Klausyk NNP.LT
Jungtinėse Valstijose pasirinktas dirbtinio intelekto priežiūros kelias gali turėti reikšmės ir Lietuvos skaitytojams, nes didžiausių Amerikos bendrovių kuriamais modeliais naudojasi įmonės, viešasis sektorius ir žmonės visame pasaulyje. Rugsėjo 29-ąją Baltuosiuose rūmuose prezidentas Donaldas Trumpas paskelbė, kad pažangias DI sistemas kuriančios bendrovės pirmiausia pačios prižiūrės savo technologijų saugumą. Tai reiškia, kad Vašingtonas bent šiuo metu renkasi ne naujus griežtus įstatyminius ribojimus, o savanoriškus įmonių įsipareigojimus, vidaus patikras ir nepriklausomą vertinimą.
Savireguliacija vietoje naujų draudimų
2026 m. rugsėjo 29 d. surengtame susitikime Vašingtone D. Trumpas technologijų sektoriaus vadovams išdėstė požiūrį, pagal kurį DI kūrėjai turi „patys prižiūrėti“ savo plėtojamas sistemas. Prezidento pasirinktas modelis remiasi prielaida, kad sparčiai besikeičiančią technologiją gali veiksmingiau vertinti ją kuriantys ir diegiantys specialistai, o ne lėčiau besikeičiantis teisėkūros procesas. Vis dėlto tokia kryptis svarbi ne vien JAV rinkai: „OpenAI“, „Google“, „Meta“, „Anthropic“, „Nvidia“ ir kitos bendrovės kuria įrankius, kurių veikimas bei saugumo standartai turi tarptautinį poveikį.
Susitikime priimtas susitarimas apibūdintas kaip savanoriškas, tačiau D. Trumpas jį vadino morališkai įpareigojančiu. Dokumente numatyta keturių krypčių savireguliacijos programa: griežta vidaus kontrolė, bendradarbiavimas su nepriklausomu išorės auditu ir valdybos komiteto įsteigimas gautoms ataskaitoms vertinti. Tokia konstrukcija bando suderinti dvi dažnai priešpastatomas užduotis – leisti bendrovėms greitai diegti naujoves ir kartu turėti procedūras, kurios prieš ar po diegimo leistų identifikuoti reikšmingas rizikas. Susitarimas nėra pristatytas kaip naujas federalinis įstatymas ar licencijavimo režimas.
Prie stalo – septyni garsiausi technologijų lyderiai
Susitarimą pasirašė įvairias DI ekosistemos dalis atstovaujantys vadovai: „Anthropic“ vadovas Dario Amodei, „OpenAI“ prezidentas Gregas Brockmanas, „Amazon“ įkūrėjas Jeffas Bezos, „xAI“ ir „SpaceX“ vadovas Elonas Muskas, „Nvidia“ vadovas Jensenas Huangas, „Google“ vadovas Sundaras Pichai bei „Meta“ vadovas Markas Zuckerbergas. Šis sąrašas apima bendroves, kurios kuria bendrosios paskirties DI modelius, valdo debesijos infrastruktūrą, tiekia pažangius lustus arba pasiekia milijardines vartotojų auditorijas. Todėl susitarimo svarba priklausys ne vien nuo pasirašymo ceremonijos, bet ir nuo to, kaip vienodos nuostatos bus pritaikytos labai skirtingoms verslo veikloms.
Šių bendrovių dalyvavimas rodo, kad savireguliacija numatyta visoje DI kūrimo grandinėje – nuo skaičiavimo pajėgumų ir duomenų centrų iki galutiniams vartotojams skirtų pokalbių sistemų ar socialinių platformų. Pavyzdžiui, pažangių lustų tiekėjas ir modelių kūrėjas susiduria su nevienodomis praktinėmis rizikomis, tačiau susitarimu siekiama sukurti bendrą atsakomybės principą. Vidaus kontrolė reikštų, kad pačios įmonės nustato patikrų procedūras, o išorinis auditas turėtų tapti papildomu, nepriklausomu jų vertinimu. Būtent ši pusiausvyra bus esminis savanoriško modelio patikimumo išbandymas.
Kaip pranešė „Associated Press“, susitarimo dalyviai įsipareigojo taikyti vidaus ir išorės saugumo peržiūras, nors administracija nepasirinko privalomo naujo reguliavimo modelio. Savireguliacijos šalininkams tai gali reikšti greitesnį sprendimų priėmimą ir mažiau biurokratinių kliūčių tuo metu, kai DI sistemos keičiasi per kelis mėnesius. Kritiškai vertinantys tokį kelią gali klausti, ar įmonių nustatyti standartai bus pakankamai griežti tada, kai saugumo sprendimai konkuruos su komerciniu spaudimu kuo greičiau išleisti naujus produktus.
Maždaug dešimties žmonių stebėsenos komitetas
D. Trumpas taip pat paskelbė planą sudaryti maždaug 10 asmenų komitetą, kuris stebėtų ir vertintų įmonių savireguliacijos veikimą. Tai būtų atskiras kontrolės sluoksnis tarp individualių korporacijų valdybų ir federalinės administracijos politikos. Dešimties narių dydis signalizuoja, kad planuojamas ne platus reguliuotojas su didele administracija, o santykinai kompaktiška priežiūros grupė. Kol kas svarbiausias šio modelio klausimas yra praktinis: jo vertė priklausys nuo to, ar komitetas galės nuosekliai įvertinti bendrovių pateikiamas ataskaitas ir saugumo peržiūrų rezultatus.
Valdybos komitetai ir maždaug 10 narių išorinės stebėsenos grupė numato du skirtingus atskaitomybės lygius. Pirmasis veiktų pačiose įmonėse, kur sprendžiama dėl produktų kūrimo, testavimo ir diegimo. Antrasis turėtų vertinti bendresnį įsipareigojimų vykdymą, todėl galėtų palyginti, kaip savireguliacijos pažadai įgyvendinami skirtingose bendrovėse. Toks modelis nepašalina viešosios valdžios vaidmens, tačiau jį perkelia nuo iš anksto nustatytų draudimų prie stebėjimo, ataskaitų ir įmonių prisiimtos atsakomybės. Lietuvai ir kitoms šalims svarbu, kad šių įmonių sprendimai dažnai tampa praktiniu pasaulinės rinkos standartu.
Tą pačią dieną – „America.gov“ ir „superintelekto“ idėja
Rugsėjo 29-ąją Baltuosiuose rūmuose DI tema neapsiribojo vien susitarimu su bendrovėmis. D. Trumpas pristatė valstybinę svetainę „America.gov“, kuri skirta padėti gyventojams gauti informaciją apie viešąsias paslaugas. Šis projektas parodo kitą administracijos DI darbotvarkės pusę: technologija pristatoma ne tik kaip pramonės ir nacionalinio saugumo klausimas, bet ir kaip priemonė gyventojų sąveikai su valdžios informacija supaprastinti. Praktinis svetainės poveikis priklausys nuo to, kaip tiksliai ir patikimai ji nukreips žmones į jiems reikalingas valstybės paslaugas.
Tą pačią dieną prezidentas paskelbė pasirašęs vykdomąjį įsakymą, kuriuo siūloma terminą „dirbtinis intelektas“ pakeisti terminu „superintelektas“. Siūlymas rodo administracijos norą technologinę diskusiją sieti su itin dideliu būsimos pažangos potencialu. Tačiau politiniu požiūriu pavadinimo pakeitimas neišsprendžia saugumo, atsakomybės ar energijos vartojimo klausimų – jie lieka aktualūs nepriklausomai nuo vartojamo termino. Vis dėlto simboliškai šis sprendimas dera su platesne D. Trumpo retorika, pagal kurią JAV turi ne riboti DI ambicijas, o siekti technologinės persvaros.
Ankstesni sprendimai vedė į mažesnį valstijų vaidmenį
Rugsėjo susitarimas yra ankstesnės administracijos krypties tęsinys. 2025 m. gruodžio 11 d. D. Trumpas pasirašė Vykdomąjį įsakymą Nr. 14365, kuriuo buvo siekiama užkirsti kelią, administracijos vertinimu, pertekliniam valstijų reguliavimui. Tuo pačiu Teisingumo departamentui pavesta įsteigti DI bylinėjimosi darbo grupę. Šis sprendimas parodė siekį išvengti situacijos, kai skirtingos JAV valstijos įmonėms nustato nesuderinamus reikalavimus. Federalinės politikos pirmenybė tokioje sistemoje būtų svarbi kompanijoms, veikiančioms visoje šalyje ir pasaulinėse rinkose.
2026 m. kovo 20 d. Baltieji rūmai paskelbė Nacionalinę dirbtinio intelekto politikos sistemą su septyniais veiklos ramsčiais. Joje įvardytos tokios sritys kaip vaikų apsauga internete, intelektinės nuosavybės gynyba ir federalinis valstijų apribojimų viršenybės principas. Septynių ramsčių modelis rodo, kad administracija DI politiką traktuoja plačiau nei vien technologijų įmonių kontrolę. Viena vertus, joje kalbama apie apsaugą ir teisines teises; kita vertus, siekiama išlaikyti vieningą federalinę rinką. Rugsėjo 29-osios savireguliacijos susitarimas šią kryptį papildo įmonių pažadais, o ne naujomis privalomomis taisyklėmis.
Dar vienas svarbus dokumentas buvo 2026 m. birželio 2 d. pasirašytas Vykdomasis įsakymas Nr. 14409 dėl pažangaus DI inovacijų ir saugumo skatinimo. Jame akcentuotas savanoriškas bendradarbiavimas ir 30 dienų saugumo peržiūros laikotarpis. Palyginti su tradiciniu ilgu įstatymų priėmimo procesu, 30 dienų langas pabrėžia spartą: saugumo klausimus norima tikrinti neatsisakant greito technologijų diegimo. Rugsėjo susitarimas su septyniais technologijų lyderiais logiškai pratęsia šią liniją, kurioje valstybės vaidmuo yra skatinti kontrolės procedūras, bet nesustabdyti inovacijų plačiais išankstiniais ribojimais.
Kinijos veiksnys ir lenktynės dėl lyderystės
Politinis D. Trumpo pasirinkimo motyvas aiškiai susietas su konkurencija su Kinija. Rugsėjo 22 d., likus savaitei iki susitikimo Baltuosiuose rūmuose, jis pabrėžė, kad Jungtinės Valstijos negali lėtinti DI plėtros, nes turi užsitikrinti pergalę technologinėse lenktynėse su Pekinu. Ši retorika paaiškina, kodėl administracija atsargiai žiūri į naujus griežtus įpareigojimus sektoriui. Jos požiūriu, pernelyg sunkios procedūros galėtų ne tik padidinti įmonių sąnaudas, bet ir sumažinti JAV bendrovių greitį pasaulinėje konkurencijoje.
Technologinių lenktynių argumentas nustato savireguliacijos modelio ribas. Administracija siekia, kad saugumo priemonės egzistuotų, tačiau jos nebūtų suvokiamos kaip kliūtis investicijoms, lustų tiekimui, duomenų centrų statybai ar naujų modelių kūrimui. Toks balansas ypač svarbus bendrovėms, kurios konkuruoja tiek tarpusavyje, tiek su kitų valstybių technologijų sektoriais. D. Trumpas rugsėjo viduryje teigė, kad Jungtinės Valstijos jau turi pakankamai teisinių priemonių pramonės priežiūrai, todėl nemato poreikio dabar kurti dar vieną plataus masto apribojimų paketą.
Šimtų milijardų dolerių plėtra kelia ir energijos klausimą
DI politika susijusi ne tik su programine įranga ar modelių saugumu. JAV technologijų sektoriaus investicijos į duomenų centrus ir kompiuterinę įrangą jau pasiekė šimtus milijardų JAV dolerių. Tai rodo, kad varžybos dėl DI vyksta ir fizinėje infrastruktūroje: reikia galingų skaičiavimo sistemų, lustų, serverių, tinklų bei energijos. Šių investicijų mastas padeda suprasti, kodėl administracija DI plėtrą vertina kaip ekonominės ir strateginės galios klausimą, o ne vien kaip atskirų interneto paslaugų reguliavimo temą.
Kartu duomenų centrų bumas kelia susirūpinimą vietos bendruomenėms dėl didelio elektros energijos suvartojimo ir galimo kainų augimo gyventojams. Tai yra svarbi savireguliacijos diskusijos dalis, nes technologijų bendrovių įsipareigojimai saugumui savaime neatsako į infrastruktūros apkrovos klausimus. Jei DI plėtra remiasi vis didesniais duomenų centrais, jos ekonominė nauda ir sąnaudos pasiskirsto nevienodai: technologijų bendrovės investuoja šimtus milijardų, o gyventojai stebi, kaip nauji objektai gali paveikti regionų elektros poreikį bei sąskaitas.
Rugsėjo 29 d. susitarimas todėl yra aiškus politinis signalas technologijų sektoriui: Vašingtonas iš jo tikisi saugumo procedūrų ir atskaitomybės, bet neketina lėtinti plėtros vien naujais draudimais. Dario Amodei ir kiti vadovai anksčiau ragino svarstyti griežtesnius valstybinius ribojimus, tačiau rugsėjo viduryje D. Trumpas tokią kryptį atmetė. Sutikdami pasirašyti savanorišką susitarimą, didžiųjų bendrovių atstovai pasirinko bendradarbiavimo formatą, kuriame pagrindinis bandymas bus paprastas: ar morališkai įpareigojantys pažadai, auditai ir maždaug 10 žmonių stebėsena iš tiesų užtikrins pakankamą DI saugumą sparčios plėtros laikotarpiu.
Šaltiniai
- Associated Press: Trump says top tech firms have signed accord to 'self-police' AI development
- CBC News: Trump says top tech firms have signed accord to 'self-police' AI development
- The Guardian: Supreme court allows Trump to temporarily resume deporting people to third countries – as it happened
- The White House: Executive Order 14409 – Promoting Advanced Artificial Intelligence Innovation and Security
- Trump says AI companies will 'self-police' the technology – Central Oregon Daily
