Sausio 6-ąją, naujai „Trump-Kennedy” centru pervadintoje salėje, prezidentas kalbėjo daugiau nei valandą. Kalbėjo apie mokesčius, apie sieną, apie transseksualius sportininkus. Bet vienas sakinys, ištartas su šypsena, pridengė visą likusią kalbą – ir per kelias dienas apkeliavo visą Vašingtoną.
Kas realiai buvo pasakyta
Apie septyniasdešimt Atstovų rūmų respublikonų susirinko į kasmetinę frakcijos rekolekciją Kennedy centre – pastate, kurį pats Trumpas paskirtos valdybos sprendimu pernai pervadino savo vardu. Kalba buvo, švelniai tariant, laisvo formato: skundai dėl reitingų, priminimai apie mokesčių lengvatas, kritika Demokratų politikai. O tada – sakinys, kurio jau nebepavyks ištrinti iš šios kadencijos istorijos.
Jums taippat gali patikti...
„Aš nesakysiu ‘atšaukite rinkimus’, jie turėtų atšaukti rinkimus, nes žiniasklaida sakys: ‘jis nori atšaukti rinkimus, jis diktatorius’. Jie visada mane vadina diktatoriumi”, – pasakė Trumpas, pasak kelių JAV žiniasklaidos šaltinių užfiksavusių tikslų kalbos turinį. Salėje nuskambėjo juokas. Kitą dieną – jau ne juokas, o rimta diskusija apie tai, kiek toli politikas gali nueiti su tokia retorika, net jei ji pateikiama kaip pokštas.
Verta iš karto pasakyti aiškiai, ką sako įstatymas: federalinė teisė neduoda prezidentui jokios galios atšaukti ar atidėti Kongreso rinkimus. Tai – valstijų ir federalinių įstatymų kompetencija, kurios keitimas reikalauja tokio politinio sutarimo, kokio šiandieninėje Amerikoje tiesiog nėra. Kitaip tariant, teisiškai tai buvo tuščia kalba. Retoriškai – kur kas daugiau.
Apkaltos šešėlis, kabantis virš viso pasisakymo
Tos pačios kalbos metu Trumpas pasakė ir kitą, ne mažiau reikšmingą sakinį – šįkart be šypsenos. „Jūs turite laimėti vidurio kadencijos rinkimus,” – sakė jis susirinkusiems respublikonams. „Nes jei mes nelaimėsime, jie tiesiog ras priežastį mane apkaltinti.”
Šis sakinys nėra vien retorinė figūra. Trumpas per savo pirmąją kadenciją buvo apkaltintas du kartus – abu kartus be pasekmių, nes Senatas jo nenuteisė. Bet trečias apkaltos bandymas, jei demokratai atsiimtų Atstovų rūmų kontrolę lapkritį, jau nebūtų vien simbolinis gestas – tai būtų politinis testas, kurio baigtis nė vienam nėra garantuota. Prezidentas tai supranta geriau nei bet kas kitas Vašingtone, ir būtent todėl jo kalba respublikonams skambėjo ne kaip įprastas pasitikėjimo kupinas priešrinkiminis pasisakymas, o kaip pusiau įspėjimas, pusiau maldavimas: laimėkite, arba viskas prasidės iš naujo.
Namų darbas, kurio niekas nenori daryti
Kitapus prieigos – Demokratų partija, kuri, sprendžiant iš viešos informacijos, pati nesugeba susitarti, ką daryti su visa šia situacija. Dalis frakcijos, ypač jaunesni, aktyvesni Atstovų rūmų nariai, jau dabar teikia apkaltos rezoliucijas – ne tik prieš patį prezidentą, bet ir prieš atskirus jo administracijos narius. Partijos vadovybė, priešingai, elgiasi kur kas atsargiau.
Logika, kuria vadovaujasi patyrę partijos strategai, gana paprasta ir, reikia pripažinti, gana šalta skaičiavimo prasme: nesėkmingas apkaltos bandymas respublikonų kontroliuojamame Kongrese realiai sustiprintų Trumpo pozicijas, o ne susilpnintų jas. Todėl vietoj simbolinių, iš anksto pralaimimų balsavimų siūloma sutelkti dėmesį į tai, kas realiai judina rinkėjų nuotaikas – pragyvenimo kaina, ekonomika, kasdieniai reikalai, o ne Vašingtono viduje vykstantis institucinis teatras.
Tai pragmatiškas skaičiavimas. Bet jis reikalauja disciplinos, kurios politinei partijai, turinčiai tiek daug frakcijų, siekiančių viešumo, dažnai tiesiog trūksta.
Fonas, kurio negalima ignoruoti
Šios kalbos negalima vertinti izoliuotai nuo to, kas vyksta prezidento populiarumo skaičiuose. Apklausos, atliekamos nepriklausomų tyrimų kompanijų, rodo, kad Trumpo pritarimo reitingas šiuo metu sukasi apie 40 procentų ribą – neigiamas praktiškai kiekvienoje politikos srityje, įskaitant tas, kuriomis prezidentas tradiciškai jaučiasi stipriausiai. Pats Trumpas, pasak žiniasklaidos pranešimų, viešai stebisi šia situacija, klausdamas savo aplinkos, kodėl visuomenės nuomonė jam tokia nepalanki, nepaisant to, ką jis vadina teisinga savo administracijos politika.
Toks fonas paaiškina ir kalbos toną. Politikas, kurio reitingai kritę, o istorinė vidurio kadencijos rinkimų statistika beveik visada nepalanki valdančiajai partijai, natūraliai ieško būdų arba sumobilizuoti savo bazę baime prarasti viską, arba – rečiau, bet vis dažniau – žaisti su idėjomis, kurios anksčiau būtų buvusios tiesiog neįsivaizduojamos JAV politiniame diskurse.
Grenlandija kaip papildomas dega ekranas
Vidaus politikos audra vyksta ne vakuume. Suintensyvėjusi vadinamoji Grenlandijos krizė ir prezidento griežta retorika europiečių sąjungininkų atžvilgiu opozicijai duoda papildomų argumentų, o dalis pačių respublikonų, tarp jų – atstovas Donas Baconas, viešai leido suprasti, kad vienašališki, agresyvūs administracijos veiksmai Grenlandijos klausimu galėtų tapti riba, už kurios net dalis partijos vidaus paramos apkaltos procesui taptų realybe, o ne vien opozicijos retorika.
Lietuvai ir kitiems JAV sąjungininkams tai – ne teorinis klausimas. Kai didžiausios pasaulio karinės galios vidaus politinis stabilumas tampa neaiškus, tai automatiškai paveikia ir tarptautinės paramos, ir saugumo garantijų nuspėjamumą. Todėl Vašingtono vidinis chaosas šiandien stebimas ne tik amerikiečių, bet ir visų, kurių saugumas bent iš dalies priklauso nuo JAV politikos tęstinumo.
Ką visa tai reiškia realybėje
Verta atskirti du dalykus, kurie viešojoje erdvėje dažnai susilieja į vieną. Pirma – teisinė realybė: prezidentas rinkimų atšaukti negali, ir jokia jo retorika to nepakeičia. Antra – politinė realybė: net juokais ištarta mintis apie rinkimų atšaukimą, ištarta pačiam JAV prezidentui, keičia diskurso ribas. Tai, kas prieš dešimtmetį būtų sukėlę savaitę trunkantį nacionalinį skandalą, šiandien praeina kaip dar viena eilutė ilgame sąraše kontroversiškų citatų.
2026-ieji, sprendžiant vien iš to, kas įvyko per pirmąsias tris savaites, žada būti metai, kuriais Amerikos politinė sistema bus testuojama ne teisiniu, o atsparumo prasme – kiek retorikos, kertančios anksčiau savaime suprantamas ribas, visuomenė ir institucijos gali absorbuoti, nepraradusios pačių pagrindų, ant kurių viskas laikosi. Atsakymo kol kas nėra. Bus, greičiausiai, jau rudenį, kai paaiškės, ar respublikonai išlaikys Kongreso kontrolę, ar Vašingtonas vėl grįš prie žodžio, kurio prezidentas taip nenori išgirsti dar kartą.
Dažniausiai užduodami klausimai
Ar JAV prezidentas gali teisiškai atšaukti Kongreso rinkimus?
Federalinė teisė nesuteikia prezidentui jokios galios atšaukti ar atidėti Kongreso rinkimų. Tai yra valstijų ir federalinių įstatymų kompetencija, todėl teisiškai tokie pasisakymai neturi jokio pagrindo.
Kodėl Donaldas Trumpas bijo vidurio kadencijos rinkimų baigties?
Prezidentas perspėjo respublikonus laimėti vidurio kadencijos rinkimus, nes nesėkmės atveju demokratai galėtų perimti Kongreso kontrolę ir inicijuoti jam apkaltą. Tai sukeltų rimtą politinį testą, galintį turėti realių pasekmių administracijai.
Kaip JAV opozicija reaguoja į prezidento veiklą ir galimą apkaltą?
Demokratų partijos vadovybė laikosi atsargios pozicijos ir siūlo sutelkti dėmesį į ekonomiką bei pragyvenimo kainą, nes nesėkmingas apkaltos bandymas galėtų sustiprinti pačio Trumpo pozicijas. Visgi jaunesni partijos nariai jau dabar teikia apkaltos rezoliucijas.
