Klausyk NNP.LT
Apie susitarimą penktadienį pranešė ES vyriausioji įgaliotinė užsienio reikalams ir saugumo politikai Kaja Kallas. Pranešimas apie ES valstybių narių susitarimą dėl 6,6 mlrd. eurų iš Europos taikos priemonės panaudojimo paskelbtas rugsėjo 25 dieną 19.08 val. Jame nurodyta, kad fondo pinigai skirti kompensuoti valstybėms už Ukrainai patiektus ginklus.
Kaja Kallas tą pačią dieną socialiniame tinkle „X“ pareiškė: „ES valstybės narės susitarė dėl sąlygų, kuriomis Ukrainai bus skirta 6,6 mlrd. eurų Europos taikos priemonės lėšų. Tai gera žinia Ukrainai ir blogos naujienos Rusijai.“
Kaip bus paskirstyti 6,6 mlrd. eurų
Iš bendro sutarto paketo didžiausia dalis – 4,7 mlrd. eurų – skiriama kompensacijoms Europos Sąjungos valstybėms už Ukrainai jau perduotą ginkluotę. Ši priemonės dalis susijusi su anksčiau valstybių narių patirtomis išlaidomis, kai jų karinės atsargos buvo perduodamos Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms.
Dar 1 mlrd. eurų numatytas naujiems bendriems karinės įrangos pirkimams. Ši suma skiriasi nuo kompensacijų už ankstesnius perdavimus: ji skirta būsimam ginkluotės ir karinės įrangos įsigijimui bendrais ES šalių sprendimais.
Likę 900 mln. eurų bus panaudoti Europos Sąjungos karinės pagalbos misijai Ukrainoje, vadinamai EUMAM Ukraine, finansuoti. Taigi susitarime įtvirtintos trys kryptys: ankstesnių ginkluotės perdavimų kompensavimas, naujų pirkimų finansavimas ir Ukrainos karių mokymo misijos išlaidos.
Pateiktų sumų visuma sudaro 6,6 mlrd. eurų: 4,7 mlrd. eurų kompensacijoms, 1 mlrd. eurų bendriems pirkimams ir 900 mln. eurų mokymo misijai. Šis paskirstymas leidžia atskirti lėšas, kurios susijusios su jau perduota parama, nuo tų, kurios skirtos naujai paramai bei EUMAM Ukraine veiklai.
Vengrijos veto buvo panaikintas
Europos taikos priemonės lėšų išmokėjimas buvo blokuojamas nuo 2023 metų pavasario. Priežastis buvo Vengrijos taikytas veto. Kaip rugsėjo 25 dieną skelbė „15min“, Budapeštas šį veto atšaukė pasikeitus šalies vyriausybei.
Tyrime nurodoma, kad 2026 metų balandį Vengrijos premjero postą iš Viktoro Orbano perėmė Pėteris Madjaras. Po šio politinio pasikeitimo Vengrija atsisakė kelerius metus taikyto veto, o tai sudarė sąlygas valstybėms narėms pasiekti susitarimą dėl 6,6 mlrd. eurų paketo naudojimo.
Susitarimas rugsėjo 25 dieną reiškia, kad valstybės narės suderino lėšų išlaisvinimo sąlygas. Vis dėlto galutinis sprendimas dėl susitarimo taisyklių tvirtinimo dar numatytas vėliau. Pasak rugsėjo 25 dieną cituotos „Ukrainska Pravda“ informacijos, jis turėtų būti priimtas pirmadienį, 2026 metų rugsėjo 28 dieną, Briuselyje vyksiančiame ES Ministrų Tarybos posėdyje.
Todėl rugsėjo 25-osios sprendimas yra valstybių narių pasiektas susitarimas, o rugsėjo 28-oji – planuojama galutinio taisyklių patvirtinimo data. Šių dviejų etapų atskyrimas svarbus vertinant, kokioje procedūros stadijoje yra 6,6 mlrd. eurų paketas.
Paraiškos gerokai viršija prieinamą sumą
Prieš pasiekiant susitarimą ES valstybės narės Europos taikos priemonės fondui buvo pateikusios paraiškų už 43 mlrd. eurų vertės Ukrainai perduotą ginkluotę. Tačiau išmokėjimams tuo metu buvo prieinama tik 6,6 mlrd. eurų suma. Apie tokį paraiškų ir turimų lėšų santykį birželio 11 dieną pranešė RMF FM.
Tai reiškia, kad šiuo susitarimu nesprendžiamas visas 43 mlrd. eurų vertės pateiktų paraiškų klausimas. Susitarimas apima konkrečią 6,6 mlrd. eurų sumą ir nustato jos paskirstymą tarp kompensacijų, bendrų pirkimų bei EUMAM Ukraine finansavimo.
Derybose skyrėsi valstybių narių požiūriai į pinigų naudojimą. RMF24 birželio 13 dieną skelbė, kad Lenkija reikalavo visos 450 mln. eurų, arba maždaug 2 mlrd. zlotų, kompensacijos už karo pradžioje Ukrainai atiduotus ginklus. Vokietija tuo metu siūlė visas turimas lėšas tiesiogiai perleisti naujiems pirkimams Ukrainai.
Galutinis modelis apima ir kompensacijas už jau perduotą ginkluotę, ir atskirą 1 mlrd. eurų eilutę naujiems bendriems karinės įrangos pirkimams. Jame taip pat numatytas finansavimas mokymo misijai. Tačiau pateikta informacija nenurodo, kokias konkrečias kompensacijas pagal galutinį susitarimą gaus kiekviena atskira valstybė narė.
Kai kurios šalys kompensacijas žada vėl skirti Ukrainai
Kelios ES šalys jau pareiškė, kad gavusios savo kompensacijų dalį iš 4,7 mlrd. eurų fondo, šias lėšas vėl tiesiogiai panaudos naujai karinei paramai Ukrainai. Tokią poziciją, remiantis rugsėjo 25 dienos „Radio Svoboda“ informacija, išsakė Vokietija, Švedija, Graikija ir Ispanija.
Šios valstybės nurodė, kad kompensacijų dalį planuoja skirti naujai karinei paramai ir oro gynybos sistemoms Ukrainai įsigyti. Tai yra šių šalių paskelbti ketinimai, o ne atskiras rugsėjo 25 dienos visų ES narių sprendimas dėl bendro kompensacijų panaudojimo.
Kaja Kallas oficialiame pranešime susitarimą susiejo su Rusijos veiksmais prieš Europą. „Maskva savo hibridiniais išpuoliais bando įbauginti Europą, kad ji sumažintų paramą Ukrainai. Europa elgiasi priešingai“, – pabrėžė ES diplomatijos vadovė. Ši citata atspindi jos vertinimą, paskelbtą kartu su informacija apie valstybių narių susitarimą.
Ankstesnė Europos taikos priemonės parama
Nuo Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą pradžios 2022 metais iki 2024 metų iš Europos taikos priemonės Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms iš viso jau buvo sutelkta 11,1 mlrd. eurų karinės paramos. Šis skaičius nurodomas remiantis 2024 metų liepos 12 dienos EUR-Lex informacija ir rugsėjo 25 dienos „The Kyiv Independent“ publikacija.
Naujasis 6,6 mlrd. eurų susitarimas priimtas šiame ankstesnės paramos kontekste. Jis susijęs su fondo lėšomis, kurių išmokėjimą ilgą laiką stabdė Vengrijos veto, o ne su jau iki 2024 metų sutelkta 11,1 mlrd. eurų parama.
Europos taikos priemonė įkurta 2021 metų kovą. Tai į ES bendrąjį biudžetą neįtrauktas finansinis mechanizmas. Jis finansuojamas tiesioginiais ES šalių narių įnašais, kurių dydis proporcingas šių valstybių bendrajam vidaus produktui. Tokį fondo veikimo modelį rugsėjo 25 dieną aprašė „Kauno diena“.
Būtent per šį mechanizmą numatyta finansuoti 6,6 mlrd. eurų paketą Ukrainos karinei paramai. Rugsėjo 25 dienos susitarimas apibrėžė lėšų panaudojimo sąlygas, o artimiausias numatytas procedūrinis etapas – rugsėjo 28 dieną Briuselyje planuojamas ES Ministrų Tarybos sprendimas dėl susitarimo taisyklių tvirtinimo.
Sprendimo paskelbimo aplinkybės
Apie valstybių narių susitarimą rugsėjo 25 dieną paskelbė ES vyriausioji įgaliotinė užsienio reikalams ir saugumo politikai Kaja Kallas. Socialiniame tinkle „X“ ji nurodė, kad šalys susitarė dėl sąlygų, kuriomis Ukrainai bus skirta 6,6 mlrd. eurų Europos taikos priemonės lėšų. „Tai gera žinia Ukrainai ir blogos naujienos Rusijai“, – rašė K. Kallas.
Susitarimas tapo įmanomas po to, kai Vengrija atšaukė veto, ilgą laiką blokavusį lėšų išmokėjimą. „15min“ rugsėjo 25 dieną skelbė, kad blokavimas tęsėsi nuo 2023 metų pavasario. Vengrijos pozicija pasikeitė po 2026 metų balandžio, kai šalies premjero pareigas iš Viktoro Orbano perėmė Pėteris Madjaras.
Šaltiniai
- ES valstybės narės susitarė dėl 6,6 mlrd. eurų iš Europos taikos priemonės panaudojimo
- Kauno diena – ES susitarė dėl 6,6 mlrd. eurų Ukrainos gynybai
- 15min – ES valstybės narės susitarė dėl 6,6 mlrd. eurų iš Europos taikos priemonės panaudojimo
- The Kyiv Independent – EU defense fund unblocked, and with it new support for Ukraine
Dažniausiai užduodami klausimai
Kokia suma iš Europos taikos priemonės skirta Ukrainai ir kaip ji bus paskirstyta?
Ukrainai skirta 6,6 mlrd. eurų suma bus padalyta į tris pagrindines dalis. Didžiausia dalis – 4,7 mlrd. eurų – skirta kompensacijoms už jau perduotą ginkluotę, 1 mlrd. eurų numatytas naujiems bendriems karinės įrangos pirkimams, o 900 mln. eurų atiteks karinės pagalbos misijai Ukrainoje finansuoti.
Kodėl ilgą laiką buvo blokuojamas Europos taikos priemonės lėšų išmokėjimas?
Europos taikos priemonės lėšų išmokėjimas nuo 2023 metų pavasario buvo blokuojamas dėl Vengrijos taikyto veto. Šį veto Budapeštas atšaukė 2026 metų balandį pasikeitus vyriausybei, kai šalies premjero postą iš Viktoro Orbano perėmė Pėteris Madjaras.
Kada planuojamas galutinis ES Ministrų Tarybos sprendimas dėl šio susitarimo taisyklių?
Galutinis sprendimas dėl susitarimo taisyklių tvirtinimo numatytas Briuselyje vyksiančiame ES Ministrų Tarybos posėdyje. Šis procedūrinis žingsnis turi būti priimtas po valstybių narių pasiekto susitarimo.
