Teisėjų padėjėjai prašo kelti algas: stebisi, kodėl ilgus metus neskiriama pakankamai lėšų

Teisėjų padėjėjų asociacija ir teismų bendruomenė ragina skubiai didinti teismų darbuotojų atlyginimus. Asociacija teigia, kad nekonkurencingas užmokestis didina darbuotojų trūkumą ir kaitą, o tai kelia riziką teisingumo vykdymo kokybei. Finansų ministerija savo ruožtu nurodo, kad teismų finansavimas nuosekliai auga, o klausimus dėl teismų darbuotojų algų žada svarstyti pavasarį, formuodama 2027 metų valstybės biudžetą.

Apie šį ginčą dėl teismų sistemos darbuotojų atlyginimų rugsėjo 25 dieną paskelbė LRT pranešime „Teisėjų padėjėjai prašo kelti algas: stebisi, kodėl ilgus metus neskiriama pakankamai lėšų“. Teisėjų padėjėjų ir Teisėjų tarybos pozicija grindžiama atlyginimų skirtumais, neužimtų pareigybių skaičiumi bei mažėjančia teismų finansavimo dalimi, palyginti su bendruoju vidaus produktu.

Asociacija kreipėsi į Prezidentą, Seimą ir Vyriausybę

Teisėjų padėjėjų asociacija 2026 metų rugsėjo 4 dieną oficialiai kreipėsi į Lietuvos Respublikos Prezidentą, Seimą ir Vyriausybę. Kreipimesi ji ragino skubiai spręsti teisėjų padėjėjų darbo užmokesčio ir teisėjų komandų finansavimo klausimą.

Asociacijos vertinimu, atlyginimai teismų sistemoje yra nekonkurencingi ir reikšmingai atsilieka nuo kitų valstybės institucijų bei viešojo sektoriaus atlygio. Ji akcentuoja, kad problema ilgą laiką nėra išspręsta, nes tam trūksta politinės valios. Teisėjų padėjėjai prašo sprendimų ne tik savo pareigybėms, bet ir platesniam teismų komandų finansavimui.

Pateiktas konkretus asociacijos siūlymas susijęs su 2027 metų valstybės biudžeto formavimu. Teisėjų padėjėjų asociacija siūlo nustatyti, kad teisėjo padėjėjo darbo užmokestis sudarytų ne mažiau kaip 60 proc. teisėjo darbo užmokesčio. Tai yra asociacijos siūlomas atlygio santykis, kurį ji ragina numatyti planuojant kitų metų valstybės išlaidas.

Teismuose trūko apie 100 teisėjų padėjėjų

Nacionalinės teismų administracijos duomenys rodo, kad darbuotojų trūkumas teismuose jau yra apčiuopiamas. 2026 metų pirmąjį ketvirtį buvo neužimta 12,7 proc. teisėjų padėjėjų pareigybių. Tai reiškė, kad šalies teismams trūko maždaug 100 šios kvalifikacijos specialistų.

Šį skaičių, remdamasi Nacionalinės teismų administracijos duomenimis, rugsėjo 6 dieną skelbė „Alfa.lt“. Asociacijos ir teismų bendruomenės argumentuose neužimtos pareigybės siejamos su atlygio klausimu: jų teigimu, nepakankamai konkurencingas užmokestis apsunkina specialistų pritraukimą ir išlaikymą teismų sistemoje.

Pranešime nenurodoma, kiek laiko konkrečios pareigybės lieka neužimtos ar kuriuose teismuose trūkumas yra didžiausias. Vis dėlto 12,7 proc. neužimtų pareigybių rodiklis ir apie 100 trūkstamų specialistų skaičius pateikiami kaip vienas pagrindinių argumentų, kodėl sprendimas dėl darbo užmokesčio, asociacijos vertinimu, neturėtų būti atidedamas.

Atlyginimų palyginimas su kitomis įstaigomis

Nacionalinės teismų administracijos 2026 metų pirmojo ketvirčio duomenimis, vidutinis teisėjo padėjėjo darbo užmokestis neatskaičius mokesčių siekė 2 272 eurus. Tuo pat metu prokuroro padėjėjo vidutinis atlyginimas neatskaičius mokesčių buvo 2 540 eurų, Teisingumo ministerijos patarėjo – 3 175 eurai, o Specialiųjų tyrimų tarnybos vyriausiojo specialisto – 3 949 eurai.

Šie palyginamieji skaičiai, kuriuos rugsėjo 7 dieną skelbė JP.lt, rodo skirtingą keturių pareigybių vidutinio darbo užmokesčio lygį. Prokuroro padėjėjo atlyginimas buvo 268 eurais didesnis už teisėjo padėjėjo vidurkį. Teisingumo ministerijos patarėjo atlygis teisėjo padėjėjo vidurkį viršijo 903 eurais, o Specialiųjų tyrimų tarnybos vyriausiojo specialisto – 1 677 eurais.

Teisėjų padėjėjų asociacija teigia, kad teisėjų padėjėjų atlygis yra mažesnis už viešojo sektoriaus vidurkį. Pranešime pateiktas kitų institucijų pareigybių palyginimas yra vienas iš duomenų, kuriais argumentuojamas prašymas peržiūrėti teismų darbuotojų darbo užmokestį.

Atlyginimai teisėjų padėjėjams augo ir ankstesniais metais, tačiau asociacija bei teismų bendruomenė mano, kad tokio augimo nepakanka. Nacionalinės teismų administracijos 2024 metų spalio 10 dienos duomenimis, 2023 metais apygardų teismuose vidutinis teisėjų padėjėjų atlyginimas neatskaičius mokesčių siekė 1 923 eurus. 2022 metais jis buvo 1 723 eurai.

Apylinkių teismuose 2023 metų vidurkis sudarė 1 764 eurus neatskaičius mokesčių, palyginti su 1 578 eurais 2022 metais. Taigi abiejų tipų teismuose vidutinis atlyginimas per metus padidėjo: apygardų teismuose – 200 eurų, apylinkių teismuose – 186 eurais. Naujausias 2026 metų pirmojo ketvirčio bendras teisėjo padėjėjo vidurkis – 2 272 eurai neatskaičius mokesčių – pateikiamas atskirai nuo ankstesnių duomenų pagal teismų rūšis.

Teisėjų taryba skaičiuoja papildomą poreikį

Teisėjų taryba taip pat pasisako už didesnį teismų darbuotojų darbo užmokesčio finansavimą. Jos skaičiavimais, pagal tarybos siūlomą modelį vien 2027 metais reikėtų daugiau kaip 31 mln. eurų papildomo finansavimo.

Toks finansavimas būtų reikalingas tam, kad teisėjų padėjėjų algos pasiektų 50 proc. teisėjo atlyginimo. Šis Teisėjų tarybos modelis skiriasi nuo Teisėjų padėjėjų asociacijos siūlomos 60 proc. ribos. Abu pasiūlymai susiję su būsimu 2027 metų valstybės biudžetu, tačiau nurodo nevienodą siekiamą teisėjo padėjėjo ir teisėjo atlyginimo santykį.

Daugiau nei 31 mln. eurų suma yra Teisėjų tarybos apskaičiuotas papildomas poreikis vieniems metams pagal jos modelį. Pranešime nepateikiama informacijos, kad toks finansavimas jau būtų numatytas ar dėl jo būtų priimtas sprendimas.

Finansavimo dalis nuo BVP mažėja

Teismų bendruomenė diskusijoje remiasi ir platesniu teismų sistemos finansavimo vaizdu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2026 metų vasario 5 dieną paskelbtais duomenimis, 2024 metais teismų sistemos finansavimas sudarė 0,18 proc. bendrojo vidaus produkto. 2025 ir 2026 metais šis rodiklis siekė 0,16 proc. BVP.

Pagal 2026–2028 metų biudžeto planą, 2027 metais teismų sistemos finansavimo dalis turėtų sumažėti iki 0,15 proc. BVP, o 2028 metais – iki 0,14 proc. BVP. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šį rodiklį apibūdino kaip vieną mažiausių Europos Sąjungoje.

Šie duomenys apibūdina finansavimo dalį nuo šalies ekonomikos, o ne vien teisėjų padėjėjų atlyginimams skiriamas lėšas. Tačiau Teisėjų tarybos ir teisėjų padėjėjų argumentuose jie pateikiami kaip kontekstas, kodėl teismų darbuotojų užmokesčio klausimas, jų vertinimu, negali būti atskirtas nuo bendro teismų sistemos finansavimo.

Europos teisėjų asociacijos rezoliucija

2026 metų gegužės 22 dieną Europos teisėjų asociacija priėmė rezoliuciją dėl teisėjų ir teismų darbuotojų atlyginimų Lietuvoje. Rezoliucijoje nurodyta, kad 2025 metų gruodį Lietuvoje patvirtintas valstybės tarnautojų bazinio dydžio padidinimas 0,7 proc. buvo tris kartus mažesnis už metinę infliaciją.

Šią informaciją skelbė Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pateikęs Europos teisėjų asociacijos rezoliuciją. Rezoliucija yra papildomas tarptautinės teisėjų organizacijos vertinimas, kurį teismų bendruomenė nurodo diskusijoje apie teismų darbuotojų pajamas ir jų pokyčius.

Finansų ministerija sprendimą žada svarstyti pavasarį

Finansų ministerija nurodo, kad teismų finansavimas nuosekliai didėja. Ministerijos pozicija, kurią rugsėjo 25 dieną skelbė LRT, skiriasi nuo teismų bendruomenės akcentuojamos mažėjančios finansavimo dalies nuo BVP: ji pabrėžia finansavimo augimą, tačiau pranešime nepateikiamos konkrečios šio augimo sumos.

Dėl teismų darbuotojų atlyginimų didinimo Finansų ministerija žada spręsti pavasarį, rengdama ateinančių metų valstybės biudžetą. Kadangi kalbama 2026 metais, šis procesas susijęs su 2027 metų biudžetu. Kol kas pranešime nenurodoma, ar ministerija pritaria Teisėjų padėjėjų asociacijos siūlomai 60 proc. ribai, ar Teisėjų tarybos modeliui, pagal kurį padėjėjų algos pasiektų 50 proc. teisėjo atlyginimo.

Todėl artimiausias numatytas etapas yra 2027 metų biudžeto rengimas pavasarį. Teisėjų padėjėjų asociacija reikalauja skubių sprendimų, o Finansų ministerija klausimą nukreipia į būsimą biudžeto formavimo procesą. Iki jo teismų sistemoje išlieka apie 100 trūkstamų teisėjų padėjėjų, o asociacijos ir Teisėjų tarybos pateikti atlygio bei finansavimo modeliai dar laukia politinių sprendimų.

Šaltiniai

• Teisėjų padėjėjai rėžė tiesą valdžiai: algos gėdingos, specialistai bėga – Alfa.lt
• Teisėjų padėjėjų asociacija kreipėsi į valstybės institucijas dėl teisėjų padėjėjų darbo užmokesčio ir teisėjų komandų finansavimo – Teisėjų padėjėjų asociacija
• Teisėjų padėjėjai prašo valdžios institucijų didinti padėjėjų atlyginimus – JP.lt
• Lietuva ES dugne pagal teismų finansavimą – Teisėjų taryba inicijuoja teisės aktų pakeitimus – Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
• Rezoliucija dėl teisėjų ir teismų darbuotojų atlyginimų Lietuvoje – Europos teisėjų asociacija / Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
• Teisėjų padėjėjai prašo kelti algas: stebisi, kodėl ilgus metus neskiriama pakankamai lėšų