Devyni tūkstančiai. Tiek tikslių taškų šalies elektros tinkle šiuo metu laukia fizinio remonto – nutraukti laidai, išversti stulpai, sulaužytos atramos. Kiekvienas taškas – tai brigada, įrankiai ir valandos darbo lauke. O virš viso to – skaičius, kuris pirmadienio vakare vis dar nesumažėjo tiek, kiek žmonės tikėjosi: daugiau nei 93 tūkstančiai vartotojų antradienio rytą Lietuvoje tebebuvo be elektros.
Praėjo daugiau nei trys paros nuo audros, kuri, energetikų vertinimu, pagal iškvietimų skaičių gali būti stipriausia per pastaruosius du dešimtmečius.
Jums taippat gali patikti...
Kas nutiko šeštadienį
Audra per Lietuvą praūžė iš vakarų į rytus, palikdama pėdsaką, kurio mastas paaiškėjo tik pamažu. Vėjas pajūryje ir pamaryje siekė uraganinę jėgą – Ventės rage ir Nidoje gūsiai fiksuoti iki 33 metrų per sekundę. Tai reiškia vieną paprastą dalyką: medžiai, kurie dešimtmečius atlaikė žiemos audras, šįkart tiesiog neatlaikė.
Piko metu be elektros liko daugiau nei 268 tūkstančiai ESO klientų. Skaičius, kurį sunku suvokti abstrakčiai – tai maždaug tiek žmonių, kiek gyvena viename didesniame Lietuvos mieste, staiga likusiame be šviesos, šaldytuvo ir šildymo.
Padariniai nebuvo vien materialiniai. Anykščių rajone nuvirtęs medis pražudė žmogų. Dar keturi žmonės buvo sužeisti. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas per pirmąsias dienas sulaukė daugiau kaip 1,8 tūkstančio iškvietimų – skaičius, kuris pats savaime rodo audros mastą geriau nei bet kokia meteorologinė statistika.
Kodėl atkūrimas užtrunka tiek ilgai
Šeštadienį prasidėjęs darbas antradienį dar nebuvo baigtas, ir tai nėra atsitiktinumas. ESO vadovas Renaldas Radvila pirmadienį paaiškino esminį dalyką: ši audra buvo daugiau nei trečdaliu intensyvesnė nei panaši audra prieš porą metų, o būtent tas mastas ir trukdo greičiau šalinti padarinius.
Skaičiai iš antradienio ryto rodo, kur situacija sunkiausia. „Energijos skirstymo operatoriaus” atstovė Rasa Juodkienė LRT radijui sakė, kad nuo savaitgalio iki šiol elektros tiekimas atkurtas 60 procentų nukentėjusių vartotojų. Likusiems, jos teigimu, sudėtingiausia Utenos ir Kauno regionuose – būtent ten padaryta žala buvo didžiausia nuo pat pradžios, ir situacija ten išlieka sudėtinga.
Verta atkreipti dėmesį į vieną techninę smulkmeną, kuri gali suklaidinti sekančius situaciją internete: ESO viešai skelbiamas sutrikimų žemėlapis rodė mažesnį skaičių – apie 79 tūkstančius – tačiau pati bendrovės atstovė pripažino, kad skelbiami duomenys atsilieka nuo realios situacijos ir nėra tikslūs.
Kiek brigadų dirba ir kas joms padeda
Skaičius, kuris geriausiai iliustruoja operacijos mastą: visoje Lietuvoje šiuo metu dirba 400 brigadų. Tai ne tik ESO darbuotojai – prie darbų prisijungė rangovai, „Lietuvos geležinkelių” energetikai, taip pat pasitelkta Lietuvos kariuomenė ir šauliai.
Situacija pasiekė tokį mastą, kad Lietuva kreipėsi ir į kaimynus. „Kalbamės su lenkais, gal jie galėtų pagelbėti,” – LRT radijui sakė ESO atstovė Juodkienė, patvirtindama, kad vyksta derybos su Lenkijos energetikais dėl papildomos pagalbos.
Preliminarus ESO terminas visiems klientams atkurti elektros tiekimą – iki ateinančio šeštadienio, rugpjūčio 29 dienos. Tačiau labiausiai nukentėjusiuose regionuose – Utenoje, Kaune, Vilniuje ir Panevėžyje – paskutiniams klientams tiekimas gali būti atkurtas būtent tą pačią, paskutinę galimą dieną.
Kompensacijos: kas jau garantuota įstatymu, o kas – papildomai
Čia prasideda antra šios istorijos dalis, kuri žmonėms rūpi ne mažiau nei patys remonto terminai.
Lietuvos teisės aktai jau numato aiškų mechanizmą: jei avarijos atveju elektros tiekimas neatkuriamas per 72 valandas, vartotojui priklauso kompensacija. Energetikos ministras Lukas Savickas antradienį patvirtino, kad būtent tą dieną popiet pirmiesiems nukentėjusiems klientams ir sueina tos 72 valandos.
Standartinis kompensacijos apskaičiavimo mechanizmas nėra paprastas skaičius, o formulė. Pagal ESO paskaičiavimus, ji priklauso nuo atjungimo trukmės ir kliento per metus priskaičiuotų persiuntimo paslaugos mokesčių sumos – vienkartinė fiksuota 30 procentų dedamoji nuo metinės sumos, plius kintamoji 0,7 procento dedamoji už kiekvieną papildomą vėlavimo valandą.
Ministras Savickas viešai pripažino, kad vien šis įstatyminis mechanizmas neatpirks žmonių patirtų nuostolių ir nepatogumų. Savo „Facebook” paskyroje jis paskelbė aiškią poziciją: gyventojams turėtų būti skirtos papildomos kompensacijos iki 200 eurų.
Ministras taip pat išsakė konkretų lūkestį ESO vadovui – kad bendrovė paskelbtų paprastą tiesioginių nuostolių atlyginimo tvarką, apimančią sugedusio maisto, laikino apgyvendinimo, generatorių įsigijimo ar nuomos, kuro ir kitų būtinų išlaidų atlyginimą.
ESO atsakymas – jau su konkrečiu pasižadėjimu
Reikšminga tai, kad ESO nedelsdama sureagavo į ministerijos signalą. Bendrovė vėliau tą pačią dieną paskelbė, kad po pokalbio su Energetikos ministerija nusprendė supaprastinta tvarka kompensuoti tiesioginius nuostolius privatiems klientams, kuriems elektros tiekimas nebuvo atkurtas per 72 valandas.
Tai reiškia vieną dalyką: kompensacijų klausimas šįkart nevirto ilga biurokratine derybų istorija, kokia dažnai būna panašiais atvejais. Sprendimas buvo priimtas per kelias dienas nuo pačios audros.
Ką visa tai reiškia toliau
Situacija liks dinamiška bent iki savaitės pabaigos. Kiekviena diena atneša naujus, mažėjančius skaičius – nuo 268 tūkstančių piko metu iki 93 tūkstančių antradienio rytą, ir toliau žemyn per dieną.
Tačiau statistikos mažėjimas nereiškia, kad problema baigėsi likusioms dešimtims tūkstančių namų ūkių. Kiekvienam iš jų – tai ne skaičius diagramoje, o sugedęs šaldytuvo turinys, be šildymo praleistos naktys ir laukimas, kada gi ta konkreti gatvė sulauks brigados eilės.
Dažniausiai užduodami klausimai
Kiek vartotojų Lietuvoje po audros liko be elektros energijos?
Piko metu be elektros liko daugiau nei 268 tūkstančiai ESO klientų. Vėliau antradienio rytą šis skaičius sumažėjo iki daugiau nei 93 tūkstančių vartotojų.
Kada planuojama visiems vartotojams atkurti elektros tiekimą?
Preliminarus ESO terminas visiems klientams atkurti elektros tiekimą yra iki ateinančio šeštadienio, rugpjūčio 29 dienos. Labiausiai nukentėjusiuose regionuose paskutiniams klientams tiekimas gali būti atkurtas būtent tą paskutinę dieną.
Kokių kompensacijų gali tikėtis gyventojai už ilgai trūkusį elektros tiekimą?
Pagal įstatymą, neatsikūrus tiekimui per 72 valandas, vartotojams priklauso kompensacija, skaičiuojama pagal specialią formulę nuo persiuntimo paslaugos mokesčių. Be to, ESO nusprendė supaprastinta tvarka papildomai kompensuoti tiesioginius nuostolius privatiems klientams.
