Klausyk NNP.LT
Du karininkių ir penkios riterių laipsnio apdovanotosios
Prancūzijos Meno ir literatūros ordino karininkės laipsniu apdovanotos dvi kultūros institucijų vadovės – Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus generalinė direktorė Virginija Vitkienė ir Lietuvos kultūros instituto vadovė Julija Reklaitė. Šios dvi ordinų insignijos sudaro mažesniąją, tačiau atskirai įvardytą septynių apdovanotųjų dalį. Viena jų vadovauja nacionaliniam dailės muziejui, kita – institucijai, dirbančiai su Lietuvos kultūros sklaida užsienyje. Apdovanojimų paskirtis susieta su 2024 m. Lietuvos sezonu Prancūzijoje, todėl karininkių laipsniai įteikti už indėlį į tą patį bendrą kultūrinio bendradarbiavimo procesą, kuris apėmė Lietuvos menininkų pasirodymus ir institucijų partnerystes Prancūzijoje.
Riterės laipsnis suteiktas penkioms kultūros atstovėms: Lietuvos nacionalinio muziejaus vadovei Rūtai Kačkutei, Lietuvos nacionalinės filharmonijos vadovei Rūtai Prusevičienei, Lietuvos šokio informacijos centro direktorei Gintarei Masteikaitei, kultūros prodiuserei Godai Giedraitytei ir choreografei Agnijai Šeiko. Taigi tarp septynių apdovanotųjų yra muziejų, muzikos, šokio ir kultūros projektų organizavimo sričių profesionalės. Penki riterės ir du karininkės laipsniai išskiria visas septynias 2026 m. rugsėjo 29 d. pagerbtas kultūros veikėjas, o jų veiklos sritys atspindi Lietuvos sezono Prancūzijoje programos mastą – joje dalyvavo ne viena meno kryptis ir ne viena Lietuvos kultūros institucija.
Apdovanojimas susietas su 2024 metų sezonu
Ordino insignijos buvo įteiktos minint antrąsias Lietuvos sezono Prancūzijoje metines. Pats sezonas vyko 2024 m. rudenį, o po dvejų metų surengta ceremonija tapo proga įvertinti prie jo prisidėjusias kultūros atstoves. Apdovanojimų pagrindas apibrėžtas konkrečiai: kultūros sklaida, dvišalių kultūrinių ryšių stiprinimas ir lemiamas vaidmuo rengiant bei įgyvendinant Lietuvos sezoną. Šie trys kriterijai sujungia ne tik viešus renginius, bet ir jų parengimą, partnerių sutelkimą bei programos įgyvendinimą. Rugsėjo 29-osios įvertinimai todėl siejami su jau įvykusiu 2024 m. tarptautiniu kultūros projektu, o ne su naujai paskelbta programa.
2024 m. rudens Lietuvos sezono Prancūzijoje apimtį rodo jo geografija ir renginių skaičius. Paryžiuje bei 80-yje kitų Prancūzijos miestų surengta beveik 300 Lietuvos menininkų pasirodymų. Programa neapsiribojo vien Prancūzijos sostine: prie Paryžiaus prisidėjo dar aštuonios dešimtys miestų, todėl Lietuvos kūrėjų darbai buvo pristatomi plačiai skirtingose šalies vietose. Lietuvos kultūros institutas, apžvelgdamas 2024 m. sezoną, nurodė ir partnerystės mastą – projekte bendradarbiavo apie 130 Lietuvos bei apie 130 Prancūzijos kultūros organizacijų. Vadinasi, bendrame tinkle dalyvavo maždaug 260 organizacijų iš abiejų šalių.
Beveik 300 pasirodymų ir apie 260 bendradarbiavusių organizacijų yra skaičiai, leidžiantys konkrečiau suprasti, su kokia programa susieti 2026 m. rugsėjo 29 d. apdovanojimai. Lietuvos sezonas Prancūzijoje apėmė ne vien pavienius renginius, nes jo veiklos vyko Paryžiuje ir dar 80-yje miestų. Organizacinėje programos pusėje dalyvavo panašus Lietuvos ir Prancūzijos institucijų skaičius – po maždaug 130 iš kiekvienos šalies. Septynių kultūros veikėjų įvertinimas skirtas už indėlį į tokių mainų įgyvendinimą, todėl ceremonijos kontekstas siejamas ir su renginių gausa, ir su plačiu instituciniu bendradarbiavimu.
Ką reiškia Meno ir literatūros ordinas
Prancūzijos Meno ir literatūros ordinas įsteigtas 1957 metais. Jis skiriamas asmenims, pasižymėjusiems menine ar literatūrine kūryba, taip pat tiems, kurie reikšmingai prisidėjo prie meno ir literatūros sklaidos Prancūzijoje bei visame pasaulyje. 2026 m. rugsėjo 29 d. septynioms Lietuvos atstovėms įteikti apdovanojimai patenka būtent į šią ordino paskirtį: jų įvertinimas nurodo indėlį į kultūros sklaidą ir Lietuvos bei Prancūzijos ryšių stiprinimą. Ordino įsteigimo metai nuo ceremonijos datos skiriasi 69 metais, todėl tai yra ilgą istoriją turintis Prancūzijos kultūros srities apdovanojimas.
Apdovanotosios gavo dviejų laipsnių insignijas – karininkės ir riterės. Karininkės laipsniu įvertintos Virginija Vitkienė ir Julija Reklaitė, o riterės laipsniu – Rūta Kačkutė, Rūta Prusevičienė, Gintarė Masteikaitė, Goda Giedraitytė ir Agnija Šeiko. Toks suskirstymas aiškiai apibrėžia kiekvienos ceremonijos dalyvės apdovanojimo laipsnį ir neleidžia visų septynių įvertinimų pateikti kaip vienodo rango. Vis dėlto visų jų bendra aplinkybė yra ta pati – 2024 m. Lietuvos sezonas Prancūzijoje ir darbas, susijęs su jo rengimu, įgyvendinimu bei dvišalių kultūrinių mainų plėtra.
Įvertinimų kontekste – ir Garbės legiono kryžius
2026 m. liepos 13 d., likus daugiau kaip dviem mėnesiams iki rugsėjo 29-osios ceremonijos, Vilniuje Prancūzijos nacionalinio Garbės legiono ordino Riterio kryžius įteiktas Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus generaliniam direktoriui dr. Arūnui Gelūnui. Lietuvos nacionalinis dailės muziejus tą dieną paskelbė, kad Garbės legiono Riterio kryžius įteiktas būtent Vilniuje. Šis apdovanojimas ir vėliau septynioms kultūros atstovėms įteiktos Meno ir literatūros ordino insignijos yra du atskiri 2026 m. Prancūzijos įvertinimai Lietuvos kultūros lauke: skiriasi jų gavėjai, datos ir ordinai, tačiau abu susiję su Prancūzijos teikiamais garbės ženklais.
Liepos 13 d. įvertintas Arūnas Gelūnas vadovauja Lietuvos nacionaliniam dailės muziejui, o rugsėjo 29 d. karininkės laipsnį gavusi Virginija Vitkienė yra Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus generalinė direktorė. Tai du skirtingi muziejai ir du skirtingi vadovai, apdovanoti skirtingais Prancūzijos ordinais per mažiau nei tris 2026 m. mėnesius. Rugsėjo ceremonijoje be muziejų srities atstovių buvo įvertintos ir filharmonijos, šokio informacijos centro, kultūros projektų bei choreografijos atstovės. Todėl rugsėjo 29 d. apdovanojimų ratas buvo platesnis ir apėmė septynias veikėjas iš kelių kultūros sričių.
Partnerystės bus naudojamos rengiantis Lietuvos metams Vokietijoje
Lietuvos sezono Prancūzijoje metu sukurtas partnerystės tinklas toliau naudojamas tarptautiniams kultūros projektams plėtoti. Lietuvos kultūros organizacijos rengiasi Lietuvos metams Vokietijoje, kurių kultūrinė programa numatyta 2027–2028 metais. Tai yra planuojamas, o ne jau įvykęs etapas: 2026 m. rugsėjį jis dar buvo rengimosi stadijoje, o programos laikotarpis apima dvejus būsimus metus. Tarp 2024 m. sezono Prancūzijoje ir 2027–2028 m. Lietuvos metų Vokietijoje išlieka aiški organizacinė jungtis – per Prancūzijos programą užmegztos partnerystės naudojamos tolesniems tarptautiniams projektams.
Numatyta Vokietijos programa leidžia 2026 m. rugsėjo 29 d. įteiktus apdovanojimus matyti ne kaip uždarą 2024 m. sezono pabaigą, o kaip įvertinimą veiklos, kurios partnerystės tęsiamos. Prancūzijos sezono metu bendradarbiavo po maždaug 130 Lietuvos ir Prancūzijos organizacijų, o 2027–2028 m. planuojami Lietuvos metai Vokietijoje yra kitas nurodytas tarptautinės kultūros programos horizontas. Tikslios būsimos programos sudėties ar renginių skaičiaus šiuo metu nepateikta, tačiau žinoma jos trukmė – dveji metai – ir tai, kad rengimuisi pasitelkiamas per 2024 m. sezoną susiformavęs partnerių tinklas.
2026 m. rugsėjo 29 d. ceremonija sutelkė vieną konkretų rezultatą: Prancūzijos Meno ir literatūros ordino insignijas gavo septynios Lietuvos kultūros veikėjos. Dvi – Virginija Vitkienė ir Julija Reklaitė – apdovanotos karininkės laipsniu, penkios – Rūta Kačkutė, Rūta Prusevičienė, Gintarė Masteikaitė, Goda Giedraitytė ir Agnija Šeiko – riterės laipsniu. Prancūzijos kultūros ministrės vardu insignijas įteikė ambasadorė Lucie Stepanyan. Įvertinimų pagrindas buvo 2024 m. rudenį Prancūzijoje įgyvendintas Lietuvos sezonas, per kurį beveik 300 pasirodymų vyko Paryžiuje ir dar 80-yje miestų, o kultūros organizacijos iš abiejų šalių kūrė apie 260 partnerių tinklą.
Apdovanojimas susietas su konkrečiu 2024 metų projektu
Rugsėjo 29-osios ceremonijos pagrindas buvo ne vien bendras kultūrinis bendradarbiavimas, bet ir konkretus 2024 metų Lietuvos sezono Prancūzijoje rengimo bei įgyvendinimo darbas. Prancūzijos kultūros ministrės vardu skirtuose įvertinimuose išskirti trys susiję kriterijai: kultūros sklaida, dvišalių ryšių stiprinimas ir lemiamas vaidmuo rengiant bei vykdant sezoną. Todėl septyni apdovanojimai apima skirtingas kultūros veiklos sritis, tačiau juos jungia tas pats projektas, 2024 metų rudenį pasiekęs Paryžių ir dar 80 Prancūzijos miestų. Nuo to sezono iki insignijų įteikimo praėjo dveji metai, o ceremonija tapo proga atskirai įvardyti septynių Lietuvos kultūros atstovių indėlį į Prancūzijoje įvykusią programą ir jos sukurtus institucinius ryšius.
Šaltiniai
- Prancūzijos Meno ir literatūros ordinai bus įteikti ir dviem klaipėdietėms – Atvira Klaipėda
- LNDM generaliniam direktoriui Arūnui Gelūnui įteiktas Prancūzijos nacionalinio Garbės legiono ordino Riterio kryžius
- Lietuvos sezonas Prancūzijoje 2024 – Lietuvos Kultūros Institutas
- Lietuvos metai Vokietijoje: kultūros programos finansavimo konkursas – Lietuvos Kultūros Institutas
- Septynioms Lietuvos kultūros atstovėms įteikti Prancūzijos Meno ir literatūros ordinai
