Klausyk NNP.LT
58,8 mln. eurų – tokią sumą finansiniai sukčiai 2025 metais mėgino išvilioti Lietuvoje. Tai ne teorinė kibernetinio saugumo rizika, o pinigai, kuriuos žmonės ir bendrovės galėjo prarasti per kelias minutes: patikėję skambinančiu „banko darbuotoju“, paspaudę apgaulingą nuorodą ar patys patvirtinę pervedimą. Klausimas, kaip apsaugoti banko sąskaitą nuo sukčių, šiandien prasideda ne nuo sudėtingų programų. Jis prasideda nuo gebėjimo sustoti.
Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro 2026 m. vasario 3 d. paskelbtoje informacijoje nurodoma, kad 2025-aisiais užfiksuota beveik 15,5 tūkst. sukčiavimo atvejų. Palyginimui, 2024 metais sukčiai kėsinosi į 35 mln. eurų, o po metų ši suma šoktelėjo iki 58,8 mln. eurų. Šuolis milžiniškas. Jis rodo ne vien aktyvesnius nusikaltėlius, bet ir jų gebėjimą išnaudoti žmogaus skubėjimą, baimę bei pasitikėjimą žinomomis institucijomis.
Bankų saugumo sistemos dalį atakų sustabdo, tačiau jos negali pakeisti paties kliento sprendimo. Kai žmogus prisijungia prie savo banko ir patvirtina mokėjimą, technologiškai tai dažnai atrodo kaip jo valia atlikta operacija. Todėl stipriausias apsaugos sluoksnis tebėra ne telefonas, ne banko programėlė ir ne slaptažodis. Tai kritiškas mąstymas.
Sukčiavimo mastas: skaičiai, kurių nebegalima ignoruoti
Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centras 2025 metų pirmąjį ketvirtį nustatė, kad finansų įstaigos sustabdė 5,2 mln. eurų, kuriuos kėsinosi pasisavinti sukčiai. Tai sudarė 55 proc. visos per tris mėnesius bandytos išvilioti sumos. Šis rodiklis turi dvi puses: bankai ir kitos įstaigos geba veiksmingai atpažinti dalį įtartinų operacijų, tačiau likusi dalis pasiekia nusikaltėlius arba atsiduria labai arti to.
Veiksminga prevencija nėra atsitiktinumas. Finansų įstaigos vertina operacijų aplinkybes, neįprastą gavėją, klientui nebūdingą pervedimo sumą ar staigų elgsenos pokytį. Vis dėlto sukčiai žino, kaip spausti auką veikti taip, kad bankui neliktų laiko sureaguoti: liepia išskaidyti pinigus į kelis mokėjimus, skubina patvirtinti veiksmą arba nurodo, ką sakyti bankui paskambinus. Tai ryškus pavojaus signalas.
Lietuvos kriminalinės policijos biuro duomenimis, per pirmus vienuolika 2025 metų mėnesių iš gyventojų ir įmonių išviliota apie 18,388 mln. eurų. Dėl sukčiavimo pradėta 4,5 tūkst. ikiteisminių tyrimų. Šie skaičiai nėra tapatūs Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro duomenims, nes vieni apima pasikėsintas sumas ir incidentus, kiti – nustatytą realiai išviliotą žalą bei tyrimus. Tačiau bendra kryptis ta pati: problema auga.
Ilgesnio laikotarpio statistika tą patį vaizdą piešia dar aiškiau. Lietuvos bankų asociacijos duomenimis, 2020 metais sukčiai padarė 4,8 mln. eurų žalą, o 2021-aisiais ji išaugo iki 10,2 mln. eurų. Užfiksuotų incidentų skaičius per tą laiką pakilo nuo 1 336 iki 3 511. 2022 metais iš gyventojų ir įmonių išviliota beveik 12 mln. eurų, nors bankams ir teisėsaugai pavyko sustabdyti arba grąžinti savininkams apie 5 mln. eurų.
Skaičių dinamika paneigia pavojingą mintį, kad sukčiai taikosi tik į neatsargius ar mažiau technologijose besigaudančius žmones. Jie taikosi į visus. Vieną dieną tai gali būti tariama siuntos žinutė, kitą – įtikinamas investavimo pasiūlymas, skambutis dėl neva įsilaužtos sąskaitos ar laiškas įmonės vadovo vardu.
Kaip atpažinti spaudimą ir nutraukti apgaulę
Dažniausia sukčiaus priemonė – skuba. Jis įtikina, kad sąskaita tuoj bus užblokuota, kad iš jos jau vykdomas nusikalstamas pervedimas, kad policija tiria jūsų vardu paimtą paskolą arba kad būtina „perkelti“ pinigus į saugią sąskaitą. Tikslas vienas: neleisti žmogui ramiai patikrinti informacijos.
Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotoja Vaida Markevičienė per informacinę kampaniją „Padėk ragelį“ aiškiai suformulavo tinkamą veiksmų seką: kilus įtarimui reikia padaryti pauzę, nutraukti pokalbį ir informaciją tikrinti oficialiuose šaltiniuose. Ji taip pat atkreipė dėmesį, kad susigrąžinti jau pervestus pinigus itin sunku. Tai paprasta taisyklė, bet ji dažnai išgelbsti santaupas.
Padėkite ragelį. Tada patys surinkite banko kontaktą, kurį randate oficialioje banko svetainėje ar programėlėje, ir išsiaiškinkite situaciją. Nespauskite numerio, kurį padiktavo skambintojas, ir nesinaudokite jo atsiųsta nuoroda. Sukčiai geba suklastoti rodomą telefono numerį, tad vien tai, kad ekrane matote pažįstamą pavadinimą ar numerį, dar nėra tapatybės įrodymas.
Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centras ir policija 2025 m. vasario 27 d. pabrėžė principą, kurį verta įsidėmėti be jokių išlygų: valstybės institucijos ir bankai telefonu ar SMS žinutėmis neprašo atskleisti „Smart-ID“ PIN kodų, prisijungimo duomenų, perduoti banko kortelės ar atiduoti grynųjų pinigų. Jei tokio prašymo sulaukėte, pokalbį nutraukite.
Nesiderėkite ir nebandykite sukčiaus „pagauti“. Neaiškinkite, kiek turite pinigų, kokiu banku naudojatės ar ar esate namuose. Kuo daugiau informacijos pateikiate, tuo tikslesnį spaudimo scenarijų jis gali sukurti. Užtenka vieno veiksmo – baigti kontaktą.
Smart-ID kodai: ką iš tiesų patvirtina jūsų paspaudimas
„Smart-ID“ ar kita tapatybės patvirtinimo priemonė nėra kodų generatorius, kurio skaičius galima padiktuoti pašnekovui „dėl saugumo“. PIN kodas yra jūsų elektroninis parašas arba sutikimas su konkrečiu veiksmu. Prieš jį suvesdami perskaitykite, ką patvirtinate programėlės lange: ar jungiatės prie banko, ar tvirtinate mokėjimą, kam jis skirtas, kokia suma nurodyta.
Jei telefono ekrane matote užklausą, kurios patys nepradėjote, nieko netvirtinkite. Atmeskite ją. Bankas negali teisėtai prašyti padiktuoti PIN1 ar PIN2 darbuotojui, nes darbuotojui šių kodų nereikia. Tas pats galioja slaptažodžiui, kortelės saugumo kodui ir vienkartiniams patvirtinimo kodams.
Sukčiavimo schema dažnai atrodo taip: žmogus gauna nuorodą dėl tariamo mokesčio, pristatymo ar baudos, prisijungia prie netikro puslapio, o sukčius tuo metu bando atlikti tikrą operaciją. Aukai pasakoma, kad reikia įvesti kodą „tapatybei patikrinti“. Iš tikrųjų ji gali patvirtinti prisijungimą ar pinigų pervedimą. Todėl kodą veskite tik tada, kai patys aiškiai žinote, kokį veiksmą pradėjote ir kodėl.
Praktiška taisyklė paprasta: prisijungimą prie banko pradėkite patys – per išsisaugotą oficialų adresą ar banko programėlę, o ne per laiško, paieškos reklamos ar žinutės nuorodą. Tai sumažina riziką patekti į sukurtą kopiją. Net labai panašiai atrodantis puslapis nėra įrodymas, kad jis tikras.
Banko sąskaitos saugumas kasdien: ribos, pranešimai ir įpročiai
Atsakymas į klausimą, kaip apsaugoti banko sąskaitą nuo sukčių, susideda iš kelių kasdienių pasirinkimų. Pirmiausia naudokite tik savo įrenginius ir neleiskite kitiems žmonėms prisijungti prie jūsų banko paskyros. Finansiniai įrankiai neturi būti bendri net šeimoje: kiekvienas asmuo turėtų naudoti savo prieigos priemones bei savo kodus.
Reguliariai peržiūrėkite sąskaitos išrašą ir banko programėlės pranešimus. Mažas, nepažįstamas nurašymas kartais gali būti ženklas, kad kažkas tikrina kortelės duomenis prieš mėgindamas atlikti didesnį mokėjimą. Kuo anksčiau pastebite anomaliją, tuo daugiau galimybių ją sustabdyti.
Nustatykite sau tinkamas operacijų ribas, jei jūsų bankas tokią galimybę suteikia. Tai nėra nepatogumas. Ribos sukuria papildomą laiko tarpą persigalvoti ir gali sumažinti žalą, jei sukčius trumpam perima prieigą. Lygiai taip pat naudinga įvertinti, ar tikrai reikia nuolat aktyvios kortelės funkcijos atsiskaityti internete, kai ja naudojatės retai.
Telefoną ir kompiuterį saugokite ekrano užraktu, atnaujinkite jų programinę įrangą, neįdiekite nepažįstamų nuotolinio valdymo programų. Sukčiai kartais apsimeta banko ar technologijų pagalbos specialistais ir įkalbinėja įdiegti programą, esą ji padės „apsaugoti pinigus“. Iš tiesų tokia prieiga gali leisti jiems matyti ekraną, valdyti įrenginį arba stebėti, ką darote.
Ypač atsargiai elkitės viešuose pokalbiuose ir socialiniuose tinkluose. Viešai paskelbta informacija apie darbovietę, keliones, artimuosius ar neseną pirkinį padeda apgavikui sukurti asmeniškai skambantį pretekstą. Kuo tikslesnė istorija, tuo lengviau jai patikėti. Privatumo nustatymai neapsaugo nuo visko, bet jie sumažina medžiagos kiekį, kurį nusikaltėlis gali panaudoti.
Kodėl sukčiavimo auka gali tapti kiekvienas
2026 m. balandį „Artea“ banko užsakymu atliktoje 1 016 Lietuvos gyventojų apklausoje 32 proc. respondentų nurodė, kad per pastaruosius penkerius metus susidūrė su sukčių ataka. Realių finansinių nuostolių patyrė 8 proc. apklaustųjų. Kitaip tariant, su bandymu apgauti yra susidūręs beveik kas trečias, o finansinė žala palietė reikšmingą dalį žmonių.
Ankstesnė Lietuvos banko Finansinio raštingumo centro inicijuota „Spinter tyrimų“ apklausa parodė panašią tendenciją. 2023 m. skelbtais duomenimis, per trejus metus finansinių sukčių atakas patyrė 39 proc. gyventojų, o 6 proc. jų patyrė nuostolių. Apklausų laikotarpiai ir metodikos skiriasi, todėl jų nereikėtų mechaniškai sugretinti. Vis dėlto abi apklausos tvirtai patvirtina vieną išvadą: sukčių kontaktas Lietuvos gyventojams jau tapo įprasta rizika.
Gėda čia blogas patarėjas. Sukčiai profesionaliai valdo pokalbį, naudoja iš pirmo žvilgsnio patikimus vardus, institucijų simboliką ir žmogaus emocijas. Auka gali būti jaunas technologijų specialistas, patyręs verslo vadovas ar senjoras. Skiriasi tik apgaulės scenarijus.
Jeigu artimasis pasakoja gavęs įtartiną skambutį, nekaltinkite jo dėl patiklumo. Geriau susitarkite dėl šeimos taisyklės: jokie piniginiai sprendimai telefonu nepriimami iš karto. Reikia padėti ragelį, pasitarti ir patikrinti. Toks susitarimas gali būti ypač naudingas žmonėms, kurie gyvena vieni arba jaučia stiprų nerimą gavę skambutį iš tariamos institucijos.
Verslo sąskaitos: vienas pakeistas rekvizitas gali kainuoti dešimtis tūkstančių
Įmonės dažnai klaidingai mano, kad sukčiavimas yra tik gyventojų problema. „Swedbank“ informacinės saugos vadovė Žygeda Augonė 2026 m. gegužę atkreipė dėmesį, kad verslą vis dažniau atakuoja naudojant dirbtinį intelektą ir perimant elektroninį susirašinėjimą. Vienu tokiu atveju iš klinikos išviliota 30 tūkst. eurų, kai sukčiai pakeitė sąskaitos rekvizitus.
Tokios atakos pavojingos, nes jos nebūtinai atrodo kaip primityvus apgaulės laiškas su klaidomis. Nusikaltėliai gali įsilieti į tikrą susirašinėjimo grandinę, imituoti tiekėjo stilių, nurodyti tikėtiną sąskaitą ir pasirinkti momentą, kai darbuotojas skuba. Dirbtinis intelektas gali dar labiau pagerinti kalbos stilių ar padėti parengti įtikinamesnį tekstą. Tačiau technologija nekeičia esminės gynybos taisyklės – mokėjimo rekvizitų pakeitimą reikia patvirtinti nepriklausomu kanalu.
Jeigu tiekėjas el. paštu praneša naują sąskaitą, paskambinkite jam anksčiau turėtu, patikimu numeriu. Nesinaudokite laiške nurodytu kontaktu. Įmonėse verta atskirti darbuotoją, kuris inicijuoja mokėjimą, nuo žmogaus, kuris jį patvirtina, ypač kai kalbama apie naują gavėją ar neįprastą sumą. Tai ne biurokratija. Tai saugiklis.
Vadovams verta aiškiai pasakyti darbuotojams, kad atsargumas nėra nepasitikėjimas. Darbuotojas neturi bijoti sustabdyti mokėjimo ar perklausti vadovo, jei laiškas atrodo neįprastai skubus, keistas ar prašo apeiti įprastą tvarką. Sukčiai dažnai remiasi autoriteto spaudimu: „direktorius liepia nedelsiant“. Tikras vadovas geriau pakęs papildomą skambutį nei prarastus įmonės pinigus.
Ką daryti, jei jau atskleidėte duomenis arba pervedėte pinigus
Jeigu padiktavote kodą, suvedėte duomenis į įtartiną puslapį, leidote valdyti telefoną ar pastebėjote ne savo operaciją, veikite iš karto. Susisiekite su savo banku oficialiais kanalais ir aiškiai pasakykite, kas nutiko. Paprašykite blokuoti reikalingas prieigas, kortelę ar stabdyti pervedimą, jei tai dar įmanoma. Nedelskite iki rytojaus.
Tada kreipkitės į policiją ir pateikite visą turimą informaciją: pokalbio laiką, numerį, žinutes, laiškus, mokėjimo duomenis, ekrano nuotraukas. Neištrinkite susirašinėjimo, net jei jis kelia gėdą ar pyktį. Tyrimui gali būti svarbi kiekviena detalė.
Greitis lemia daug, tačiau būtina išlikti realistiškiems. Lietuvos policijos generalinis komisaras Arūnas Paulauskas 2026 m. vasario 23 d. nurodė, kad ištiriama tik apie 25 proc. sukčiavimo nusikaltimų, nes nusikaltėlių infrastruktūra ir skambučių centrai dažniausiai veikia užsienio valstybėse. Tai paaiškina, kodėl prevencija dažnai yra stipresnė už vėliau vykstantį pinigų susigrąžinimą.
Vis dėlto pranešti būtina net tada, kai atrodo, kad šansų mažai. Bankas gali bandyti stabdyti lėšas, policija gali susieti jūsų informaciją su kitais atvejais, o pranešimas padeda geriau atpažinti veikiančias schemas. Tyla padeda tik sukčiui.
Ar bankas atlygins nuostolius?
Lietuvos banko pateikiamame teisiniame išaiškinime nurodoma, kad pagal Mokėjimų įstatymą neautorizuotos mokėjimo operacijos atveju atsakomybė ir nuostolių atlyginimas tenka mokėjimo paslaugų teikėjui, jeigu vartotojas nepadarė didelio neatsargumo. Tai reikšminga vartotojo apsauga, tačiau jos nereikia suprasti kaip pažado, kad bet kuri prarasta suma automatiškai bus grąžinta.
Esminis klausimas paprastai būna toks: ar operacija iš tiesų buvo neautorizuota, ar klientas pats ją patvirtino, ir kokios buvo aplinkybės. Jei žmogus pats suvedė patvirtinimo kodus po aiškaus perspėjimo arba ignoravo akivaizdžius rizikos ženklus, vertinimas gali būti sudėtingesnis. Kiekvieną situaciją bankas nagrinėja individualiai.
Dėl to nukentėjus verta bankui pateikti nuoseklų įvykių aprašymą, išsaugotus įrodymus ir neslėpti aplinkybių. Sąžiningas bei greitas bendradarbiavimas padeda nustatyti, kas vyko, ir imtis visų įmanomų priemonių. Tačiau geriausia strategija lieka ne ginčas po praradimo, o sustojimas iki patvirtinimo.
DUK: trumpi atsakymai į svarbiausius klausimus
Ar bankas gali paskambinti ir prašyti Smart-ID PIN kodo? Ne. Bankai ir valstybės institucijos neprašo telefonu ar SMS atskleisti „Smart-ID“ PIN kodų, prisijungimo duomenų, kortelės ar grynųjų pinigų.
Ką daryti, jei skambinantysis sako, kad mano sąskaita nesaugi? Nutraukite pokalbį. Banko numerį susiraskite patys oficialioje svetainėje ar programėlėje ir paskambinkite savarankiškai.
Ar saugu spausti banko nuorodą iš SMS ar el. laiško? Saugiausia banką atsidaryti patiems per jo programėlę ar žinomą oficialų adresą. Nuorodos gali nukreipti į apgaulingus puslapius.
Pastebėjau nepažįstamą mokėjimą. Nuo ko pradėti? Nedelsdami kreipkitės į banką oficialiu kanalu, praneškite apie operaciją ir vykdykite jo nurodymus. Taip pat išsaugokite informaciją ir kreipkitės į policiją.
Kaip įmonei patikrinti pakeistus tiekėjo rekvizitus? Patvirtinkite juos nepriklausomai – paskambinkite patikimu, anksčiau naudotu tiekėjo numeriu. Vien laiško, net ir įtikinamo, nepakanka.
Ar sukčiai taikosi tik į vyresnius žmones? Ne. Apklausos rodo, kad su sukčių atakomis susiduria didelė visuomenės dalis, o apgaulės scenarijai pritaikomi skirtingo amžiaus ir patirties žmonėms.
Banko sąskaitą nuo sukčių saugo aiški disciplina: niekam neatskleisti kodų, nepasiduoti skubinimui, operacijas tikrinti pačiam ir nedelsiant reaguoti į įtarimą. Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centras, Lietuvos bankas, Lietuvos bankų asociacija ir policija nuolat kartoja tuos pačius principus ne dėl formalumo. Sukčių metodai keičiasi, bet jų silpnoji vieta lieka ta pati – jiems reikia, kad žmogus skubėtų ir pats atvertų duris. Neatidarykite jų.
