23 metai, paslaugų sutartis, ir vienas sakinys, kurį pats klubo direktorius, pasak Tapino, pasakęs neformaliai: „jam px kokia pavardė, visi vertinami vienodai”. Šis sakinys per kelias valandas tapo centriniu vienos aršiausių šios savaitės politinių-sportinių diskusijų elementu.
Vilniaus futbolo klubo „Žalgiris” prezidentas, žurnalistas ir visuomenininkas Andrius Tapinas trečiadienio vakarą turėjo viešai aiškintis, kodėl klube paslaugas teikia jo paties 23 metų sūnus Vakaris.
Kaip prasidėjo triukšmas
Trečiadienį viešojoje erdvėje pradėtas aktyviai dalintis įrašu, atskleidžiančiu, kad „Žalgiryje” dirba ir paties kluno prezidento sūnus. Vienoje iš paskleistų nuotraukų matyti, kad Vakaris Tapinas oficialiame laiške pasirašo kaip VšĮ FK „Žalgiris” komercinės komunikacijos koordinatorius.
„Žalgirio” komunikacijos skyriaus vadovas Martynas Pocius trečiadienio pavakarę atsakė į žiniasklaidos klausimus tiesiogiai: Vakaris Tapinas neturi darbo sutarties su klubu, todėl negali būti laikomas jo darbuotoju – jis teikia paslaugas pagal paslaugų teikimo sutartį.
Situacija pati savaime, be politinio konteksto, galėtų likti smulkiu klube dirbančių žmonių sąrašo klausimu. Tačiau prie diskusijos prisijungus politikams, ji greitai peraugo į kažką žymiai didesnio.
Kaip sureagavo LSDP
Lietuvos socialdemokratų partija savo oficialioje „Facebook” paskyroje paskelbė kritišką pareiškimą, pavadintą „Nepotizmas ir dvigubi standartai”. Partija rašė, kad Tapinas „įkliuvo pats taikydamas taisykles, pagal kurias teisė kitus”, primindama, kad prieš kelis mėnesius jis „Žalgirio” vardu ieškojo komercinės komunikacijos koordinatoriaus, o dabar paaiškėjo, jog į šį postą galimai buvo priimtas jo paties sūnus.
LSDP frakcijos Seime seniūnės pavaduotoja Roma Janušonienė situaciją komentavo dar aštriau: „Kai reikia teisti politikus, Andrius Tapinas ištraukia padidinamąjį stiklą, reikalauja moralės ir skaidrumo, o kai visai šalia jo paties patogių pareigų ir viešųjų savivaldybės milijonų atsiranda giminystės ryšiai, visi tie patys kitiems taikomi skaidrumo standartai staiga išgaruoja. Tai – pati didžiausia veidmainystė: kitiems kelia perdėtus moralaus elgesio reikalavimus, o pats įkliūva darydamas lygiai tą patį, ką anksčiau garsiausiai kritikavo.”
Ką atsakė pats Tapinas
Tapinas savo „Facebook” paskyroje pateikė ilgą, detalų paaiškinimą, kuriame pirmiausia patikslino teisinę klubo struktūrą. Anot jo, priešingai nei buvo teigiama viešoje erdvėje, Vilniaus „Žalgiris” nėra Vilniaus miesto savivaldybės įmonė – tai savarankiška viešoji įstaiga, kurios pagrindinis dalininkas yra privati bendrovė „Invest Žalgiris”, valdanti dvidešimt dalių. Savivaldybei priklauso tik dvi dalys, ir ji finansuoja griežtai apskaitomą, tik pagal paskirtį naudojamą aukšto meistriškumo sporto projektą.
Toliau jis aprašė paties atrankos proceso eigą: „Šioje konkrečioje situacijoje ieškojome komunikacijos skyriaus vadovo ir komercijos skyriaus vadovui pavaldaus komercinės komunikacijos koordinatoriaus. Prieš tris mėnesius darėm atvirą konkursą, turėjom atsirinkę kelis kandidatus, bet susitarti nepavyko. Pradėjom ieškoti per rekomendacijas.”
Būtent per rekomendacijas, pasak Tapino, ir atsirado jo sūnus: „Vienas komercijos skyriaus kolega buvo pažįstamas su mano sūnumi Vakariu, kuris tarp studijų Olandijoje ir Ispanijoje kelis metus dirbo automobilių pardavimo įmonėje ir dabar grįžo į Lietuvą, ir buvo iškelta mintis pasikviesti jį į atrankos pokalbį.”
Svarbiausia dalis jo pasiaiškinimo – tvirtinimas, kad jis pats sprendimo priėmime nedalyvavo: „Darbo pokalbius ir atrankas klube paprastai vykdo direktorius, atsakingo skyriaus vadovas ir aš. Aš informavau pagrindinį dalininką ir direktorių Kasperūną, kad šį kartą tik jis sprendžia, ar apskritai verta susitikti, o aš nedalyvauju nei pokalbiuose, nei atrankoje, nei sprendimo priėmime.” Direktoriaus atsakymą, jo teigimu, jis pridūrė be jokio sušvelninimo: „jam px kokia pavardė, visi vertinami vienodai”. Direktorius priėmė sprendimą ir sudarė su jo sūnumi paslaugų teikimo sutartį – uždirbančiu, anot Tapino, lygiai tiek, kiek buvo nurodyta darbo skelbime.
Vienas dalykas, kurį Tapinas pats pripažino kaip klaidą
Nepaisant gynybinio pasiaiškinimo tono, Tapinas savo įraše pripažino vieną konkretų trūkumą – ir tai svarbi detalė, dėl kurios verta straipsnį skaityti iki galo. Jis pripažino, kad, būdamas viešosios įstaigos, kurios dalininkė yra savivaldybė, valdybos nariu, privalo VTEK deklaruoti privačius interesus. „Aš to iki šiol nepadariau, nes nebuvau įsivertinęs, kad tokia prievolė yra. Nepagalvojimas nuo pareigos neatleidžia, todėl šitą klaidą ištaisysiu,” – rašė jis.
Tai reiškia, kad nepriklausomai nuo to, ar pats atrankos procesas buvo skaidrus, formalus, teisės aktuose numatytas reikalavimas deklaruoti interesus iki šiol nebuvo įvykdytas – faktas, kurį pats Tapinas pripažino atvirai, nebandydamas jo nuslėpti ar sumenkinti.
Kaip Tapinas atsikirto konkrečiai Nemuno aušrai
Įdomiausia viso šio epizodo detalė – kam dar Tapinas nukreipė savo atsakymą. Antrame, vėlesniame įraše jis parašė: „Kai aplink Vilniaus Žalgirį šiandien strykčiojo mano gerieji draugai iš alternatyvios žiniasklaidos ir nuo kratų atsigavęs Nemuno Aušros lyderis, neplanavau reaguoti į jų triukšmą dėl mano sūnaus.”
Ši nuoroda tiesiogiai susijusi su ta pačia savaite plačiai nuskambėjusia žinia – kratomis pas penkis iš vienuolikos „Nemuno aušros” valdybos narių, kurią FNTT atliko tos pačios savaitės pradžioje. Tapinas, panašu, sąmoningai pasinaudojo proga priminti auditorijai, kad jo kritikai patys tuo metu susidūrė su rimtesniais teisėsaugos klausimais nei nepatogus, bet teisiškai neišspręstas šeimos ryšio klausimas.
Kvietimas į futbolą kaip atsakymo forma
Vietoj įprastos, oficialios ir sausos gynybos Tapinas pasirinko dar vieną, jam būdingą retorinį žingsnį – pakvietė visus, „ir tą pačią socdemų partiją”, atvykti į rugsėjo 16 dieną vyksiančias Vilniaus „Žalgirio” ir Kauno „Žalgirio” rungtynes, prasidėsiančias 18 val. 45 min. „Bilietai nuorodoje, praleisti tikrai negalima!” – rašė jis pirmame įraše, o vėliau šią pačią repliką pakartojo dar kartą, jau tiesiogiai adresuodamas ją socialdemokratams.
Šis kvietimas sulaukė gana palankios auditorijos reakcijos – po pirmu Tapino įrašu, susilaukusiu 465 patinkančių žymių, dažnas komentatorius ragino politikus tiesiog „atsipalaiduoti” ir sutelkti dėmesį į patį futbolą, o ne į šeimyninių ryšių aiškinimąsi.
Kodėl ši istorija svarbi platesniam kontekstui
Epizodas, nors ir kilęs iš, atrodytų, siauro, sporto klubo personalo klausimo, iliustruoja platesnę įtampą, egzistuojančią tarp viešojo sektoriaus finansuojamų, bet formaliai privačių struktūrų skaidrumo reikalavimų ir realios jų valdymo praktikos.
Tapino argumentas – kad klubas teisiškai nėra savivaldybės įmonė, o savivaldybės finansavimas apima tik nedidelę, griežtai apskaitomą dalį – teisiškai gali būti tikslus. Tačiau politiniu požiūriu, kaip parodė LSDP reakcija, vien formalaus teisinio atskyrimo dažnai nepakanka, kai viešoje erdvėje aktyviai reiškiantis nuomonę apie kitų politikų skaidrumą asmuo pats atsiduria panašioje, giminystės ryšiais paremtoje situacijoje.
Kol VTEK deklaracijos klausimas, pasak paties Tapino, bus ištaisytas, o rugsėjo 16 dienos rungtynės tampa savotišku simboliniu tašku šioje istorijoje, pati diskusija apie ribą tarp asmeninių ryšių ir profesinės atrankos viešai finansuojamose institucijose, panašu, dar toli gražu nesibaigė.
Dažniausiai užduodami klausimai
Kodėl Andrius Tapinas sulaukė kritikos dėl savo sūnaus įdarbinimo Vilniaus Žalgiryje?
Kritika kilo socialdemokratams ir kitiems viešiesiems asmenims apkaltinus Tapiną nepotizmu bei dvigubais standartais. Jie teigė, kad pats anksčiau griežtas skaidrumo taisyklėms ir politikų moralei vadovavęs žurnalistas pats įkliuvo į panašią situaciją.
Kaip pats Andrius Tapinas pakomentavo savo sūnaus įsidarbinimo procesą?
Tapinas aiškino, kad Vilniaus Žalgiris nėra savivaldybės įmonė, o jo sūnus į komercinės komunikacijos koordinatoriaus poziciją pateko per rekomendacijas. Jis tikino visiškai nedalyvavęs atrankoje ar sprendimo priėmime, o galutinį sprendimą priėmė klubo direktorius.
Kokią klaidą šioje situacijoje pripažino pats Andrius Tapinas?
Tapinas viešai pripažino, kad nebuvo įsivertinęs savo prievolės ir iki tol VTEK nebuvo deklaravęs privačių interesų, būdamas viešosios įstaigos valdybos nariu. Jis pažadėjo šią klaidą ištaisyti, nepaisant to, kad pats atrankos procesas jo teigimu buvo skaidrus.
