Klausyk NNP.LT
Karo istoriko ir atsargos karininko Grigorijaus Tamaro vertinimu, Rusija negali ignoruoti rytinės krypties: su Kinija besiribojančioje karinėje apygardoje sutelkta didelė dalis Kinijos tankų dalinių ir kitų karinių pajėgumų. Lietuvos skaitytojui tai yra pasaulio saugumo konteksto žinia apie ribas, su kuriomis susiduria Rusijos karinių išteklių planavimas vykstant karui Ukrainoje. Tamaras nenurodo, kad Pekinas ketintų pulti Rusiją ar tiesiogiai įsitraukti į karą Ukrainoje. Vis dėlto jis pabrėžia, kad Maskva privalo palaikyti saugumą prie ilgo rytinio pasienio, todėl negali visų pajėgumų ir strateginių išteklių be apribojimų perkelti į vakarinę kryptį. Šią poziciją jis išdėstė pokalbyje su žurnalistu Aleksejumi Gomonu; 2026 m. rugsėjo 26 d. ją aprašė portalas „Technologijos.lt“.
Daugiau kaip 4 tūkst. kilometrų pasienio
Rusijos ir Kinijos valstybinė siena yra 4 209,3 kilometro ilgio. Tai penkta pagal ilgį tarptautinė sausumos siena pasaulyje, todėl pasienio saugumo užduotis apima ne vien atskirą ruožą, bet visą kelių tūkstančių kilometrų kryptį. Tokio masto siena yra pagrindas Tamarui teigti, kad Rusijos karinis planavimas turi atsižvelgti į Rytus net ir tuomet, kai svarbiausi Rusijos kariniai veiksmai vyksta Ukrainoje. Vikipedijoje ir Strateginių bei tarptautinių studijų centro pateikiamas 4 209,3 kilometro dydis leidžia įvertinti, kad kalbama ne apie trumpą sienos atkarpą, o apie vieną ilgiausių sausumos sienų tarp dviejų valstybių.
Tamaras šio ilgio pasienį sieja ne su paskelbtu tiesioginės konfrontacijos scenarijumi, bet su nuolatine saugumo pareiga. Jo vertinimu, Maskvai būtina skaičiuoti rytinę kryptį sprendžiant, kur laikyti karinius išteklius. Vadinasi, argumentas remiasi dviem konkrečiais elementais: 4 209,3 kilometro sienos ilgiu ir Kinijos pajėgų telkimu su Rusija besiribojančioje karinėje apygardoje. Ši aplinkybė, pasak karo istoriko, riboja galimybę lengvai perskirstyti karinius išteklius Ukrainos karo krypčiai. Tai nėra teiginys apie būsimą Kinijos puolimą, o vertinimas apie Rusijos pareigą išlaikyti saugumo rezervą prie rytinės sienos.
Tankų skaičiumi Kinija lenkia Rusiją
Kinija pagal kovinių tankų skaičių užima pirmą vietą pasaulyje ir turi 5 870 tankų, o Rusija su 5 630 tankų yra antra. Tarp šių dviejų valstybių nurodomas 240 tankų skirtumas. Šie skaičiai savaime neatskleidžia, kiek konkrečių tankų dislokuota prie Rusijos sienos, tačiau jie apibrėžia bendrą abiejų valstybių šarvuotosios technikos mastą. „Visual Capitalist“ ir „Global Firepower 2026“ palyginimas, paskelbtas 2026 m. liepos 13 d., Tamarui aptariant Kinijos tankų sutelkimą suteikia skaitinį kontekstą: Rusijos pasienyje yra valstybė, kurios bendras kovinių tankų parkas pagal šį reitingą yra didžiausias pasaulyje.
Svarbu atskirti du dalykus. 5 870 ir 5 630 tankų yra bendri nacionaliniai vertinimai, o Tamaras kalba apie didelės Kinijos tankų dalies išsidėstymą su Rusija besiribojančioje karinėje apygardoje. Todėl bendras palyginimas neleidžia apskaičiuoti konkretaus tankų skaičiaus pasienio ruože, bet parodo, kodėl šios krypties Maskva negali vertinti kaip kariniu požiūriu nereikšmingos. Kinija turi 240 tankų daugiau nei Rusija pagal pateiktą 2026 m. reitingą, o Rusijai tenka vienu metu vertinti ir karą Ukrainoje, ir būtinybę rūpintis rytine saugumo kryptimi.
Sausumos pajėgų dydis ir pasienio vadovybė
Kinijos sausumos pajėgose tarnauja 2 035 000 aktyvių karių, jos naudoja daugiau nei 27 250 karinių transporto priemonių. Šie 2026 m. rugpjūčio 11 d. „GlobalMilitary.net“ pateikti rodikliai nusako visų Kinijos sausumos pajėgų, o ne vien pasienio karinės apygardos dydį. Vis dėlto Tamarui pabrėžiant tankų ir pajėgų telkimą prie Rusijos svarbu tai, kad Kinijos bendras sausumos komponentas sudarytas iš daugiau kaip dviejų milijonų aktyvių karių ir daugiau nei 27 tūkst. transporto priemonių. Tokie bendri pajėgumai yra platesnis fonas Rusijos sprendimams, kiek savų karinių išteklių palikti Rytuose.
Už Kinijos ir Rusijos bei Kinijos ir Šiaurės Korėjos pasienio regiono saugumą atsako Kinijos liaudies išsivadavimo armijos Šiaurės teatro vadovybė. Ji įkurta 2016 m. vasario 1 d., o jos būstinė yra Šenjange. Šiai vadovybei pavaldžios 78-oji, 79-oji ir 80-oji armijų grupės. „RealClearDefense“ 2017 m. gegužės 17 d. paskelbta apžvalga šiuos organizacinius elementus išskiria kaip struktūrą, atsakingą už regioną, kuriame Kinija ribojasi su Rusija. Taigi Tamaras kalba ne apie abstraktų Kinijos karinį potencialą: pasienio kryptis patenka į konkrečios teatro vadovybės atsakomybės zoną, o jai priskirtos trys armijų grupės.
Augęs finansinis pagrindas
Kinijos oficialus 2025 m. gynybos biudžetas siekė beveik 247 mlrd. JAV dolerių, o Stokholmo tarptautinio taikos tyrimų instituto vertinimu – 318 mlrd. JAV dolerių. Skirtumas tarp oficialiai nurodomos ir instituto vertinamos sumos rodo, kad pateikiami du atskiri 2025 m. karinių išlaidų dydžiai, todėl jų negalima sutapatinti. Strateginių ir tarptautinių studijų centro 2025 m. rugsėjo 2 d. analizė taip pat nurodo ilgalaikį santykio su JAV gynybos biudžetu pokytį: 2012 m. Kinijos išlaidos sudarė vieną šeštadalį JAV lygio, o 2024–2025 m. – jau trečdalį.
Šie biudžeto skaičiai neįrodo konkretaus sprendimo dėl pajėgų panaudojimo prie Rusijos sienos. Tačiau jie apibrėžia finansinį mastą valstybės, kurios 5 870 tankų ir daugiau kaip du milijonai aktyvių sausumos karių yra Tamarui svarbaus regioninio vertinimo dalis. Nuo vieno šeštadalio iki vieno trečdalio JAV gynybos biudžeto lygio per laikotarpį nuo 2012 m. iki 2024–2025 m. išaugęs santykis rodo, kad Kinijos karinės išlaidos vertinamu laikotarpiu didėjo ir tarptautiniame palyginime. Būtent šis bendras pajėgumų fonas paaiškina, kodėl Maskvos rytinė kryptis išlieka svarbi planuojant ribotus karinius išteklius.
1969 metų pasienio konflikto patirtis
Rusijos ir Kinijos pasienio istorijoje jau būta atviro ginkluoto konflikto. 1969 m. kovą dėl Ženbao, Rusijoje vadinamos Damanskio, salos Usurio upėje kilo SSRS ir Kinijos pasienio susirėmimas. Džordžo Meisono universiteto 2022 m. tyrime nurodoma, kad tuo metu abiejose pusėse buvo sutelktos 34 sovietų ir 59 Kinijos divizijos. Po konflikto siena iki 1982 m. liko visiškai uždaryta. Šie skaičiai apibūdina tuometį eskalacijos mastą: pasienio ginčas neapsiribojo vien vietiniu incidentu, nes abiejose pusėse buvo sutelktos dešimtys divizijų.
1969 m. aplinkybės nėra pagrindas automatiškai tapatinti dabartinę padėtį su anuometiniu konfliktu. Vis dėlto Tamarui kalbant apie būtinybę Rusijai užtikrinti 4 209,3 kilometro sienos saugumą, ši istorija parodo, kad Kinijos ir SSRS, kurios teisių perėmėja yra Rusija, pasienis anksčiau buvo tapęs ginkluotos įtampos vieta. Istorinis faktas apima aiškią datą, vietą ir pajėgų mastą: 1969 m. kovą ginčas vyko Usurio upėje esančioje Ženbao saloje, o siena po jo buvo uždaryta iki 1982 m.
100 kilometrų zona ir pajėgų išsidėstymas
1996 m. Rusija ir Kinija pasirašė sutartį dėl karinio pasitikėjimo priemonių. Ji nustatė ribotą 100 kilometrų demilitarizacijos zoną abipus sienos. Pasienio susitarimų archyve 2018 m. aprašyta, kad pagrindiniai kariniai daliniai vis dėlto lieka išdėstyti gretimuose regionuose. Šis teisinis rėmas padeda atskirti pačią sienos juostą nuo platesnių teritorijų šalia jos: 100 kilometrų zona nėra teiginys, kad abiejų šalių pasienio kryptys neturi karinių pajėgų, nes pagrindiniai daliniai laikomi gretimuose regionuose.
Tamarui nurodant, kad Kinijos tankų ir kitų pajėgų daug yra su Rusija besiribojančioje karinėje apygardoje, 1996 m. susitarimo aplinkybės yra reikšmingos būtent dėl šio skirtumo. Demilitarizuota zona apibrėžia ribotą 100 kilometrų atstumą abiejose sienos pusėse, o vertinimas apie karinių pajėgumų išsidėstymą apima gretimus regionus. Dėl to Maskvos saugumo planavimas, pasak Tamaro, turi vertinti ne tik formalią sienos juostą, bet ir platesnę rytinės krypties karinę situaciją.
Rusijos planai iki 2029 metų
Tarptautinio strateginių studijų instituto 2026 m. rugsėjo 25 d. ataskaitoje teigiama, kad Rusija iki 2029 m. siekia atkurti savo konvencinius pajėgumus. Kartu ataskaita vertina, kad dėl išteklių trūkumo Rusija šiuo metu vis labiau pasitelkia hibridines operacijas ir bepiločius orlaivius. Terminas iki 2029 m. reiškia siekį ateičiai, o ne išvadą, kad konvenciniai pajėgumai jau atkurti. Šis vertinimas papildo Tamarui svarbią problemą: Rusija planuoja stiprinti įprastas pajėgas, tačiau dabartinėmis sąlygomis susiduria su išteklių ribojimu.
Tamaras šį ribotumą konkretina rytinės krypties poreikiu. Jo vertinimu, pasienio su Kinija saugumo užtikrinimas reiškia, kad Maskva negali paprastai nukreipti viso karinio potencialo į Ukrainą. IISS aprašomas siekis iki 2029 m. atkurti konvencinius pajėgumus ir dabartinis hibridinių operacijų bei bepiločių orlaivių naudojimas sudaro platesnį Rusijos pajėgumų foną. Kinijos ketinimo pulti Rusiją Tamaras neteigia, tačiau 4 209,3 kilometro siena, Kinijos tankų ir karių mastas bei šiaurės rytų pasienio karinė struktūra lemia, kad Rusijos rytinė kryptis išlieka jos karinio planavimo dalis.
Šaltiniai
- „Prie Rusijos sienos. Didelė armija“ (Video)
- Business Today / Visual Capitalist – Global firepower 2026: China tops the world's biggest tank fleets
- CSIS – China's Military in 10 Charts
- RealClearDefense – China's Northern Theater Command
- IISS – Ukraine: The War Europe Is Not Fighting
- GlobalMilitary.net – China Military Power 2026
Dažniausiai užduodami klausimai
Kodėl Rusija negali sutelkti visų savo karinių pajėgumų Ukrainos fronte?
Rusija privalo palaikyti saugumą prie ilgo rytinio pasienio su Kinija, kur yra sutelkta didelė dalis Kinijos tankų ir kitų karinių pajėgumų. Karo istoriko Grigorijaus Tamaro vertinimu, Maskva negali ignoruoti rytinės krypties ir be apribojimų perkelti visų išteklių į vakarinę pusę.
Kuo pasižymi Rusijos ir Kinijos sausumos siena bei su ja susiję kariniai pajėgumai?
Rusijos ir Kinijos valstybinė siena yra 4209,3 kilometro ilgio, o tai yra penkta pagal ilgį tarptautinė sausumos siena pasaulyje. Kinija pagal kovinių tankų skaičių užima pirmą vietą pasaulyje su 5870 tankais, o jos sausumos pajėgose tarnauja daugiau nei du milijonai aktyvių karių.
Kokia yra istorinė šio pasienio konfliktų patirtis ir dabartinis karinis rėmas?
1969 metais Usurio upėje esančioje Ženbao saloje jau buvo kilo SSRS ir Kinijos pasienio susirėmimas, po kurio siena iki 1982 metų liko uždaryta. Vėliau, 1996 metais, šalys pasirašė sutartį dėl karinio pasitikėjimo priemonių, nustačiusią 100 kilometrų demilitarizacijos zoną, tačiau pagrindiniai kariniai daliniai išliko išdėstyti gretimuose regionuose.
