ES priėmė 21-ąjį sankcijų Rusijai paketą, tačiau debatai dėl valstybių priklausomybės nuo rusiškų energijos išteklių tęsiasi
Liepos 23 d. Europos Sąjungos Taryba patvirtino 21-ąjį ribojamųjų priemonių Rusijai paketą – tai didžiausias per pastaruosius ketverius karo metus vienu kartu priimtas sankcijų rinkinys, apimantis 218 naujų įtraukimų į sąrašus (48 fiziniai asmenys ir 170 subjektų). Paketas buvo pasiūlytas Europos Komisijos dar birželio 9 d., tačiau jo tvirtinimas užtruko daugiau nei mėnesį.
Ką apima naujasis paketas
21-asis paketas sutelktas į kelis pagrindinius sektorius:
Jums taippat gali patikti...
- Finansų ir kripto sektorius – dar 33 Rusijos bankai bei finansinės institucijos įtraukiami į sandorių draudimo sąrašą, draudimas išplečiamas ir finansinių pranešimų paslaugoms. Nuo rugpjūčio 25 d. draudimas Rusijos piliečiams eiti vadovaujančias pareigas taikomas visoms ES reguliuojamoms kriptovaliutų paslaugų bendrovėms.
- Energetika – pratęsiamas naftos kainų viršutinės ribos „įšaldymas” iki 2027 m. liepos, siekiant išlaikyti spaudimą Rusijos naftos eksportui.
- Prekyba – naujų apribojimų sulaukia vario, nikelio, švino, cinko ir kitų žaliavų importas, taip pat automobilių dalys bei stiklo dirbiniai.
- Trečiosios šalys – 51 subjektas iš Kinijos, Honkongo, Turkijos, Kirgizijos, Indijos, Kazachstano ir Jungtinių Arabų Emyratų įtraukiamas į sąrašą už pagalbą Rusijai apeiti sankcijas dvejopos paskirties prekių srityje.
- Kartu atnaujintas ir Baltarusijai taikomas sankcijų režimas, labiau suderinant jį su Rusijai galiojančiomis priemonėmis.
Kodėl paketas užtruko
Nors galiausiai paketas priimtas vieningai – kaip ir reikalauja ES taisyklės – kelias iki jo nebuvo sklandus. Ankstesnį, 20-ąjį paketą, dar šių metų vasarį–kovą ilgą laiką stabdė Vengrija, o vėliau ir Slovakija – abi šalys savo vetą siejo su sausio pabaigoje sutrikusiu naftos tiekimu per „Družbos” vamzdyną, kuris eina per Ukrainos teritoriją. Budapeštas ir Bratislava reikalavo garantijų, kad vamzdyno veikla bus atkurta, ir kaltino Kyjivą sąmoningai vilkinant remonto darbus; Ukraina savo ruožtu teigė, kad vamzdyną pažeidė Rusijos dronų smūgis, o remontą riboja pavojingos sąlygos vietoje.
Iki tol Vengrijos vetas dažnai buvo vaizduojamas kaip pagrindinė kliūtis griežtesnėms sankcijoms – tačiau kai šįkart Vengrija sankcijų nebeblokavo, paaiškėjo sudėtingesnis vaizdas: priklausomybė nuo rusiškų energijos išteklių ar pigesnių žaliavų nėra vien vienos šalies problema.
Kritika dėl priklausomybės nuo Rusijos energijos
Nepaisant to, kad dauguma ES valstybių nuo 2022 m. gerokai sumažino arba visiškai nutraukė rusiškos energijos importą, Vengrija ir Slovakija per tą patį laikotarpį savo naftos ir dujų pirkimus iš Rusijos ne sumažino, o padidino – abi šalys yra gavusios laikinas išimtis iš ES politikos, draudžiančios importuoti rusišką naftą. Vengrijos užsienio reikalų ministras Péteris Szijjártó viešai teigė, kad Vengrija rusišką naftą perka atvirai, nes neturinti kitos išeities, tuo tarpu, jo teigimu, kitos Europos valstybės tą patį darančios netiesiogiai, per aplinkinius maršrutus – nes taip pigiau. Šį teiginį patvirtinti nepriklausomais šaltiniais sudėtinga, todėl jį reikėtų vertinti kaip Vengrijos pozicijos dalį, o ne kaip nustatytą faktą.
Kita vertus, kritikai atkreipia dėmesį, kad geografiškai panašioje padėtyje esančios šalys, tokios kaip Čekija ar Austrija, sugebėjo žymiai labiau sumažinti pirkimus iš Rusijos, palyginti su Vengrija – tai kelia klausimų, ar priklausomybė yra vien geografijos, ar ir politinio pasirinkimo klausimas.
Platesnis kontekstas
Verta pažymėti, kad debatas apie tai, kiek nuoseklios yra pačios ES valstybės savo retorikoje prieš Rusiją, nėra naujas – jis kartojasi su kiekvienu nauju sankcijų paketu. Vengrijos ministro pirmininko Viktoro Orbáno vyriausybė dažnai buvo vaizduojama kaip vienintelė kliūtis griežtesniam ES kursui, tačiau šio ir ankstesnio paketo istorija rodo, kad ir kitos valstybės (šįkart – Slovakija) yra pasirengusios naudoti vetą, kai kyla grėsmė jų pačių energetiniams ar ekonominiams interesams.
Pastaba: šiame straipsnyje aptariamos priklausomybės nuo Rusijos energijos ir prekybos temos yra politiškai jautrios ir vertinamos nevienareikšmiškai skirtingų ES valstybių bei politinių jėgų. Straipsnyje pateikiamos patikrintos faktinės aplinkybės (sankcijų turinys, priėmimo data, ankstesni vetai), o vertinamojo pobūdžio teiginiai pažymėti kaip atskirų šalių ar asmenų pozicijos.
Dažniausiai užduodami klausimai
Ką apima naujasis 21-asis Europos Sąjungos sankcijų Rusijai paketas?
Naujasis sankcijų paketas apima finansų ir kripto sektorius, pratęsia naftos kainų viršutinės ribos įšaldymą bei sugriežtina prekybos žaliavomis apribojimus. Taip pat sankcijos pritaikytos trečiųjų šalių subjektams už pagalbą Rusijai apeiti sankcijas.
Kodėl užtruko naujojo sankcijų paketo Rusijai tvirtinimas?
Paketo tvirtinimas užtruko daugiau nei mėnesį dėl iškilusių derybų niuansų ir ankstesnių valstybių vetų grėsmių. Nors anksčiau sankcijas stabdė Vengrija ir Slovakija, galiausiai paketas buvo priimtas vieningai.
Kaip Vengrija ir Slovakija aiškina savo priklausomybę nuo rusiškos energijos?
Vengrijos užsienio reikalų ministras teigė, kad šalis rusišką naftą perka atvirai, nes neturi kitos išeities. Tuo metu kritikai pažymi, kad geografiškai panašioje padėtyje esančios valstybės sugebėjo žymiai labiau sumažinti pirkimus iš Rusijos.
