BTA: kritinės ligos amžiaus nesirenka, atvejų padaugėjo 13 proc.

2026 metų pirmąjį pusmetį bendrovė „BTA draudimas“ registravo 113 kritinių ligų atvejų – 13 proc. daugiau negu per tą patį 2025 metų laikotarpį. Šis augimas fiksuojamas tuo metu, kai nemaža dalis žmonių, galinčių dalyvauti valstybės prevencijos programose, profilaktinius sveikatos patikrinimus atideda. Kritinės ligos, tarp jų onkologiniai susirgimai, insultas ir infarktas, paliečia ne vien vyresnius gyventojus: jos diagnozuojamos ir aktyviu darbingo amžiaus laikotarpiu gyvenantiems žmonėms, kurie kuria šeimą, siekia profesinių tikslų bei turi finansinių įsipareigojimų.

Daugiausia atvejų padaugėjo 40–59 metų grupėje

Didžiausias kritinių ligų atvejų augimas 2026 metų pirmoje pusėje užfiksuotas tarp 40–59 metų amžiaus apdraustųjų. Šioje grupėje atvejų skaičius per metus padidėjo nuo 57 iki 73, arba 28 proc. Vadinasi, vien šio amžiaus žmonėms teko 73 iš visų 113 per šešis mėnesius registruotų kritinių ligų atvejų. Šis palyginimas išskiria būtent darbingo amžiaus grupę: kalbama ne apie pavienį atvejį, o apie ryškiausią augimą tarp bendrovės apdraustųjų. Bendrovės 2026 metų rugsėjo 26 dieną pateikta informacija rodo, kad kritinių ligų rizika negali būti vertinama vien per vyresnio amžiaus prizmę.

40–59 metų gyventojai dažnai yra laikotarpyje, kai vienu metu tenka rūpintis darbu, šeima ir ilgalaikiais finansiniais sprendimais. Tyrime nepateikiama priežasčių, kodėl būtent šioje grupėje atvejų skaičius per metus išaugo 28 proc., tačiau skaičiai aiškiai parodo skirtumą: 2025 metų pirmąjį pusmetį buvo 57 atvejai, o 2026 metų pirmąjį pusmetį – jau 73. Tai yra 16 papildomų registruotų atvejų per palyginamą šešių mėnesių laikotarpį. Todėl profilaktinės patikros aktualios ir tiems, kurie sunkias ligas linkę sieti su vėlesniu gyvenimo tarpsniu.

Insultą darbo metu patyrė 22 metų mergina

Amžius nuo kritinių sveikatos sutrikimų neapsaugo ir jaunesnių žmonių. „BTA draudimo“ žalų reguliavimo departamento direktorė Karolina Emanuelė Karpova nurodė konkretų atvejį, kai 22 metų mergina insultą patyrė darbo metu. Jai prireikė ilgo gydymo ir reabilitacijos. Šis pavyzdys nepaneigia bendros 40–59 metų grupės augimo tendencijos, tačiau papildo ją svarbia aplinkybe: kritinė būklė gali užklupti ir žmogų, kuris dar tik pradeda profesinį gyvenimą. Ilgas gydymas bei reabilitacija reiškia, kad sveikatos sutrikimo pasekmės neapsiriboja vien diagnozės nustatymo diena.

Šis atvejis taip pat parodo, kodėl vien amžius negali būti vienintelis asmens sprendimų dėl sveikatos patikrų kriterijus. 22 metų mergina insultą patyrė ne vėlesniame gyvenimo tarpsnyje ir ne pasitraukusi iš darbo rinkos, o dirbdama. Pranešime nenurodoma jos sveikatos istorija ar individualios insulto aplinkybės, todėl jų vertinti negalima. Tačiau patvirtintas faktas, kad būklė pareikalavo ilgo gydymo ir reabilitacijos, atskleidžia, kokio masto pokyčius kritinė liga gali sukelti jauno žmogaus kasdienybei.

Išmokos viršijo 130 tūkst. eurų

Kritinės ligos šeimoms reiškia ne tik sveikatos išbandymą, bet ir finansinę naštą. Per 2026 metų pirmąjį pusmetį „BTA draudimo“ išmokos dėl kritinių ligų viršijo 130 tūkst. eurų. Didžiausią šios sumos dalį sudarė išmokos dėl onkologinių ligų. Tai reiškia, kad per pirmus šešis 2026 metų mėnesius išmokėta suma buvo didesnė nei 130 tūkst. eurų, o tarp išmokų priežasčių daugiausia svorio turėjo vėžio diagnozės. Šie duomenys apibūdina bendrovės apdraustųjų patirtį ir neturėtų būti laikomi visų Lietuvos gydymo išlaidų įvertinimu.

Vis dėlto daugiau nei 130 tūkst. eurų riba konkretina finansinę ligos pusę. Pranešime pabrėžiama, kad kritinė liga užklumpa žmones, kurie gali turėti šeimos ir finansinių įsipareigojimų. Kai liga reikalauja gydymo, o kai kuriais atvejais ir ilgos reabilitacijos, šeimai tenka spręsti ne tik sveikatos, bet ir pinigų klausimus. Didžiausia onkologinių ligų dalis tarp išmokų dera su platesniu vėžio mastu Lietuvoje: per vienus metus šalyje registruojama dešimtys tūkstančių naujų piktybinių navikų atvejų.

Vėžio prevencijos programose dalyvauja tik maždaug pusė tikslinės grupės

Sveikatos apsaugos ministerija 2026 metų vasario 4 dieną nurodė, kad keturiose Lietuvoje vykdomose vėžio prevencijos programose dalyvauja tik maždaug 50 proc. pagal amžių pasitikrinti galinčių gyventojų. Kitaip tariant, prevencinių programų galimybėmis naudojasi apie pusė tikslinės populiacijos, nors jos skirtos būtent žmonėms, kuriems pagal amžių numatyta pasitikrinti. Šis rodiklis svarbus vertinant atotrūkį tarp baimės išgirsti sunkią diagnozę ir sprendimo atlikti profilaktinę patikrą: maždaug pusė galinčiųjų dalyvauti į programas neįsitraukia.

Duomenys neleidžia spręsti apie kiekvieno žmogaus individualias priežastis, tačiau jie parodo dalyvavimo mastą visose keturiose programose. Ankstyvesnis ar vėlesnis ligos nustatymas šiame kontekste nėra vien abstrakti sąvoka. Pranešime pabrėžiama, kad atidėliojamos patikros gali lemti vėlyvą ligų nustatymą, o tai šeimoms sukuria ir sunkių sveikatos pasekmių, ir finansinių iššūkių. Todėl 50 proc. dalyvavimo rodiklis reiškia, kad prevencijos paslaugos dar nepasiekia didelės dalies žmonių, kuriems jos skirtos.

Širdies ir kraujagyslių prevencijos programa pasiekė 56,6 proc.

Panaši dalyvavimo riba matoma ir širdies bei kraujagyslių ligų prevencijoje. Valstybinė ligonių kasa nurodo, kad 2025 metais šios programos paslaugomis pasinaudojo 291 tūkst. gyventojų. Jie sudarė 56,6 proc. visos tikslinės grupės populiacijos. Taigi programoje dalyvavo daugiau nei pusė jai priskiriamų žmonių, tačiau beveik 43,4 proc. tikslinės grupės paslaugomis nepasinaudojo. Šis santykis papildo vėžio prevencijos programų duomenis: abiem atvejais dalyvavimas nesiekia visos pagal amžių ar kitus kriterijus numatytos grupės.

Skaičius 291 tūkst. rodo, kad prevencijos paslaugomis naudojasi didelė gyventojų dalis, tačiau 56,6 proc. nėra visuotinis įsitraukimas. Širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos tema tiesiogiai susijusi ir su pranešime minimais insulto bei infarkto atvejais, nors pateikta informacija nesieja konkrečių programos dalyvių su bendrovės registruotais kritinių ligų atvejais. Toks palyginimas leidžia matyti bendrą problemos kontūrą: patikrų galimybės egzistuoja, bet jų nepasiekia reikšminga tikslinės populiacijos dalis.

Onkologinių ligų mastas Lietuvoje

Nacionalinio vėžio centro pateiktais skaičiais, 2024 metais Lietuvoje užregistruota 19,4 tūkst. naujų piktybinių navikų atvejų, o nuo onkologinių ligų per metus mirė daugiau nei 8 tūkst. žmonių. Šie rodikliai apima visą šalį ir parodo, kad onkologinės ligos nėra pavienė problema. Nauji 19,4 tūkst. atvejų per vienus metus ir daugiau nei 8 tūkst. mirčių sudaro kontekstą, kuriame išmokos dėl onkologinių susirgimų sudarė didžiausią „BTA draudimo“ kritinių ligų išmokų dalį 2026 metų pirmąjį pusmetį.

Ilgesnio laikotarpio palyginimas atskleidžia ir augantį žmonių, sergančių ar anksčiau sirgusių vėžiu, skaičių. 2001 metais Lietuvoje tokių žmonių buvo 60 tūkst., o 2023 metais – 141 tūkst. Per du dešimtmečius šis skaičius padidėjo daugiau nei dvigubai – 81 tūkst. žmonių. Šie metai ir skaičiai nėra tiesioginis naujų 2024 metų diagnozių palyginimas, nes matuojamos skirtingos grupės: vienu atveju nauji atvejai per metus, kitu – sergantys ar anksčiau sirgę asmenys. Vis dėlto abu rodikliai rodo didelį onkologinių ligų mastą Lietuvoje.

Riziką įžvelgia, bet finansams nepasirengia

Bendrovės „Artea“ reprezentatyvioje 1 016 gyventojų apklausoje 41 proc. respondentų nurodė manantys, kad per darbingą amžių susirgti vėžiu yra tikėtina arba labai tikėtina. Kartu 27 proc. apklaustųjų pripažino apie finansinį pasirengimą tokiai situacijai apskritai negalvoję. Tai reiškia, kad daugiau nei keturi iš dešimties apklausos dalyvių pripažįsta vėžio tikimybę darbingu amžiumi, tačiau daugiau nei ketvirtadalis nėra svarstę, kaip finansiškai reaguotų į tokią diagnozę. Apklausos rezultatai atspindi respondentų nuostatas, o ne faktinę konkrečių šeimų finansinę padėtį.

„Artea“ gyvybės draudimo duomenys taip pat rodo, kad pastaraisiais metais maždaug 50 proc. kritinių ligų draudimo išmokų atiteko jaunesniems nei 46 metų klientams. Kitaip tariant, beveik kas antra tokio pobūdžio išmoka buvo skirta asmeniui, nesulaukusiam 46 metų. Šis santykis dera su 2026 metų pirmojo pusmečio „BTA draudimo“ skaičiais, pagal kuriuos sparčiausiai kritinių ligų atvejų daugėjo 40–59 metų apdraustųjų grupėje, ir su 22 metų merginos insulto atveju. Skirtingų bendrovių rodikliai nėra tapatūs, tačiau abiejų pateikta informacija pabrėžia darbingo amžiaus žmonių pažeidžiamumą.

Profilaktinių patikrų atidėjimas nesumažina kritinių ligų rizikos, o pateikti Lietuvos duomenys rodo, kad į prevencijos programas įsitraukia tik apie pusė tikslinių grupių. 2026 metų pirmojo pusmečio 113 registruotų kritinių ligų atvejų, 28 proc. augimas tarp 40–59 metų apdraustųjų ir daugiau nei 130 tūkst. eurų išmokų per šešis mėnesius rodo, kad diagnozė gali turėti ir ilgalaikių sveikatos, ir finansinių pasekmių. Todėl sprendimas pasinaudoti pagal amžių prieinamomis prevencijos programomis yra aktualus ne tik vyresniems žmonėms, bet ir aktyviai dirbantiems bei šeimas kuriantiems gyventojams.

Šaltiniai

• Diagnozės bijome, tačiau patikrą atidedame: kritinės ligos amžiaus nesirenka
• 77.lt – Diagnozės bijome, tačiau patikrą atidedame: kritinės ligos amžiaus nesirenka
• Alfa.lt – Beveik kas antra kritinių ligų išmoka – jaunesniems nei 46 metų
• Sveikatos apsaugos ministerija
• Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos