Klausyk NNP.LT
Valerijus Zalužnas, buvęs Ukrainos kariuomenės vyriausiasis vadas ir dabartinis Ukrainos ambasadorius Jungtinėje Karalystėje, rugsėjo 26 dieną perspėjo, kad šiuolaikinio karo logiką jau iš esmės pakeitė masinis bepiločių orlaivių, robotizuotų sistemų ir dirbtinio intelekto naudojimas. Jo vertinimu, tradiciniai sausumos manevrai nebegali būti laikomi savaime veiksmingu atsaku, nes mūšio laukas tapo matomas ir pažeidžiamas iš daug platesnės erdvės. Tai pasaulio naujiena, tiesiogiai siejama su Ukrainos kare išbandomomis technologijomis ir būdais, kurie, V. Zalužno vertinimu, formuoja būsimų konfliktų pobūdį. (2026 m. rugsėjo 26 d. pranešimas.)
Skaidrus mūšio laukas keičia sausumos karo taisykles
V. Zalužnas vasario 23 dieną Londone, analitikos centre „Chatham House“, Ukrainos karą apibūdino kaip ateities karų laboratoriją. Jis teigė, kad mūšio laukas virto skaidria „naikinimo zona“, kurioje tradiciniai sausumos manevrai tampa nebeįmanomi. Ši formuluotė nereiškia vien didesnio dronų skaičiaus: kalbama apie sąlygas, kai kariuomenės judėjimą ir veikimą vis plačiau veikia stebėjimo bei smūgio priemonės. Toje pačioje kalboje jis nurodė, kad būsimi konfliktai vyks naudojant autonomines ir pusiau autonomines robotizuotas sistemas. „Chatham House“ vasario 23 ir 24 dienomis paskelbtose medžiagose fiksuota ir kita jo išvada: nė viena valstybė viena nebegalės dominuoti visose gyvybiškai svarbiose karinėse technologijose, todėl gynybiniai aljansai turės tapti technologiniai, o ne apsiriboti formaliais sutarčių straipsniais.
Dvidešimt keturi tūkstančiai robotų misijų per ketvirtį
Technologijų mastą Ukrainos fronte rodo 2026 metų pirmojo ketvirčio skaičius: Ukrainos pajėgos su antžeminiais bepiločiais robotais atliko daugiau kaip 24 tūkstančius misijų. Šios sistemos naudotos dviem konkrečioms užduotims – logistikai ir sužeistųjų evakuacijai. Kartu fronto vadinamoji alinimo zona iš pradinių 5 kilometrų išsiplėtė iki beveik 30 kilometrų gylio. Vadinasi, nurodytas zonos gylis per šį palyginimą padidėjo beveik šešis kartus. Šie skaičiai leidžia matyti, kad robotizuotos sistemos naudojamos ne tik smūgiams, bet ir kasdienėms karinėms funkcijoms, kurioms reikia gabenti krovinius arba išvežti sužeistuosius. Lietuvos nacionalinės bibliotekos ir LRT.lt liepos 10 dieną apžvelgtame kontekste šis pokytis siejamas su platesniu veikimo erdvės išsiplėtimu fronte.
Penkių šimtų dolerių drono ir tanko vertės skirtumas
Karo technologijų pokytį išryškina ir išlaidų disproporcija. Šiuolaikinės karinės analitikos vertinimu, FPV dronas, kainuojantis apie 500 Jungtinių Valstijų dolerių, gali visiškai sunaikinti sunkųjį kovos tanką, kurio vertė viršija 2 milijonus Jungtinių Valstijų dolerių. Net lyginant nurodytas mažiausias sumas, tanko vertė yra daugiau kaip 4 tūkstančius kartų didesnė už tokio drono kainą. Tai nėra teiginys, kad kiekvienas pigus dronas pasiekia tokį rezultatą, tačiau šis palyginimas parodo, kodėl bepiločiai orlaiviai tapo svarbia ginkluotės rūšimi ir kodėl brangios sunkiosios technikos vertinimas nebegali atsiriboti nuo pigių smūgio priemonių. Tokį kainos ir galimo rezultato santykį 2025 metų rugsėjo 25 dieną išskyrė CSIS ir „Legion Magazine“.
Vien dronų plėtra, Zalužno vertinimu, būtų klaida
Rugsėjo 15 dieną V. Zalužnas perspėjo, kad susitelkimas vien tik į bepiločius orlaivius būtų didžiulė klaida. Jo vertinimu, dronai jau evoliucionavo į įprastą ginkluotės rūšį, todėl vien jų skaičiaus ar techninių savybių didinimas neatsako į platesnį karo pokytį. Jis karą apibūdino kaip technologijų, naujų strategijų ir doktrinų varžybas. Ši pozicija papildo jo rugsėjo 26 dienos perspėjimą: svarbi ne viena atskira sistema, o gebėjimas ją įtraukti į platesnį veikimo modelį. Kitaip tariant, bepiločiai orlaiviai jo argumente nėra atskiras sprendimas, nes karo eigą lemia ir strategijos, ir doktrinos, ir sparčiai besikeičiančios technologinės galimybės. Šį vertinimą V. Zalužnas išdėstė leidinyje „Ukrainska Pravda“, o jį paskelbė ir „The New Voice of Ukraine“.
Operatorius tebėra sistemos dalis, bet etapas laikinas
Vasario 23 dieną V. Zalužnas nurodė, kad dabartinis laikotarpis yra pereinamasis: technologijoms vis dar reikalingi operatoriai. Tačiau ateities karus, jo vertinimu, lems autonominiai spietiniai bepiločiai orlaiviai, galintys vienu metu smogti iš oro, sausumos ir vandens. Šioje prognozėje svarbūs trys veikimo būdai – oro, sausumos ir vandens – bei vienalaikis jų panaudojimas. V. Zalužnas ateities konflikto logiką sieja ne vien su pavieniais valdomais dronais, o su autonominių sistemų spiečiais. Tai atitinka jo įvardytą perėjimą nuo atskirų ginkluotės rūšių prie technologinių, strateginių ir doktrininių varžybų. Šią jo poziciją vasario 23 dieną paskelbė TSN.ua.
Perspėjimas dėl Irano dykumų
V. Zalužnas tą pačią karo logiką kovo 22 dieną pritaikė vertindamas galimą sausumos operaciją Irane. Intervenciniame komentare jis įspėjo, kad bet kokia Jungtinių Valstijų ar Izraelio sausumos operacija šioje šalyje virstų katastrofa, nes pigūs dronai atvirose dykumų erdvėse galėtų sukurti visišką naikinimo zoną. Jo teigimu, tokiomis sąlygomis tradicinis karių veikimas taptų praktiškai neįmanomas. Šis vertinimas buvo susietas su atvira dykumų aplinka ir pigių bepiločių priemonių galimybėmis, o ne su konkrečiu paskelbtu karinės operacijos planu. Kovo 22 dienos komentarą skelbė „The Telegraph“, o lietuviškai jį perteikė ekspertai.eu.
Rusijos prisitaikymas prie pozicinio karo
Gynybos analitikų vertinimu, Rusijos pajėgos prie pozicinio karo aklavietės prisitaikė naudodamos smulkių pėstininkų grupių infiltraciją pro porėtą gynybos liniją. Ši taktika pakeitė manevrinio karo taisykles ir pareikalavo masinio robotizuotų sistemų naudojimo. Pateiktas vertinimas sieja du procesus: vienoje pusėje – mažų pėstininkų grupių veikimą, kitoje – poreikį plačiai naudoti robotizuotas sistemas. Tai dera su daugiau kaip 24 tūkstančių antžeminių robotų misijų skaičiumi Ukrainos pajėgose per pirmąjį 2026 metų ketvirtį, nors šie duomenys apibūdina skirtingus karo technologijų ir taktikos aspektus. Infiltracijos taktikos pokytį birželio 18 dieną aptarė Lietuvos nacionalinė biblioteka ir „Kyiv Independent“.
NATO vertinimas ir tiesioginių aljansų idėja
Rugpjūčio 4 dieną Kyjive vykusiame ambasadorių susitikime V. Zalužnas pareiškė, kad Ukraina niekada neįstos į NATO, nors 12 metų diegė Aljanso standartus. Remdamasis šiuo vertinimu, jis ragino šalį sutelkti dėmesį į tiesioginius naujus saugumo aljansus. Ši mintis susijusi su jo anksčiau išsakyta technologinių aljansų idėja: formalūs sutarčių straipsniai, jo vertinimu, nebegali būti vienintelis gynybinio bendradarbiavimo pagrindas, kai svarbios technologijos apima bepiločius orlaivius, robotizaciją ir autonomines sistemas. V. Zalužno teiginys apie Ukrainos narystę NATO buvo jo pozicija, išsakyta konkrečiame rugpjūčio 4 dienos susitikime, o ne paskelbta institucijų sprendimo data. Jį tada citavo „European Pravda“ ir Alfa.lt.
Dirbtinis intelektas ir naujos pasaulio tvarkos prognozė
Balandžio 23 dieną V. Zalužnas teigė, kad dirbtinio intelekto varoma technologinė revoliucija formuos naują pasaulio tvarką. Jis šią prognozę susiejo su 2022 metais prasidėjusia Rusijos invazija ir pareiškė, kad po jos taisyklėmis grįsta tarptautinė tvarka galutinai žlugo. Ši pozicija papildo dabartinį jo perspėjimą dėl autonominių sistemų: dirbtinis intelektas jo argumente yra ne vien atskira technologija, o platesnio saugumo ir tarptautinės tvarkos pokyčio dalis. V. Zalužno vertinimai nuo vasario iki rugsėjo apima tą pačią kryptį – mūšio lauko robotizaciją, autonominių sistemų vaidmenį, technologinių aljansų poreikį ir nepakankamą pasikliovimą vien senais karo bei saugumo modeliais. Balandžio 23 dienos pareiškimą paskelbė „The New Voice of Ukraine“.
Šaltiniai
- Focusing only on drones is a serious mistake, Zaluzhnyi says – The New Voice of Ukraine
- Ukrainian ambassador Valerii Zaluzhnyi says future wars will require 'technological alliances, not treaty articles' | Chatham House
- Zalužnas perspėjo: pigūs dronai ir vadinamoji „naikinimo zona“ iš esmės pakeitė karo logiką – ekspertai.eu
- V. Zalužnas: Ukraina niekada neįstos į NATO – Alfa.lt
- Lengviau pradėti, sunkiau laimėti: kaip pastaraisiais metais pasikeitė karai? – LRT / Bernardinai
- No longer science fiction: Zaluzhnyi warns of new era of warfare – TSN.ua
- Šitų detalių tau nepasakos žinios: skubus Zalužno perspėjimas
Dažniausiai užduodami klausimai
Kaip bepiločiai orlaiviai ir robotizuotos sistemos keičia šiuolaikinį karą?
Masinis bepiločių orlaivių ir robotizuotų sistemų naudojimas pavertė mūšio lauką skaidria naikinimo zona, kurioje tradiciniai sausumos manevrai tampa nebeįmanomi. Ukrainos pajėgos antžeminiais bepiločiais robotais jau atliko tūkstančius misijų logistikai ir sužeistųjų evakuacijai.
Ką Valerijus Zalužnas sako apie vien tik dronų plėtrą ir NATO perspektyvas?
V. Zalužnas perspėjo, kad susitelkimas vien tik į bepiločius orlaivius būtų didžiulė klaida, nes karas yra technologijų, naujų strategijų ir doktrinų varžybos. Jis taip pat pareiškė, kad Ukraina niekada neįstos į NATO, todėl šalis turi sutelkti dėmesį į tiesioginius naujus technologinius saugumo aljansus.
Kokia yra pigių dronų ir sunkiosios karinės technikos vertės disproporcija?
Šiuolaikinės karinės analitikos vertinimu, apie 500 Jungtinių Valstijų dolerių kainuojantis FPV dronas gali visiškai sunaikinti sunkųjį kovos tanką, kurio vertė viršija 2 milijonus dolerių. Tai parodo, kodėl bepiločiai orlaiviai tapo itin svarbia ginkluotės rūšimi.
