1200 vartotojų be elektros virsta 3–4 tūkstančiais žmonių, kai merui reikia paaiškinti aritmetiką žurnalistams. Kazlų Rūdos meras Mantas Varaška šį skaičiavimą pateikė ne todėl, kad statistika būtų sudėtinga, o todėl, kad ji tiksliausiai parodo, kiek žmonių iš tikrųjų liko be pagrindinių paslaugų po savaitgalio audros.
Pirmadienį savivaldybė nusprendė: situacija pasiekė tokį mastą, kad reikalinga ekstremali padėtis.
Kodėl vien elektros trūkumo neužteko paaiškinti sprendimą
Meras Varaška, aiškindamas situaciją Eltai, buvo tiesus: „Padėtis yra bloga, kaip ir visur. Paskutiniai skaičiai iš ESO yra tokie: dar 1200 vartotojų elektros tiekimas nėra atstatytas.” Tačiau vien šis skaičius neatspindi realaus masto. „Jeigu vartotoją dauginame iš 2,5, tai reiškia, kad tą patį žmonių skaičių gauname kiekvienam gyvenamajam adresui. Tai elektros dar neturi 3–4 tūkstančiai žmonių,” – pridūrė jis.
Elektros trūkumas šioje istorijoje – tik pradinė problema, iš kurios kilo grandinė kitų. Pasak mero, be elektros sutriko ir vandens tiekimas, dalis kelių liko užversti nuvirtusiais medžiais ir nepravažiuojami, o kai kuriose teritorijose dingo net mobilusis ryšys.
Tai reiškia paprastą, bet nemalonų dalyką: savivaldybė kartais tiesiog nežino, kiek konkrečiai žmonių ir kokiu mastu nukentėję, nes su jais nėra jokio ryšio.
Kas konkrečiai keičiasi paskelbus ekstremalią situaciją
Verta suprasti, kodėl formalus ekstremalios situacijos paskelbimas apskritai buvo būtinas, o ne tiesiog savivaldybės darbuotojų sutelktos pastangos. Meras BNS paaiškino tai atvirai: be ekstremalios situacijos statuso savivaldybė negali pasitelkti statutinių organizacijų ar karių.
Praktiškai tai atveria kelis konkrečius mechanizmus. Institucijos gali operatyviau padėti viena kitai – pavyzdžiui, perduoti turimus generatorius ar organizuoti kitą pagalbą be papildomų formalių procedūrų ir laikinų sutarčių. Savivaldybė taip pat gali gauti kariškių ir policijos pagalbą teritorijų valymui bei maisto, vandens ir medicinos priemonių pristatymui į sunkiausiai pasiekiamas gyvenvietes.
Yra ir gyventojams tiesiogiai aktuali detalė: paskelbus ekstremalią situaciją, žmonės toliau gali savo sklypuose šalinti pavojingus ar nuvirtusius medžius be atskiro savivaldybės leidimo – pakanka pasidaryti nuotraukas ar vaizdo įrašą. Toks laikinas leidimas galios iki rugsėjo 10 dienos.
Ką realiai reiškia kariuomenės pagalba
Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas pirmadienio vakarą oficialiai patvirtino, kad prašymas patenkintas. „Šiandien gavau Kazlų Rūdos mero prašymą – Lietuvos kariuomenė suteiks pagalbą šios savivaldybės, kurioje paskelbta ekstremali padėtis, gyventojams,” – socialiniame tinkle paskelbė ministras, pridurdamas: „Lietuvos kariai visada pasirengę padėti žmonėms ir prisidėti prie mūsų visų saugumo.”
Konkreti kariškių pagalbos apimtis, pasak mero, apima kelias kryptis vienu metu. „Kariškiai sutinka padėti ir su maisto, arba vandens, arba medikamentų, arba kitų priemonių pristatymu į sunkiausiai pasiekiamus taškus,” – teigė Varaška. Papildomai kariuomenės pagalbos tikimasi šalinant pačius audros padarinius mieste ir seniūnijose – tai reiškia fizinį darbą, tvarkant nuvirtusius medžius ir atlaisvinant kelius.
Kur situacija sunkiausia ir kam gresia didžiausias pavojus
Meras išskyrė konkrečią rizikos grupę, kuriai pagalba reikalingiausia. Anot jo, atokesnėse Kazlų Rūdos savivaldybės teritorijose situacija sudėtingesnė, nes pagalba ten pasiekia gyventojus lėčiau. Ypač sudėtinga padėtis gali būti vienkiemiuose ir atokesnėse sodybose gyvenantiems vyresnio amžiaus žmonėms, turintiems judėjimo problemų – tiems, kurie fiziškai negali patys pasiekti pagalbos ar net pranešti apie savo poreikius, jei nėra ryšio.
Būtent dėl šios priežasties savivaldybė svarsto ir tiesioginį vandens pristatymą – esant poreikiui, vanduo būtų vežamas tiesiai į gyventojų sodybas ar būstus.
Meras taip pat nurodė, kad dalis gyventojų jau antrą dieną iš eilės buvo be elektros gyvenvietėse tolimesniuose kaimuose, kur iki šiol nebuvo atkurtas net ryšys. „Ir kurie tą ryšį atgavę skambina mums (…) dėl vandens, dėl maisto, dėl sveikatos problemų,” – pasakojo Varaška.
Pinigų klausimas kol kas atidėtas
Įdomu, kad pats meras sąmoningai vengė kalbėti apie žalos ir atkūrimo darbų kainą. „Neskaičiuojame kol kas pinigų, nes dar toli gražu iki matematikos,” – sakė jis vienu metu, o kitu pokalbyje pakartojo panašią mintį: „Pinigus skaičiuosime vėliau.”
Toks prioritetų išdėstymas – žmonių, o ne biudžeto, klausimai pirmiausia – atrodo logiškas krizės valdymo etape, tačiau reiškia, kad tiksli finansinė šios audros kaina Kazlų Rūdos savivaldybei kol kas lieka nežinoma.
Platesnis kontekstas: ne vienintelė savivaldybė
Kazlų Rūdos atvejis nėra izoliuotas. Meras pats pastebėjo platesnę problemą, kritikuodamas centrinę valdžią – jo teigimu, sistema nebuvo pakankamai pasiruošusi tokio masto krizei. Panašias pastabas išsakė ir kitų regionų vadovai: pavyzdžiui, Utenos rajono meras pažymėjo, kad ESO trūko pasiruošimo tvarkytis su tokios audros padariniais, o net vėlyvą pirmadienio vakarą elektros visoje Lietuvoje vis dar neturėjo apie 82 tūkstančiai vartotojų.
Premjeras Mindaugas Sinkevičius po tarpinstitucinio pasitarimo pirmadienį pripažino, kad audra atskleidė įsisenėjusias valstybės problemas, ir apgailestavo, kad nesugebama greičiau likviduoti padarinių.
Kazlų Rūdos sprendimas skelbti ekstremalią situaciją tokiame kontekste tampa ne vien vietinės savivaldybės žingsniu, o simptomu, rodančiu, kaip toli siekia visos šalies energetikos ir krizių valdymo sistemos ribos, kai gamta parodo, kad ji vis dar stipresnė už infrastruktūrą.
Dažniausiai užduodami klausimai
Kodėl Kazlų Rūdos savivaldybė nusprendė paskelbti ekstremalią padėtį po audros?
Kazlų Rūdos savivaldybė ekstremalią padėtį paskelbė todėl, kad situacija pasiekė tokį mastą, kuomet be šio statuso nebuvo įmanoma pasitelkti karių, policijos bei kitų statutinių organizacijų pagalbos. Šis sprendimas atvėrė galimybę operatyviai perduoti generatorius, valyti teritorijas bei tiekti maistą ir vandens priemones.
Kokia yra Lietuvos kariuomenės pagalbos apimtis Kazlų Rūdoje?
Lietuvos kariuomenė Kazlų Rūdos savivaldybei padeda pristatydama maistą, vandenį, medikamentus ir kitas priemones į sunkiausiai pasiekiamus taškus. Be to, kariai teikia fizinę pagalbą mieste ir seniūnijose šalinant audros padarinius, tvarkant nuvirtusius medžius bei atlaisvinant užverstus kelius.
Ar gyventojai gali patys šalinti nuvirtusius medžius savo sklypuose ekstremalios situacijos metu?
Gyventojai gali savo sklypuose šalinti pavojingus ar nuvirtusius medžius be atskiro savivaldybės leidimo paskelbus ekstremalią situaciją. Tokiam darbui atlikti pakanka pasidaryti įvykio nuotraukas ar vaizdo įrašą, o šis laikinas leidimas galioja iki rugsėjo 10 dienos.
