūgius Iranui – po beveik dviejų savaičių intensyvių bombardavimų prasidėjo derybos. Naftos barelis kainuoja mažiau nei 75 dolerius, maždaug tiek pat, kiek prieš karo pradžią vasarį. Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad energetinė krizė baigėsi.
Iš tikrųjų ji tik pasikeitė forma. Ir lietuvio piniginėje dar liks ilgai.
Jums taippat gali patikti...
Kas įvyko per penkis mėnesius
Karas prasidėjo vasarį. Kovo pradžioje Brent markės nafta perkopė 100 dolerių už barelį – pirmą kartą nuo 2022-ųjų rugpjūčio. Kovo pabaigoje ji buvo pakilusi virš 115 dolerių.
Pagrindinė priežastis buvo ne pati nafta, o geografija. Hormūzo sąsiauris – siauras vandens ruožas tarp Irano ir Omano – yra svarbiausia pasaulio naftos arterija. Iranui jį blokavus, Kataras įspėjo, kad Persijos įlankos šalys gali sustabdyti energijos eksportą, o kaina pasiektų 150 dolerių.
G7 finansų ministrai kovo 9-ąją svarstė atverti strateginius rezervus kartu su Tarptautine energetikos agentūra, bet tąkart nesutarė. Bangladeše prie degalinių nusidriekė eilės. Europos biržos smuko – Stoxx 600 per vieną dieną krito daugiau nei 3 procentais, Vokietijos DAX ir Italijos MIB – beveik 4.
Kodėl Europai skauda labiau, nei atrodo
Europa iš Persijos įlankos importuoja gerokai mažiau naftos nei Kinija, Indija ar Japonija. Bet tai nereiškia apsaugos.
Nafta ir suskystintos gamtinės dujos yra globalios rinkos. Kai kur nors pasaulyje nutrūksta tiekimas, kaina pakyla visiems – nepriklausomai nuo to, iš kur konkreti šalis perka. Ekonomikos tyrimų centro Bruegel analitikai nurodo, kad silpniausia Europos vieta yra būtent SGD: sumažėjus srautams per Hormūzą, europiečiai priversti konkuruoti su Azijos pirkėjais dėl tų pačių laivų.
Padėtį apsunkina tai, kad į 2026-uosius Europa įžengė su beveik tuščiomis saugyklomis. Vasario pabaigoje jose buvo 46 mlrd. kubinių metrų dujų – palyginimui, 2025-aisiais tuo pačiu metu 60 mlrd., o 2024-aisiais 77 mlrd.
Lietuvai tai tiesioginis klausimas. Klaipėdos SGD terminalas yra pagrindinis šalies dujų vartai, o jis perka toje pačioje pasaulinėje rinkoje, kurioje kainos nustatomos pagal Azijos paklausą.
Infliacija ir paskolos
Kovo viduryje Europos Komisijos ekonomikos vadovas Valdis Dombrovskis ES finansų ministrams pristatė skaičiavimus: jei Brent laikysis apie 100 dolerių, o dujų kainos išliks aukštos, bloko infliacija šiemet gali viršyti 3 procentus, o ekonomikos augimas būtų iki 0,4 procentinio punkto mažesnis nei prognozuoti 1,4 procento.
Kovo pabaigoje EBPO sumažino euro zonos augimo prognozę ir pakėlė infliacijos.
Bet svarbiausias dalykas įvyko ne prognozėse, o rinkos lūkesčiuose. Prieš karą investuotojai svarstė, kada Europos Centrinis Bankas pradės mažinti palūkanas. Balandį jie jau tikėjosi trijų palūkanų kėlimų 2026-aisiais.
Kiekvienam, kas Lietuvoje turi būsto paskolą su kintama palūkanų norma, tai nėra abstrakcija. Euribor seka ECB sprendimus, o Euribor yra tai, kas kas mėnesį nurašoma nuo sąskaitos.
Kodėl atpigusi nafta nereiškia atpigusių sąskaitų
Balandžio pradžioje ES atskirai įspėjo: net karui pasibaigus, naftos ir dujų kainos greitai į ankstesnį lygį negrįš. Priežastis paprasta – rinkos yra įtemptos ne tik dėl Irano.
Tuo pačiu metu eskalavo karas Ukrainoje. Birželio 18-ąją ukrainiečių dronai smogė Gazprom Neft naftos perdirbimo gamyklai Maskvos pakraštyje. Kiekvienas toks smūgis išima dalį perdirbimo pajėgumų iš pasaulinės rinkos – ir tai daro poveikį degalų, ne žaliavos kainai.
Tarptautinis valiutos fondas liepos 8-osios apžvalgoje pasaulio augimą 2026-iesiems prognozuoja 3 procentus, o svarbiausia – konstatuoja, kad dezinfliacija sustojo. Kainų augimo lėtėjimas, kuris atrodė nesustabdomas 2024–2025 metais, baigėsi.
Ką iš to daryti
Trys dalykai, kurie iš šios istorijos seka praktiškai.
Karo pabaiga nėra kainų pabaiga. Energijos rinkos reaguoja į riziką, ne tik į faktus. Kol Hormūzas laikomas pažeidžiamu, kainoje lieka „geopolitinė priemoka“.
Palūkanų kryptis pasikeitė. Jei planavai refinansuoti paskolą tikėdamasis pigesnių pinigų – tas scenarijus šiemet atrodo mažai tikėtinas.
Saugyklos svarbesnės už antraštes. Realią žiemos kainą Lietuvoje lems ne tai, kas vyksta Teherane rugpjūtį, o tai, kiek dujų Europa sukaups iki spalio.
Daugiau apie tarptautinę įtampą – skiltyje Konfliktai ir saugumas, apie ekonomiką – Verslo skyriuje.
Šaltiniai: Tarptautinis valiutos fondas, Bruegel, Bloomberg, Euronews.
Dažniausiai užduodami klausimai
Kodėl nukritus naftos kainoms energijos sąskaitos Lietuvoje nesumažėjo?
Nors naftos barelis atpigo, rinkos išlieka įtemptos dėl tebesitęsiančių geopolitinių rizikų ir gamyklų bombardavimų, kurie daro poveikį galutinei degalų bei energijos kainai. Be to, gamtinių dujų kainas palaiko didelė pasaulinė paklausa ir smarkiai ištuštėjusios Europos saugyklos.
Kaip Artimųjų Rytų konfliktas ir dujų krizė paveikė paskolas Lietuvoje?
Dėl kilusios energetinės krizės ir didėjančios infliacijos pasikeitė investuotojų lūkesčiai ir Europos Centrinio Banko sprendimai, todėl vietoje palūkanų mažinimo imta prognozuoti jų kėlimą. Tai tiesiogiai atsiliepė Lietuvos gyventojams, turintiems būsto paskolas su kintama palūkanų norma, nes išaugo kas mėnesį nurašomos Euribor sumos.
Kokie pagrindiniai veiksniai lemia energijos išteklių kainas Lietuvoje?
Realią energijos ir dujų kainą Lietuvoje lemia ne trumpalaikės politinės naujienos, o tai, kiek dujų Europa spėja sukaupti iki spalio mėnesio, kadangi šalis naudoja tą patį Klaipėdos SGD terminalą ir priklauso nuo globalios rinkos. Didelę reikšmę turi ir geopolitinė priemoka, taikoma tol, kol svarbiausios pasaulio energijos arterijos išlieka pažeidžiamos.
