Klausyk NNP.LT
35 hektarų pastotė prie Kaliningrado srities
Gižų transformatorių pastotė Vilkaviškio rajone užims apie 35 hektarus ir pagal numatytą plotą taps didžiausia „Litgrid“ eksploatuojama transformatorių pastote Lietuvoje. Šis mastas susijęs su jos vaidmeniu „Harmony Link“ projekte: Gižai turės priimti iš Lenkijos ateinančią elektros energiją ir paskirstyti ją Lietuvos perdavimo tinkle. „Litgrid“ 2026 m. rugpjūčio 13 d. pateiktoje informacijoje nurodyta, kad tokio ploto objektas bus didžiausias operatorės valdomas transformatorių mazgas šalyje. Planuojama vieta Vilkaviškio rajone reiškia, kad naujas energetikos objektas bus kuriamas pietvakarių Lietuvoje, kur jo techninė ir fizinė apsauga projektuojama kaip neatsiejama visos infrastruktūros dalis.
Nuo Gižų iki Rusijos Kaliningrado srities numatomas maždaug 30 kilometrų atstumas. Ši geografinė aplinkybė įtraukta į projekto saugumo vertinimą kartu su platesnėmis karinėmis ir hibridinėmis rizikomis. 2026 m. rugsėjo 22 d. aprašytame vertinime pažymėta, kad ankstesniuose elektros tinklų projektavimo standartuose daugiausia buvo vertinamos stichinės nelaimės, o naujoji infrastruktūra projektuojama atsižvelgiant ir į karines hibridines grėsmes bei vadinamąsias „klaidingos vėliavos“ atakas. Tai reiškia, kad Gižų projekte saugumo sprendimai numatyti ne kaip vėlesnis priedas prie energetikos įrenginių, bet kaip pirminė objekto projektavimo sąlyga.
Pirmas 220 kV įtampos mazgas perdavimo tinkle
Gižų pastotėje pirmą kartą Lietuvos elektros perdavimo tinkle planuojama naudoti 220 kilovoltų įtampa. Ji iš Lenkijos pasieks naująjį mazgą, kuriame bus transformuojama į 330 kilovoltų ir 110 kilovoltų įtampas. Skirtingų įtampų transformavimas yra konkreti pastotės funkcija, jungianti tarptautinę elektros jungtį su Lietuvos perdavimo tinklu. Todėl objektas nėra vien vietos infrastruktūros projektas: per jį turi vykti elektros srautų techninis pritaikymas Lietuvos tinklo įtampų lygiams. Numatyta 220 kilovoltų įranga atskiria Gižų pastotę nuo ankstesnių Lietuvos perdavimo tinklo sprendimų ir lemia, kodėl jai skiriamas toks didelis plotas bei kelių lygių apsauga.
„Harmony Link“ sausumos mazgo statybas Gižuose planuojama pradėti 2027 metų antrąjį ketvirtį. Tai yra planuojama, o ne jau prasidėjusi statybų data. Visą elektros jungtį numatyta įjungti 2030 metais, todėl nuo numatytos statybų pradžios iki jungties veikimo pradžios lieka daugiau kaip dveji metai. „Litgrid“ 2025 m. balandžio 23 d. paskelbtame grafike Gižų pastotė įvardyta pagrindiniu „Harmony Link“ sausumos mazgu. Šis terminas nusako jos vietą projekte: pastotė turės sujungti per Lenkiją ateinančią 220 kilovoltų įtampą su 330 ir 110 kilovoltų Lietuvos perdavimo tinklo įtampomis.
Tvora projektuojama 100 kilogramų sprogmenų smūgiui
Vienas konkrečiausių fizinės apsaugos sprendimų – pastotės apsauginė tvora. „Litgrid“ vadovas Andrius Šemeškevičius 2026 m. rugsėjo 22 d. interviu nurodė, kad ji projektuojama taip, kad atlaikytų sunkvežimio, prikrauto 100 kilogramų sprogmenų, smūgį. Tokia projektinė riba apibrėžia, kokio pobūdžio grėsmė įvertinta planuojant objekto perimetrą: tvora turi būti atspari ne vien neteisėtam patekimui į 35 hektarų teritoriją, bet ir didelės kinetinės bei sprogimo apkrovos scenarijui. Šis sprendimas yra numatytos Gižų pastotės fortifikacijos dalis ir susijęs su siekiu apsaugoti strategiškai svarbų „Harmony Link“ sausumos mazgą.
Transformatoriams numatytos atskiros gelžbetoninės apsaugos, vadinamos „sarkofagais“. Jos projektuojamos saugoti įrangą nuo „Shahed“ tipo ir kitų sprogmenis gabenančių dronų smūgių. Vien gelžbetoninės konstrukcijos nebus vienintelė priemonė: jų viduje planuojama įrengti papildomą aušinimo sistemą. Tai reiškia, kad transformatorių apsaugos sprendinyje numatoma ir fizinė danga, ir atskiras veikimui reikalingas techninis elementas. 2026 m. rugsėjo 22 d. aprašytuose sprendiniuose būtent ši dviejų dalių konstrukcija – gelžbetoninė apsauga kartu su papildomu aušinimu – pateikiama kaip atsakas į sprogmenis galinčių gabenti dronų keliamą riziką.
Jutikliai tuneliams ir dubliuojama įranga
Gižų pastotės teritorijoje taip pat planuojama požeminių jutiklių sistema. Jos paskirtis – aptikti tunelius, kuriuos galėtų kasti priešiški veikėjai. Šis sprendinys papildo virš žemės numatomą perimetro apsaugą: saugumo vertinimas apima ir galimą patekimą į objektą po žeme. Kartu numatoma dubliuoti svarbiausią įrangą, kad vienam elementui patyrus pažeidimą jo funkciją galėtų perimti kiti elementai. 2026 m. rugsėjo 23 d. nurodyta, kad šios dvi priemonės – požeminiai jutikliai ir įrangos dubliavimas – yra tos pačios pastotės atsparumo sistemos dalys. Jų paskirtis skiriasi: jutikliai skirti aptikti galimą grėsmę, o dubliavimas – išlaikyti veikimą, jeigu dalis įrangos būtų pažeista.
Papildomos fortifikacijos ir saugumo priemonės Gižų pastotės projektą pabrangino mažiausiai 48 mln. eurų. Ši suma siejama su sprendimais, skirtais apsaugoti objektą nuo karinių dronų ir sabotažo: prie jų priskiriama smūgiui atspari tvora, transformatorių gelžbetoninės apsaugos, jutikliai bei svarbiausių sistemų dubliavimas. Lietuva ketina kreiptis į Europos Sąjungą, kad ši padengtų bent pusę papildomų išlaidų. Vadinasi, prašoma suma būtų ne mažesnė kaip 24 mln. eurų, jei parama būtų skaičiuojama nuo nurodyto mažiausio 48 mln. eurų pabrangimo. 2026 m. rugsėjo 23 d. paskelbtas vertinimas kalba būtent apie papildomą saugumo sprendinių kainą, o ne apie visą „Harmony Link“ projekto biudžetą.
Parengiamuosiuose darbuose rastas karo laikų sprogmuo
Gižų pastotės teritorijoje parengiamieji darbai vyko dar iki planuojamos 2027 metų antrojo ketvirčio statybų pradžios. 2026 metų rugpjūtį šioje teritorijoje aptiktas Antrojo pasaulinio karo laikų sprogmuo. Šis radinys yra atskiras nuo projektuojamų dabartinių saugumo priemonių ir rodo konkrečią parengiamųjų darbų aplinkybę statybvietėje. ELTA 2026 m. rugpjūčio 26 d. pranešė apie sprogmens aptikimą Gižų pastotės teritorijoje, kai buvo atliekami parengiamieji darbai. Numatytas 2030 metų jungties įjungimo terminas išlieka projekto grafiko orientyras, o iki jo dar turi būti pradėtos ir įgyvendintos pastotės statybos bei įrengta jos energetinė ir apsauginė infrastruktūra.
Gižų projektas parodo, kad netoli Kaliningrado srities kuriamo elektros perdavimo objekto planavimas apima ne tik transformatorius ir įtampos keitimą. Maždaug 30 kilometrų nuo Rusijos teritorijos nutolusioje vietoje numatyta 35 hektarų pastotė turės būti svarbiausias „Harmony Link“ sausumos mazgas, o jos apsaugos modelį sudarys keli sluoksniai: 100 kilogramų sprogmenų smūgiui projektuojama tvora, gelžbetoninės transformatorių apsaugos su aušinimu, požeminiai jutikliai ir dubliuojama įranga. Mažiausiai 48 mln. eurų kainavęs papildomas saugumas rodo, kad geopolitinė įtampa vertinama kaip tiesiogiai projektą keičiantis veiksnys, o ne vien išorinis infrastruktūros fonas.
220 kV įtampa – naujas sprendinys perdavimo tinkle
Gižų pastotėje pirmą kartą Lietuvos elektros perdavimo tinkle numatyta naudoti 220 kilovoltų įtampą. Ji į objektą atkeliaus iš Lenkijos, o Gižuose bus transformuojama į 330 ir 110 kilovoltų įtampas. Ši techninė funkcija pastotę išskiria iš kitų projekto dalių: joje susijungs tarptautinės jungties srautas ir Lietuvos perdavimo tinklui reikalingi du skirtingi įtampos lygiai. Todėl projektuojamas objektas yra ne vien saugomas energetikos infrastruktūros taškas Vilkaviškio rajone, bet ir vieta, kurioje praktiškai bus užtikrinamas elektros perdavimas tarp Lenkijos krypties bei Lietuvos tinklo. Numatyta 2030 metais įjungti jungtį reiškia, kad iki šios datos turi veikti ir pastotės transformavimo sprendiniai.
Projektavimo standartus pakeitė karinių grėsmių vertinimas
Gižų infrastruktūra projektuojama kitaip nei ankstesniuose elektros tinklų projektuose, kuriuose buvo vertinamos stichinės nelaimės. Šiuo atveju tiesiogiai įtrauktos karinės hibridinės grėsmės ir vadinamosios „klaidingos vėliavos“ atakos. Būtent toks vertinimas paaiškina, kodėl viename objekte numatyti keli apsaugos lygiai – perimetro atsparumas, transformatorių apsauga, požeminio patekimo aptikimas ir įrangos veikimo dubliavimas. Pastotės vieta, maždaug už 30 kilometrų nuo Kaliningrado srities, yra svarbus šio planavimo kontekstas. Numatyta 2027 metų antrąjį ketvirtį pradėti statybas, o 2030 metais įjungti „Harmony Link“ rodo aiškią darbų seką: parengiamuosius darbus keis statyba, po jos – energetinės bei apsauginės infrastruktūros įrengimas ir jungties paleidimas.
Šaltiniai
- Litgrid pranešimai ir informacija apie Gižų pastotę
- Lietuvos politikai netoli Rusijos sienos planuoja elektros pastotę, apsaugotą nuo kovinių dronų | infa.lt
- Lietuva statys elektros pastotę tarsi karinį bunkerį: transformatorius slėps betoniniuose „sarkofaguose“ – TechNaujienos.lt
- Gižų pastotę nuo dronų saugos gelžbetonio konstrukcijos – Digin
- VERT: „Litgrid“ gali prašyti ES paramos „Harmony Link“ Gižų pastotės 48 mln. eurų vertės apsaugai – Diena.lt
- 100 kg sprogmenų ir Kaliningradas vos už 30 km: kas čia vyksta?
Dažniausiai užduodami klausimai
Kokia yra Gižų transformatorių pastotės paskirtis ir plotas?
Gižų transformatorių pastotė Vilkaviškio rajone užims apie 35 hektarus ir taps didžiausia „Litgrid“ eksploatuojama transformatorių pastote Lietuvoje. Ji tarnaus kaip pagrindinis „Harmony Link“ sausumos mazgas, priimantis iš Lenkijos ateinančią 220 kilovoltų elektros energiją ir paskirstantis ją Lietuvos perdavimo tinkle 330 bei 110 kilovoltų įtampomis.
Kodėl Gižų pastotės projektas pabrangino mažiausiai 48 mln. eurų?
Papildomos išlaidos atsirado dėl karinių ir hibridinių grėsmių vertinimo, nes pastotė statoma maždaug 30 kilometrų atstumu nuo Kaliningrado srities. Į šią sumą įeina specialios apsaugos priemonės: 100 kilogramų sprogmenų smūgiui atspari tvora, gelžbetoniniai sarkofagai transformatoriams nuo dronų atatakų, požeminiai jutikliai tuneliams aptikti bei svarbiausios įrangos dubliavimas.
Kada planuojama pradėti Gižų pastotės statybas ir įjungti visą „Harmony Link“ jungtį?
„Harmony Link“ sausumos mazgo statybas Gižuose planuojama pradėti 2027 metų antrąjį ketvirtį. Tuo tarpu visa elektros jungtis numatoma įjungti 2030 metais.
