Pensijos dydį lemia ne viena sąskaita
2026 metų rugpjūtį vidutinė senatvės pensija Lietuvoje, kai žmogus turi būtinąjį socialinio draudimo stažą, siekė 808,41 euro. Šis „Sodros“ skelbiamas skaičius labai aiškiai parodo, kodėl klausimas, kaip pasirinkti kaupimą pensijai, nebėra vien teorinis pokalbis apie tolimą ateitį. Daliai žmonių tokios pajamos reikštų ramų, bet labai taupų gyvenimą, o tiems, kurių įprastos išlaidos didesnės, skirtumas tarp darbo užmokesčio ir pensijos būtų skaudus.
Pensija nėra vienas pinigų maišas. Ji susideda iš kelių skirtingomis taisyklėmis veikiančių dalių: valstybinio socialinio draudimo, II pakopos fondų ir savarankiško kaupimo III pakopoje. Kiekviena jų atsako į kitą riziką: valstybė užtikrina bazines pajamas, II pakopa įveda ilgalaikio investavimo discipliną ir valstybės paskatą, o III pakopa leidžia žmogui pačiam nustatyti įmokų dydį bei tempą.
Nuo 2026 metų pasirinkimas tapo gerokai asmeniškesnis. Automatinio įtraukimo į II pakopą nebeliko, atsirado platesnės galimybės stabdyti įmokas, atsiimti dalį pinigų ar pereinamuoju laikotarpiu visai pasitraukti. Laisvės daugiau. Kartu daugiau ir atsakomybės.
Šiame straipsnyje svarbiausia atskirti emociją nuo skaičių. Sprendimą dėl pensijos lengva priimti supykus dėl mažesnio atlyginimo „į rankas“ arba pamačius svyruojančių rinkų naujienas. Tačiau pensijų kaupimas paprastai apima dešimtmečius, todėl vertinti reikia savo amžių, pajamų stabilumą, sukauptą rezervą, šeimos finansus ir konkrečias kiekvienos pakopos sąlygas.
Pirmoji pakopa: „Sodra“ yra visų sistemos dalyvių pamatas
I pakopa yra privalomasis valstybinis socialinis draudimas, kurį administruoja „Sodra“. Dirbant ir mokant socialinio draudimo įmokas žmogui formuojasi teisė į senatvės pensiją. Tai nėra asmeninė investicinė sąskaita, kurioje matytume savo vertybinius popierius ar galėtume pasirinkti fondą. Tai solidarumo principu grindžiama sistema, iš kurios mokamos pensijos dabartiniams gavėjams, o būsimos teisės apskaitomos individualiai.
Iki 2027 metų būtinasis socialinio draudimo stažas senatvės pensijai gauti didėja iki 35 metų. Šis reikalavimas svarbus ne tik žmonėms, jau artėjantiems prie pensijos. Jaunesniems darbuotojams tai yra priminimas, kad ilgalaikės darbo pertraukos, nelegalus darbas ar pernelyg mažos deklaruojamos pajamos vėliau gali turėti realią kainą.
„Sodra“ neturėtų būti vertinama kaip menkavertė ar laikina pensijos dalis vien todėl, kad joje nėra asmeninės investavimo sąskaitos. Ji suteikia bazinį pajamų sluoksnį, kurio II ir III pakopos iš esmės nepakeičia. Kita vertus, vien I pakopa palieka žmogų priklausomą nuo jo darbo istorijos, bendrų šalies ekonominių sąlygų ir tuo metu galiojančios pensijų formulės.
Todėl atsakymas į klausimą, kaip pasirinkti kaupimą pensijai, prasideda nuo paprastos taisyklės: pirmiausia saugokite savo „Sodros“ stažą ir oficialias pajamas. Papildomas kaupimas negali užlopyti visų spragų, jei žmogus ilgus metus nekaupia socialinio draudimo teisių. Pamatas turi būti tvirtas.
Kodėl II pakopa pasikeitė 2026 metais
Pensijų kaupimo modelį pakeitė ne vien politinės diskusijos. 2024 metų kovo 7 dieną Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas nutarimu Nr. KT21-N3/2024 konstatavo, kad Pensijų kaupimo įstatymo nuostatos, kurios nenumatė galimybės dalyvio iniciatyva nutraukti kaupimą dėl svarbių priežasčių, prieštarauja Konstitucijos 23 straipsniui, saugančiam nuosavybę.
Tai buvo esminis signalas įstatymų leidėjui. Žmogus negali būti paliktas sistemoje be realaus kelio spręsti, ką daryti ypatingomis gyvenimo aplinkybėmis. Konstitucinio Teismo nutarimas nereiškė, kad privaloma išmontuoti II pakopą, tačiau jis privertė pakeisti jos santykį su dalyvio pasirinkimu.
Nuo 2026 metų sausio 1 dienos įsigalioję Pensijų kaupimo įstatymo pakeitimai atsisakė automatinio gyventojų įtraukimo į II pakopą kas trejus metus. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija nurodo, kad sistema perėjo prie savanoriško kaupimo modelio: asmenys iki 40 metų kasmet gaus „Sodros“ priminimus apie galimybę dalyvauti.
Skirtumas didelis. Anksčiau nemažai gyventojų pirmiausia sužinodavo, kad kaupia, o tik paskui aiškindavosi sąlygas. Dabar pirmas žingsnis priklauso žmogui. Tai brandesnis modelis, bet jis turi ir silpnąją vietą: priminimas nėra sprendimas. Jį gavus reikia skirti laiko savo finansams, o ne tiesiog užverti pranešimą.
Autoritetingiausią oficialią informaciją apie šiuos pokyčius skelbia Socialinės apsaugos ir darbo ministerija bei „Sodra“. Jų informacija turėtų būti pirmasis šaltinis prieš pasirašant sutartį, stabdant įmokas ar teikiant prašymą pasitraukti. Forumo komentaras ar vieno pažįstamo patirtis šioje vietoje per silpnas pagrindas.
Kaip veikia II pakopa ir kiek į ją patenka pinigų
II pakopa yra valstybės remiamas kaupimas pensijų fonduose. 2026 metais dalyvis nuo savo darbo užmokesčio prieš mokesčius moka 3 procentus. Valstybė prie jo kaupimo prisideda skatinamąja įmoka, kuri lygi 1,5 procento užpraėjusių metų šalies vidutinio darbo užmokesčio.
2026 metais ši valstybės įmoka siekia 33,49 euro per mėnesį, arba maždaug 402 eurus per metus. Ši suma nekinta pagal konkretaus žmogaus algą. Todėl mažesnes pajamas gaunančiam darbuotojui valstybės indėlio santykinė vertė yra didesnė nei žmogui, kurio darbo užmokestis daug aukštesnis.
Pavyzdžiui, darbuotojui, kurio atlyginimas prieš mokesčius yra 1 500 eurų, 3 procentų įmoka būtų 45 eurai per mėnesį. Pridėjus 33,49 euro valstybės paskatą, į fondą kas mėnesį keliautų 78,49 euro, neskaičiuojant investavimo rezultato. Tai nėra garantuotas uždarbis, nes fondo vertė gali tiek kilti, tiek kristi. Vis dėlto valstybės įmoka yra apčiuopiamas pradinis pranašumas, kurio savarankiškai nekaupiantis žmogus negauna.
II pakopos fondai investuoja, o jų rezultatus veikia finansų rinkos. Būtent todėl trumpalaikis sąskaitos vertės kritimas savaime nėra įrodymas, kad kaupimas neveikia. Jaunam žmogui, iki pensijos turinčiam kelis dešimtmečius, svarbesnis visas laikotarpis, reguliarios įmokos ir gebėjimas neišsigąsti kiekvienos neigiamos rinkos savaitės.
Skaičiai rodo, kad ši sistema jau yra didelė Lietuvos kapitalo rinkos ir namų ūkių turto dalis. Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacija 2026 metų balandį skelbė, kad II pakopos fondų valdomas turtas siekia apie 10,2 mlrd. eurų. Per metus jis padidėjo 14,8 proc., arba 1,3 mlrd. eurų. Tai ne pažadas apie būsimą grąžą, bet aiškus masto rodiklis.
Galimybė pasitraukti: svarbus terminas iki 2027 metų pabaigos
Nuo 2026 metų sausio 1 dienos iki 2027 metų gruodžio 31 dienos galioja pereinamasis laikotarpis, per kurį II pakopos dalyviai gali pasitraukti iš kaupimo. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nustatyta tvarka leidžia susigrąžinti savo sumokėtas įmokas ir jų investicinį prieaugį.
Čia slypi svarbiausia detalė, kurią žmonės kartais praleidžia. Pasitraukus nevisa fondo sąskaitoje rodoma suma automatiškai pervedama į asmeninę banko sąskaitą. Valstybės ir „Sodros“ įmokėta dalis grįžta į „Sodrą“ ir paverčiama pensijų apskaitos vienetais. Kitaip tariant, šios lėšos neišnyksta, tačiau jų forma pasikeičia: vietoj fondo turto žmogus įgyja didesnes apskaitines teises I pakopoje.
2026 metais vienam „Sodros“ apskaitos taškui įgyti reikia 2 419,43 euro įmokų. Šis skaičius padeda suprasti perskaičiavimo mechaniką, tačiau jis neturėtų būti naudojamas kaip greitas būdas nuspręsti, ar pasitraukti. Sprendimui reikia įvertinti, kiek tiksliai sudaro asmens įmokos, kiek valstybės bei „Sodros“ dalis, kokia jo darbo istorija ir kiek metų liko iki senatvės pensijos.
Pereinamojo laikotarpio galimybė nėra raginimas visiems skubiai trauktis. Ji pirmiausia skirta pasirinkimui. Vienam žmogui pinigai gali būti gyvybiškai reikalingi dėl rimtų aplinkybių, kitam 20 ar 30 metų iki pensijos likęs investavimo laikas gali būti vertingesnis už trumpalaikį grynųjų pinigų palengvėjimą.
Dalinis atsiėmimas ir sveikatos aplinkybės
Atnaujintas įstatymas leidžia II pakopos dalyviui vieną kartą per visą kaupimo laikotarpį atsiimti iki 25 proc. sukauptos sumos. Tačiau išmoka negali viršyti paties dalyvio sumokėtų lėšų. Jeigu žmogus tokį pinigų atsiėmimą pasirenka dar nesulaukęs pensinio amžiaus, nuo išmokos taikomas 3 proc. mokestis „Sodrai“.
Tai kompromisinė priemonė. Ji suteikia daugiau likvidumo, kai jo iš tiesų reikia, bet neleidžia per vieną kartą ištuštinti visos ilgalaikės santaupos. Vis dėlto 25 proc. atsiėmimas nėra nemokamas sprendimas net ir tada, kai 3 proc. mokestis atrodo nedidelis. Iš fondo išimti pinigai nebedalyvauja būsimame investavimo rezultate. Kuo jaunesnis dalyvis, tuo didesnė gali būti prarasta sudėtinių investicijų grąžos galimybė.
Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus 2026 metų balandį paskelbė, kad per pirmąjį metų ketvirtį lėšas iš II pakopos atsiėmė arba iš kaupimo pasitraukė 62,5 tūkst. gyventojų. Iš jų 9,5 tūkst. pasitraukė dėl sunkios sveikatos būklės, o 30,6 tūkst. išsiėmė iki 25 proc. lėšų.
Šie duomenys paneigia supaprastintą pasakojimą, esą naujomis teisėmis naudojasi tik žmonės, norintys greitai išleisti pinigus. Daliai gyventojų sunki sveikatos būklė tapo tikra ir neatidėliotina priežastimi. Tokiais atvejais lankstumas nėra finansinis kaprizas. Tai būtinybė.
Įmokų stabdymas: mažiau drastiška alternatyva
Ne kiekvienas finansinis sunkumas reikalauja visiškai pasitraukti iš kaupimo. Nuo 2026 metų II pakopos dalyviai gali neribotą skaičių kartų stabdyti įmokų pervedimą 12 mėnesių laikotarpiui ir šį terminą pratęsti. Tokią galimybę savo klientams aiškina ir pensijų fondų valdytojai.
Tai praktiškas instrumentas žmogui, kuris neteko darbo, pradėjo individualią veiklą su nepastoviomis pajamomis, turi laikinai išaugusių šeimos išlaidų ar nori atkurti finansinį rezervą. Sustabdžius įmokas, nereikia priimti negrįžtamo sprendimo vien dėl kelių sunkių mėnesių.
Tačiau stabdymas turi kainą: tuo metu į fondą nekeliauja nei 3 proc. dalyvio įmoka, nei su aktyviu kaupimu susijusi valstybės skatinamoji įmoka. Ilgai ir dažnai stabdant įmokas, galutinis rezultatas natūraliai bus mažesnis. Dėl to prieš prašant stabdymo verta sau atsakyti, ar problema laikina, ar pajamų modelis pasikeitė ilgam.
Geras eiliškumas dažnai būna toks: pirmiausia peržiūrėti biudžetą ir turimą grynųjų pinigų rezervą, tada svarstyti įmokų stabdymą, o visišką pasitraukimą palikti sprendimui, kuriam yra aiškus ekonominis ar asmeninis pagrindas. Vien dėl to, kad galimybė atsirado, ja naudotis neprivaloma.
III pakopa: daugiausia laisvės, bet ir daugiausia savidisciplinos
III pakopa yra savanoriškas pensijų kaupimas investiciniuose fonduose. Ją galima pradėti nepriklausomai nuo to, ar žmogus dalyvauja II pakopoje. Įmokų dydį ir periodiškumą paprastai nusistato pats gyventojas, taip pat įmokas gali mokėti darbdavys.
Esminis III pakopos pranašumas yra lankstumas. Žmogus gali kaupti 20 eurų per mėnesį, vėliau sumą padidinti, padaryti pauzę ar įnešti didesnę vienkartinę įmoką, kai gauna premiją. Tai patogu tiems, kurių pajamos svyruoja, taip pat savarankiškai dirbantiems žmonėms, kuriems fiksuotas mėnesinis įsipareigojimas ne visada tinka.
Tačiau laisvė turi vieną labai žemišką trūkumą: lengva atidėti sprendimą kitam mėnesiui. II pakopoje įmoka išskaičiuojama automatiškai, o III pakopoje žmogus turi pats išlaikyti ritmą. Jei kaupimas vyksta tik tada, kai „lieka pinigų“, jis dažnai nevyksta visai.
Lietuvos banko statistikos duomenimis, III pakopos fonduose lėšas kaupia maždaug 180–200 tūkst. dalyvių, o jų sukauptas turtas sudaro apie pusę milijardo eurų. Palyginus su II pakopos 10,2 mlrd. eurų valdomu turtu, skirtumas ryškus. III pakopa Lietuvoje tebėra papildomas, o ne masinis sprendimas.
Ji vis dėlto gali būti puikus įrankis. Ypač žmogui, kuris jau dalyvauja II pakopoje ir nori didesnių būsimų pajamų, arba tam, kuriam II pakopos modelis netinka, bet jis supranta, kad vien „Sodros“ pensijos gali neužtekti.
GPM lengvata: kam ji dar taikoma
III pakopą ilgą laiką stiprino gyventojų pajamų mokesčio lengvata. Pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos ir SEB skelbiamą informaciją, žmonės, III pakopos sutartį sudarę iki 2024 metų gruodžio 31 dienos, gali dar 10 metų naudotis GPM lengvata. Jie gali susigrąžinti iki 300 eurų per metus: 20 proc. nuo ne didesnių nei 1 500 eurų metinių įmokų sumos.
Tai reikšminga sąlyga, tačiau jos negalima mechaniškai priskirti kiekvienam III pakopos dalyviui. Lemiamas yra sutarties sudarymo laikas. Naują sutartį sudarantis žmogus neturėtų planuoti savo finansų taip, tarsi ši konkreti lengvata jam savaime priklausytų.
Turintiems teisę į lengvatą verta apsvarstyti įmokų dydį metų eigoje, o ne paskutinę gruodžio savaitę. Jei žmogus gali sau leisti, reguliarios įmokos suteikia daugiau laiko lėšoms būti investuotoms. Jei pajamos nereguliarios, vienkartinė įmoka prieš metų pabaigą gali būti patogesnė, tik sprendimo nereikėtų grįsti vien mokesčių grąža.
Mokesčių lengvata yra paskata, ne investavimo strategija. Fondo pasirinkimas, jo rizika, išlaidos ir planuojamas kaupimo laikas išlieka svarbesni už vienkartinį mokesčio susigrąžinimą.
Kaip pasirinkti kaupimą pensijai pagal savo situaciją
Universalaus atsakymo nėra, tačiau sprendimą galima susidėlioti nuosekliai. Pirmiausia įvertinkite savo amžių ir laiką iki pensijos. Žmogus, kuriam iki pensijos liko daugiau nei du dešimtmečiai, turi daugiau laiko išgyventi rinkų svyravimus. Artėjant pensijai svarbesnis tampa sukaupto turto stabilumas ir aiškumas, kada bei kaip jis bus panaudotas.
Antra, sąžiningai įvertinkite pajamų stabilumą. Jei po būtinųjų išlaidų nuolat nelieka pinigų ir nėra net kelių mėnesių rezervo, vien pensijų fondo sąskaitos auginimas problemos neišspręs. Pirmas finansinis tikslas tokioje situacijoje gali būti likvidus rezervas nenumatytiems atvejams. Tik tada ilgalaikės investicijos tampa mažiau pažeidžiamos.
Trečia, apskaičiuokite, ką gaunate iš valstybės. II pakopoje 2026 metais tai yra 33,49 euro per mėnesį. Žmogui, galinčiam stabiliai mokėti 3 proc. nuo atlyginimo, ši paskata yra rimtas argumentas tęsti kaupimą. Kita pusė: jei įmokos kelia nuolatinę skolų, pradelstų sąskaitų ar maisto biudžeto problemą, finansų planas turi būti persvarstytas.
Ketvirta, atskirkite trumpalaikį poreikį nuo ilgalaikio noro. Reali medicininė krizė, pajamų praradimas ar būtinybė apsaugoti šeimą yra viena. Noras išsiimti lėšas vartojimui, kelionei ar neapgalvotam pirkiniui – visai kas kita. Pensijų pinigai vilioja todėl, kad jie jau matomi sąskaitoje. Tačiau jų paskirtis yra finansuoti metus, kai darbo pajamų nebeliks.
Penkta, neapsiribokite vien pasirinkimu „likti arba išeiti“. II pakopos įmokų stabdymas, dalinis atsiėmimas įstatymo nustatytomis sąlygomis ir III pakopos įmokų keitimas leidžia prisitaikyti negriaunant viso plano. Finansiniai sprendimai retai būna tik juodi arba balti.
Dažniausios klaidos priimant sprendimą
Pirma klaida – supainioti sukauptą sumą su suma, kuri būtų išmokėta pasitraukus. Pereinamuoju laikotarpiu grąžinamos dalyvio įmokos ir investicinis prieaugis, o valstybės bei „Sodros“ dalis virsta „Sodros“ apskaitos vienetais. Prieš teikiant prašymą reikia tiksliai išsiaiškinti savo atvejį.
Antra klaida – priimti sprendimą po vieno prasto fondo rezultato laikotarpio. Investavimas nėra tiesi kylanti linija. Kelių mėnesių ar net vienų metų pokytis nepasako, kaip atrodys kelių dešimtmečių rezultatas. Panika dažnai paverčia laikiną rinkos kritimą nuolatiniu asmeniniu nuostoliu.
Trečia klaida – manyti, kad III pakopa automatiškai suteikia GPM lengvatą. Ji susieta su konkrečia sutarties sudarymo data – iki 2024 metų gruodžio 31 dienos. Naujiems dalyviams būtina remtis aktualia VMI informacija, o ne senais patarimais internete.
Ketvirta klaida – pamiršti I pakopą. Oficialiai deklaruojamos pajamos ir sukauptas stažas turi tiesioginę reikšmę valstybinei senatvės pensijai. Žmogus gali kruopščiai investuoti papildomai, tačiau nereikėtų dėl to ignoruoti savo socialinio draudimo istorijos.
DUK: svarbiausi klausimai apie pensijų kaupimą
Ar II pakopa 2026 metais vis dar yra privaloma?
Ne. Nuo 2026 metų sausio 1 dienos atsisakyta automatinio gyventojų įtraukimo kas trejus metus. Modelis tapo savanoriškas, o asmenims iki 40 metų „Sodra“ kasmet primena apie galimybę pradėti kaupti.
Ar galima pasitraukti iš II pakopos ir atsiimti visus sąskaitoje matomus pinigus?
Pereinamuoju laikotarpiu iki 2027 metų gruodžio 31 dienos galima pasitraukti, tačiau išmokamos paties dalyvio įmokos ir investicinis prieaugis. Valstybės bei „Sodros“ įmokėta dalis pervedama į „Sodrą“ ir paverčiama pensijų apskaitos vienetais.
Ar įmokų stabdymas reiškia pasitraukimą?
Ne. Įmokas galima stabdyti 12 mėnesių ir terminą pratęsti neribotą skaičių kartų. Tai laikina pauzė, o ne galutinis kaupimo nutraukimas.
Kada III pakopa patrauklesnė už II pakopą?
Ji patraukli, kai žmogui svarbiausias įmokų lankstumas, kai jis nori papildomai kaupti greta II pakopos arba kai darbdavys moka įmokas. Turintiems iki 2024 metų pabaigos sudarytą sutartį papildomas argumentas yra GPM lengvata. Vis dėlto III pakopa reikalauja daugiau nuoseklumo.
Ar verta atsiimti 25 proc. II pakopos lėšų?
Tai priklauso nuo priežasties. Reikia įvertinti 3 proc. mokestį „Sodrai“, mažesnę būsimą investuojamą sumą ir tai, ar finansinė problema tikrai negali būti išspręsta kitais būdais. Vienkartinis patogumas gali sumažinti pajamas ilgame laikotarpyje.
Sprendimas turi tarnauti gyvenimui, o ne antraštei
Kaip pasirinkti kaupimą pensijai, geriausiai atsako ne skambi nuomonė, o asmeninis skaičiavimas. „Sodra“ lieka sistemos pagrindu ir reikalauja pakankamo stažo. II pakopa siūlo automatiškumą, 3 proc. dalyvio įmoką bei 33,49 euro mėnesinę valstybės paskatą 2026 metais, kartu jau suteikdama daugiau lankstumo. III pakopa leidžia susikurti individualų tempą, o daliai gyventojų teikia ir GPM lengvatą.
Didžiausia klaida būtų spręsti vien iš nuotaikos. Žmogui su stabiliomis pajamomis ir ilgu laikotarpiu iki pensijos dažnai logiška išnaudoti valstybės paskatą bei investavimo laiką. Žmogui, susidūrusiam su sunkia sveikatos būkle ar rimtu finansiniu sukrėtimu, naujosios taisyklės suteikia reikalingų pasirinkimų. O kiekvienam verta pasitikrinti savo „Sodros“ stažą, suprasti fondo sąskaitos sudėtį ir rinktis tik perskaičius oficialias sąlygas.
Pensija atrodo tolima, kol vieną dieną tampa mėnesio biudžetu. Tuomet ankstesni sprendimai jau kalba skaičiais.
Šaltiniai
- II pensijų kaupimo pakopos pokyčiai – Socialinės apsaugos ir darbo ministerija
- Information about the possibility of participating in the second pension pillar – Sodra
- Lietuvos banko vadovas: iš pensijų fondų pasitraukė daugiau žmonių nei prognozuota – Lietuvos bankas
- Pensijų kaupimo rezultatai: per metus kaupiančiųjų turtas paaugo 1,3 mlrd. Eur – Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacija (LIPFA)
- Konstitucinio Teismo 2024 m. kovo 7 d. nutarimas Nr. KT21-N3/2024 – Lietuvos Respublikos Seimas
- Pagrindiniai socialiniai rodikliai – Sodra
