Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos (LHMT) įspėjimai dėl artėjančios stichijos pasitvirtino. Iš vakarų atslinkęs galingas ciklonas sausio pradžioje ir viduryje šaliai atnešė ne tik gausų sniegą, bet ir pavojingas pūgas bei staigų temperatūros kritimą, dėl kurio didmiesčiuose kilo, klimatologų žodžiais tariant, „baltasis chaosas”. NNP.lt apžvelgia, kaip prognozės atitiko realybę ir kokias pasekmes stichija paliko.
Prognozės ir realybė: rytų bei šiaurės Lietuva patyrė didžiausią smūgį
Sinoptikai prognozavo, kad intensyviausias snygis pasireikš rytinėje ir šiaurinėje Lietuvos dalyse, kur sniego danga per trumpą laiką galėjo paaugti 10–15 centimetrų, o stiprėjantis šiaurės rytų vėjas, siekiantis 15–20 m/s gūsius, turėjo sukelti pūgas su drastiškai sumažėjusiu matomumu keliuose. Ši prognozė pasitvirtino – sausio 9 dieną Panevėžio rajone susidūrė net šeši transporto priemonės, o pūgos metu matomumas keliuose reikšmingai pablogėjo visoje šalyje.
Vakarų Lietuvoje ir pajūryje, kaip ir prognozuota, dominavo šlapdriba, kurią keitė plikledis – dėl to eismo sąlygos tapo itin klastingos visoje šalies teritorijoje, ne vien numatytuose regionuose.
Kaip stichija paveikė eismą ir infrastruktūrą
Realybėje pasekmės pasirodė net rimtesnės, nei buvo galima tikėtis iš pradinės prognozės. Magistralė Kaunas–Vilnius trumpam buvo paralyžiuota – ties Grigiškėmis įkalnės tapo neįveikiamos sunkiasvoriam transportui, susidarė didžiulė spūstis, o eismas juda itin lėtai. Vilniuje per vieną rytą susiformavo 14 eismo grūsčių, papildomai fiksuoti keli eismo įvykiai skirtinguose miesto rajonuose.
Bendrasis pagalbos centras per vieną parą sulaukė beveik 3600 skambučių – 700 daugiau nei prieš tai buvusią dieną, daugiausia dėl eismo įvykių. Dėl sudėtingų oro sąlygų nutrūko elektros tiekimas didelei daliai vartotojų Šiaulių, Alytaus ir Klaipėdos regionuose – „Energijos skirstymo operatoriui” (ESO) prireikė sutelkti dideles darbuotojų pajėgas, kad tiekimas būtų atstatytas.
Sniego kalnai užnešė gatves, o takai vietomis tapo sunkiai praeinami – situacija, kurią klimatologai apibūdino kaip sunkiai suvaldomą „baltąjį chaosą”. Kai kuriose savivaldybėse svarstyta ekstremaliosios situacijos galimybė, nors formalūs kriterijai jai skelbti nebuvo pasiekti – vietos valdžia situaciją įvardijo kaip sudėtingą, bet valdomą.
Temperatūros kritimas: prognozės buvo tikslios
LHMT prognozavo, kad naktimis temperatūra daugelyje rajonų nukris iki -15…-20°C, vietomis pragiedrėjus siekdama -25°C ribą. Vilniaus universiteto klimatologijos profesorius Arūnas Bukantis vėliau patvirtino, kad šalčiausias laikotarpis truko maždaug nuo pirmadienio iki ketvirtadienio (sausio 12–15 dienomis), kai naktinė temperatūra kai kuriose vietose iš tiesų siekė 15–20 laipsnių šalčio, o dienos metu laikėsi 10–15 laipsnių šalčio riba – tai atitiko, o vietomis net viršijo, pradinę prognozę.
Kada atslūgo stichija
Pradinė prognozė teigė, kad palengvėjimo reikėtų tikėtis savaitės pabaigoje. Ši prognozė pasitvirtino su nedideliu patikslinimu – profesorius Bukantis nurodė, kad pastebimas atšilimas prasidėjo apie sausio 16 dieną, o žymesnis, iki 0–5 laipsnių šalčio, atšilimas įvyko nuo sausio 20 dienos. Tai reiškia, kad intensyviausia stichijos fazė truko maždaug savaitę, o visiškas normalizavimasis užtruko ilgiau, nei buvo galima spręsti iš pirminės, trumpalaikės prognozės.
Praktinės pasekmės gyventojams
Stichijos metu pasitvirtino ir dauguma NNP.lt anksčiau skelbtų rekomendacijų aktualumas. Kelių tarnybos dirbo maksimaliu pajėgumu – vien per vieną parą nuvažiuota beveik 52 tūkstančiai kilometrų prižiūrint valstybinės reikšmės kelius, tačiau intensyvaus snygio metu nuvalyti keliai iš tiesų būdavo užpustomi per kelias minutes, kaip ir buvo įspėta iš anksto. Vairuotojams, nepaisant įspėjimų vengti nebūtinų kelionių, teko patirti ilgas spūstis ir apribotą matomumą, o kai kuriems sunkiasvoriams transporto priemonių vairuotojams nepavyko įveikti apledėjusių įkalnių net didžiausiuose šalies keliuose.
Apibendrinimas
Sausio viduryje Lietuvą pasiekusi stichija patvirtino LHMT sinoptikų prognozes tiek dėl kritulių masto, tiek dėl temperatūros kritimo, o kai kuriomis vietomis (eismo sutrikimai, elektros tiekimo nutrūkimas) pasekmės pasirodė reikšmingesnės, nei buvo galima numatyti iš pradinio įspėjimo. Šalčiausias laikotarpis truko iki savaitės, o pilnas atšilimas įvyko tik apie sausio 20 dieną – vėliau, nei nurodė pirminė, atsargi prognozė apie palengvėjimą „savaitės pabaigoje”.
Dažniausiai užduodami klausimai
Kokių padarų Lietuvoje sukėlė sausio mėnesio stichija ir pūgos?
Sausio viduryje Lietuvą užklupęs galingas ciklonas sukėlė baltąjį chaosą, gausų sniegą, pavojingas pūgas ir staigų temperatūros kritimą, dėl kurio didmiesčiuose bei magistralėje Kaunas–Vilnius kilo eismo grūstys. Bendrasis pagalbos centras sulaukė tūkstančiais daugiau skambučių dėl eismo įvykių, o Šiaulių, Alytaus ir Klaipėdos regionuose sutriko elektros tiekimas.
Kokia buvo žemiausia temperatūra per šį šalčio laikotarpį?
Šalčiausias laikotarpis truko maždaug nuo sausio 12 iki 15 dienos, kai naktinė temperatūra daugelyje rajonų nukrito iki 15–20 laipsnių šalčio, o vietomis pragiedrėjus siekė net 25 laipsnių ribą. Dienos metu temperatūra laikėsi ties 10–15 laipsnių šalčio riba, o tai atitiko arba vietomis viršijo pradines prognozes.
Kada baigėsi intensyvi žiemos stichija ir sugrįžo atšilimas?
Intensyviausia stichijos fazė truko maždaug savaitę, o pastebimas atšilimas prasidėjo apie sausio 16 dieną. Visiškas orų normalizavimasis ir žymesnis atšilimas iki 0–5 laipsnių šalčio įvyko tik nuo sausio 20 dienos, užtrukdamas ilgiau nei rodė pirminės prognozės.
