Detonatorius nuplyšo. Tik tiek – vienas atsitiktinis techninis defektas – skyrė Leipcigo-Halės oro uostą nuo scenarijaus, kurio Vokietija dar nebuvo mačiusi. Sprogmenimis prikrautas dronas, rastas šalia ukrainiečių krovininio lėktuvo, tiesiog neteko galimybės detonuoti. Ne todėl, kad kas nors sugebėjo jį laiku sustabdyti. Vien todėl, kad viena mažytė mechaninė detalė nesuveikė taip, kaip buvo suplanuota.
Rugpjūčio 5-osios naktį, artėjant vidurnakčiui, Leipcigo-Halės oro uosto darbuotojai netoli pietinio kilimo tako, prie krovinių terminalo, aptiko droną su pritvirtintu sprogstamuoju įtaisu ir detonatoriumi. Objektas buvo vos keli metrai nuo Ukrainos „Antonov Airlines” krovininio orlaivio. Vokietijos vidaus reikalų ministras Alexanderis Dobrindtas incidentą apibūdino nedviprasmiškai – tai naujas grėsmės scenarijus šaliai.
Jums taippat gali patikti...
„Tai naujas grėsmės scenarijus”
„Dronų stebėjimą, dronų grėsmes, taip pat hibridiniame kontekste, mes pažįstame iš praeities”, – trečiadienį žurnalistams sakė Dobrindtas. „Tai, kad oro uoste atsiranda sprogmenimis apginkluotas dronas, yra naujas grėsmės scenarijus.” Vėliau tą pačią savaitę ministras dar labiau sugriežtino toną, pareikšdamas, jog turima pagrindo manyti, kad susiduriama su rimtu, saugumui aktualiu incidentu, ir kad vertinama kaip hibridinės atakos scenarijus.
Vokietijos dienraštis „Bild” pranešė, kad tyrėjai mano, jog būtent techninis gedimas, o ne kokia nors sąmoninga intervencija, sutrukdė įtaisui detonuoti. Šis detalė – vienas neramiausių viso incidento aspektų. Reiškia, kad sprogimas iš tikrųjų buvo suplanuotas ir techniškai paruoštas, o jo neįvykdymas priklausė nuo atsitiktinumo, o ne nuo saugumo sistemų veiksmingumo.
Dresdeno prokuratūra ir Saksonijos žemės kriminalinė policija bendrame pareiškime patvirtino, kad incidentas klasifikuojamas kaip valstybės saugumo byla, o sabotažo galimybė neatmetama. Dėl incidento oro uostas dalį nakties buvo laikinai uždarytas, keli skrydžiai, įskaitant keleivinį, buvo nukreipti į kitus oro uostus. Ketvirtadienį oro uostas jau veikė įprastu režimu.
Krovinys, kuris viską pakeičia
Pati neramiausia šio įvykio detalė paaiškėjo tik po kelių dienų, kai Vokietijos žiniasklaida, remdamasi vokiečių leidiniais WDR, NDR ir „Süddeutsche Zeitung”, atskleidė konfidencialios policijos ataskaitos turinį. Vienas iš „Antonov” krovininių lėktuvų, prie kurio buvo rastas sprogmenimis apginkluotas dronas, buvo pakrautas amunicija, kuri, atrodo, neseniai prieš tai buvo atgabenta iš Prancūzijos ir turėjo būti gabenama toliau.
Kitaip tariant – tai nebuvo atsitiktinis lėktuvas krovinių aikštelėje. Tai buvo konkretus, karinę amuniciją gabenantis orlaivis, o dronas atsidūrė ne šalia bet kokio lėktuvo, o būtent šalia to, kuris tuo metu vežė ginkluotę, tikėtina, skirtą tolimesniam gabenimui Ukrainos link.
Tyrėjai taip pat nustatė ankstesnį, iki tol viešai neskelbtą epizodą – liepos 28 dienos vakarą, apie 23:42 val., oro uosto darbuotojai pastebėjo droną, sklandantį virš žemės tarp dviejų „Antonov” krovininių lėktuvų. Teisėsaugos ataskaitoje minimas net „kontaktas tarp drono ir darbuotojo”, po kurio dronas nukrito ant žemės. Ypač neramina tai, kad, pasak ataskaitos, oro uoste įdiegta apsaugos nuo dronų jutiklių sistema šio orlaivio anksčiau apskritai nefiksavo.
Kodėl būtent Leipcigas-Halė
Leipcigo-Halės oro uostas nėra atsitiktinis taškas žemėlapyje. Tai vienas svarbiausių Europos krovinių oro uostų ir esminis karinio transporto mazgas. Būtent čia veikia Strateginio oro transporto tarptautinio sprendimo (SALIS) programa, kurią valdo NATO paramos ir aprūpinimo agentūra (NSPA). Per šį bendradarbiavimą devynios NATO valstybės šiuo metu užsitikrina prieigą prie „Antonov An-124-100″ transporto lėktuvų, skirtų ypač sunkiems ar didelio gabarito kroviniams, kurių neįmanoma pergabenti mažesniais kariniais transporteriais, tokiais kaip „Airbus A400M”.
2021 metais NSPA ir bendrovė „Antonov Logistics SALIS”, kurios būstinė yra būtent Leipcigo-Halės oro uoste, pasirašė penkerių metų sutartį, garantuojančią dalyvaujančioms valstybėms prieigą prie kelių „Antonov” lėktuvų, kurie, priklausomai nuo skubos, gali būti parengti išsiųsti per kelias dienas. Nuo Rusijos pradėto plataus masto karo prieš Ukrainą 2022 metais, oro uostas tapo dar svarbesnis – kadangi reguliarus „Antonov” laivyno veikimas Ukrainoje itin apribotas, būtent Leipcigas tapo viena svarbiausių „Antonov Airlines” bazių už Ukrainos ribų, čia įrengti techninės priežiūros pajėgumai, statoma ir nauja didelė priežiūros angaras.
Saugumo ekspertas Nico Lange, komentuodamas incidentą Vokietijos transliuotojui ZDF, būtent šiame kontekste ir vertina naujausią įvykį – kaip logišką, nors ir nerimą keliantį, tąsą to, kodėl ši konkreti vieta kartotinai tampa įtariamo sabotažo taikiniu.
Dronai virš „Patriot” dirbtuvių
Vos dvi dienas po incidento oro uoste, ketvirtadienio vakarą apie 22 valandą, saugos tarnybos Bundesvero bazėje Mechernicho mieste, vakarų Vokietijoje, netoli Belgijos sienos, užfiksavo du dronus, skraidančius virš teritorijos. Bundesvero jungtinės pajėgų vadovybės atstovė patvirtino incidentą, o į vietą buvo iškviesta karinė policija, vėliau tyrimą perėmė Euskircheno civilinė policija.
Mechernicho bazė – ne eilinis sandėlys. Tai didelis Bundesvero logistikos centras, kuriame įrengtas apie 130 metrų gylyje esantis, itin saugomas požeminis kompleksas, apimantis apie 30 tūkstančių kvadratinių metrų ploto, kuriame laikoma karinė įranga ir atsarginės dalys. Svarbiausia – čia dirba Bundesvero specialistai, atsakingi už amerikietiškos gamybos „Patriot” oro gynybos sistemų priežiūrą ir remontą. Pačioje Vokietijos kariuomenėje šis objektas vadinamas „Patriot-Werft” – „Patriot dirbtuvėmis” – ir laikomas vieninteliu tokio pobūdžio objektu visoje Europoje.
Tai, kad dronai pasirodė būtent virš vieno svarbiausio Europos oro gynybos remonto centro, sunku laikyti atsitiktinumu, ypač žinant, kad tai buvo ne pirmas kartas.
„Jie vėl skraido”
Vokietijos žiniasklaida, remdamasi saugos įmonės darbuotojų stebėjimais, atskleidė dar ankstesnį, mažiau žinomą epizodą – naktį prieš rugpjūčio 1 dieną, tarp 22 ir 5 valandos, virš Mechernicho buvo užfiksuoti net šeši atskiri dronų skrydžiai. Bundesvero karinė policija, stebėjusi vieną incidentą iš maždaug keturiasdešimties metrų atstumo, preliminariai identifikavo aparatą kaip „Fly-380″ tipo vertikalaus kilimo ir tūpimo (VTOL) droną – įrenginį, kurio sparnų plotis siekia apie 3,8 metro, veikimo nuotolis – iki 400 kilometrų, greitis – iki 150 km/h, o keliamoji galia – daugiau nei 10 kilogramų krovinio.
Tokie techniniai parametrai patys savaime kelia nerimą – tai ne mėgėjiškas, parduotuvėje nusipirktas žaislas, o profesionalaus lygio įrenginys, galintis nuskristi šimtus kilometrų ir nešti reikšmingą krovinį. Tyrėjai, pasak pranešimų, nerado jokių įrodymų, kad incidentą sukėlė civilinis geodezinis dronas, atsitiktinai nuklydęs į teritoriją. Policija tiria įtariamą neteisėtą karinių objektų, ginkluotės sistemų ir ribotos prieigos zonų stebėjimą.
Rugpjūčio 8 dieną virš tos pačios bazės vėl užfiksuoti šeši nežinomos kilmės dronų skrydžiai – šįkart tarp 22 valandos ir 5 valandos ryto. Vienas iš dronų, pasak pranešimų, kelis kartus skrido tiesiai virš į vietą atvykusių policijos pareigūnų. Tai jau ne pavienis incidentas, o pasikartojantis modelis, rodantis kryptingą, o ne atsitiktinį susidomėjimą šiuo konkrečiu objektu.
Maskvos reakcija – jau girdėtas scenarijus
Rusijos ambasada Vokietijoje penktadienį Leipcigo incidentą pavadino nauja „antirusiškos isterijos banga” Vokietijoje. Toks atsakas – standartinė Kremliaus reakcijos schema, kuri kartojasi kiekvieną kartą, kai Vakarų šalys viešai iškelia įtarimus dėl Rusijos vaidmens panašiuose įvykiuose. Nė vienas oficialus Vokietijos pareigūnas kol kas nepateikė galutinės, patvirtintos išvados dėl to, kas konkrečiai stovi už šių incidentų – tyrimas tęsiasi, o kontržvalgybos institucijos aktyviai nagrinėja galimą užsienio veikėjų dalyvavimą.
Italija – kitokia atakos forma, tas pats taikinys
Kol Vokietijoje saugumo tarnybos analizuoja dronų incidentus, Italijoje rugpjūčio 13 dieną, apie 15 valandą vietos laiku, įvyko kitokio pobūdžio, bet strategiškai panašus įvykis. Kolferės miestelyje, apie 40–60 kilometrų į pietryčius nuo Romos, „KNDS Ammo Italy” amunicijos gamyklos milteliais presavimo skyriuje kilo gaisras, kuris netrukus peraugo į galingą sprogimą, girdimą kilometrų spinduliu.
Sprogimas įvyko tuo metu, kai ugniagesiai ir policija jau buvo objekte, reaguodami į pirminį gaisrą – tai reiškia, kad avarinės tarnybos šalia buvo dar prieš pačią detonaciją. Nė vienas žmogus nenukentėjo. Gamykla, anksčiau žinota kaip „Simmel Difesa”, o dabar priklausanti prancūzų-vokiečių gynybos koncernui KNDS, tuo metu veikė sumažintu, vasaros atostogų režimu – objekte buvo tik apie 24 darbuotojai, visi jie laiku pasiekė nustatytas saugias zonas pagal evakuacijos protokolus.
„Tai būtų buvusi tragedija”
Kolferės meras Giulio Calamita žurnalistams pateikė vertinimą, kuris tiksliausiai perteikia, kaip arti buvo išvengta daug didesnės katastrofos: jeigu sprogimas būtų įvykęs ne vasaros atostogų metu, kai gamykla veikia sumažintu personalu, tai būtų buvusi tragedija. Merui teko raminti gyventojus ir socialiniame tinkle „Facebook”, kur jis rašė, jog situacija kontroliuojama, kartu prašydamas neplatinti nepatvirtintos informacijos – be kita ko, primindamas apie 2007 metais įvykusią avariją toje pačioje vietovėje, kurios detalės, pasak jo, vėl ėmė cirkuliuoti internete kaip tariamai susijusios su dabartiniu incidentu.
KNDS oficialiu pareiškimu patvirtino, kad pradėjo savo vidinį tyrimą dėl sprogimo aplinkybių. Velletri prokuratūra atidarė bylą, kaip pirminę darbinę versiją nurodydama pramoninę avariją – tikslus techninis sprogimo šaltinis, ar tai buvo įrangos gedimas, ar proceso klaida miltelių presavimo linijoje, kol kas nenustatytas. Spekuliacijos apie galimą sabotažą internete pasklido greitai, tačiau valdžios institucijos kol kas nepateikė šią versiją patvirtinančių įrodymų.
Kodėl ši konkreti gamykla svarbi Ukrainai
„KNDS Ammo Italy” – ne eilinis pramonės objektas. Bendrovė tiekia vidutinio ir didelio kalibro amuniciją daugiau nei keturiasdešimčiai pasaulio šalių, o jos gaminamos 155 mm artilerijos amunicijos partijos, remiantis Europos gynybos agentūros 2023 metų bendrosios sutarties dokumentais, kuriuos cituoja Reuters, yra tiesiogiai susijusios su Europos pastangomis papildyti Ukrainai teikiamos artilerijos amunicijos atsargas.
Septynios Europos Sąjungos valstybės narės iki 2023 metų spalio jau buvo pateikusios užsakymus pagal agentūros bendro 155 mm amunicijos pirkimo mechanizmą – sistemą, apimančią pilnus sviedinius ir jų komponentus tokioms sistemoms kaip „CAESAR”, „Krab”, „Panzerhaubitze 2000″ ir „Zuzana” savaeigės haubicos. Be artilerijos amunicijos, Ukraina iš KNDS grupės gauna ir kitas ginkluotės sistemas – „Caesar” artilerijos pabūklus, „Gepard” savaeigius priešlėktuvinius tankus bei „PzH 2000″ šarvuotas haubicas. Bendrovė savo pirmąjį biurą Ukrainoje atidarė dar 2025 metų spalį.
Kai sutapimai kaupiasi
Vertinant šiuos tris įvykius atskirai, kiekvienas turi savo, techniškai įtikinamą paaiškinimą – detonatoriaus gedimas, drono kilmės neaiškumas, pramoninė avarija miltelių presavimo linijoje. Tačiau sudėjus juos į vieną savaitę, susidaro modelis, kurio nebeįmanoma ignoruoti: krovinių oro uostas, tiekiantis karinę logistiką Ukrainai; karinė bazė, remontuojanti oro gynybos sistemas; gamykla, gaminanti artilerijos amuniciją Ukrainai. Trys skirtingi objektai, trys skirtingos šalys, viena savaitė – ir visi trys tiesiogiai susiję su parama Kyjivui.
Vokietijos vidaus reikalų ministras jau pavadino Leipcigo incidentą nauju grėsmės scenarijumi. Klausimas, į kurį Europos saugumo tarnyboms teks atsakyti artimiausiu metu, toks: kiek dar panašių „techninių gedimų” ir „pramoninių avarijų” turi susikaupti, kol jos oficialiai bus pripažintos ne atskirais incidentais, o viena, kryptinga kampanija.
Dažniausiai užduodami klausimai
Kas nutiko Leipcigo-Halės oro uoste Vokietijoje?
Leipcigo-Halės oro uoste netoli Ukrainos krovininio lėktuvo buvo aptiktas dronas su pritvirtintu sprogstamuoju įtaisu. Sprogimas neįvyko tik dėl techninio detonatoriaus gedimo, o šis incidentas yra vertinamas kaip galimas sabotažas ir naujas hibridinės atakos scenarijus.
Kodėl dronai skraidė virš Bundesvero bazės Mecherniche?
Virš Bundesvero logistikos centro Mecherniche, kuriame remontuojamos ir prižiūrimos Patriot oro gynybos sistemos, kelis kartus naktimis buvo užfiksuoti profesionalių dronų skrydžiai. Vokietijos policija šiuos pasikartojančius incidentus tiria kaip galimą neteisėtą karinių objektų ir ribotos prieigos zonų stebėjimą.
Kas sukėlė sprogimą KNDS amunicijos gamykloje Italijoje?
Kolferės mieste įsikūrusioje KNDS amunicijos gamykloje miltelių presavimo skyriuje kilo gaisras, peraugęs į galingą sprogimą. Nors pirminė darbinė prokuratūros versija yra pramoninė avarija, gamykla yra tiesiogiai susijusi su artilerijos amunicijos tiekimu Ukrainai.
