Klausyk NNP.LT
Naujųjų susitarimų mastas skamba įspūdingai, tačiau jų finansinė sandara svarbi ne mažiau nei pati antraštinė suma. Dešimt sutarčių sudarytos pagal neapibrėžto kiekio ir pristatymo laiko modelį, vadinamą IDIQ. Joms nustatyta bendra 4,15 mlrd. JAV dolerių riba, o iki 2026 metų spalio pabaigos numatoma pasiekti iki 7 mlrd. JAV dolerių vertę. Toks modelis reiškia, kad kariuomenė iš anksto atsirenka tiekėjus ir gali teikti konkrečius užsakymus pagal kintantį poreikį, neorganizuodama naujo konkurso kiekvienai atskirai technologijai. Šis sprendimas paskelbtas 2026 m. rugsėjo 29 d.; informaciją apie sutartis pateikė „DefenseScoop“.
Vis dėlto nuo numatytos viršutinės ribos iki realiai užsakytos įrangos dar yra didelis atstumas. Iš daugiamilijardinio sutarčių paketo šiuo metu faktiškai įsipareigota skirti 50 mln. JAV dolerių. Net lyginant šią sumą su 4,15 mlrd. dolerių pradine finansavimo riba, ji sudaro gerokai mažiau nei 1 proc.; palyginus su siekiamais 7 mlrd. dolerių, kontrastas dar ryškesnis. Todėl paskelbtas paketas pirmiausia suteikia JAV kariuomenei mechanizmą ateities užsakymams ir teisę naudotis atrinktų bendrovių sprendimais, o ne reiškia, kad visa nurodyta suma jau virto konkrečiu ginklų ar jutiklių tiekimu.
Pagrindinis veiksnys, ribojantis greitesnį finansavimą, yra Vašingtone nepatvirtintas 2027 finansinių metų biudžetas. JAV finansiniai metai prasideda spalio 1 dieną, tačiau Kongrese kilę politiniai nesutarimai neleido laiku priimti viso biudžeto. Vietoje jo patvirtinta laikino finansavimo pratęsimo rezoliucija, galiojanti iki gruodžio vidurio. Būtent nuo vėlesnių biudžetinių sprendimų priklausys, kokiu tempu sutartyse numatyta riba bus paversta konkrečiais užsakymais. Taigi 50 mln. dolerių pradinis įsipareigojimas rodo, kad programa pajudėjo, bet didžioji jos dalis dar susieta su Kongreso sprendimais dėl naujų asignavimų.
Sutarčių administravimas patikėtas JAV sausumos pajėgų sutartinių pirkimų vadovybei Detroito arsenale, Mičigano valstijoje. Šis faktas svarbus todėl, kad programa nėra palikta vien užduočių grupės strateginiam koordinavimui: pirkimų procedūras valdo kariuomenės institucija, atsakinga už rangovų sutarčių vykdymą. Detroito arsenalo struktūra turės pateikti užsakymus pagal IDIQ susitarimus, kai bus paskirtas finansavimas ir apibrėžti konkrečių objektų poreikiai. Toks centralizuotas pirkimų kelias leidžia viename procese sujungti daug technologijų tiekėjų, tačiau kartu kiekvieną užsakymą susieja su biudžeto galimybėmis.
Finansavimo ribos paskirstytos tarp dešimties gynybos technologijų bendrovių. Po 500 mln. JAV dolerių gali gauti „Allen Control Systems“, „Digital Force Technologies“, „DroneShield“, „Napatree Technology“, „RADA Technologies“, „SRC“ ir „L3Harris WESCAM“. Dar dvi bendrovės – „Echodyne Corp“ ir „PVP Advanced EO Systems“ – gavo po 250 mln. dolerių ribą, o „SmartShooter Inc“ numatyta iki 150 mln. dolerių. Vien sudėjus šias maksimalias ribas gaunama 4,15 mlrd. dolerių suma. Toks paskirstymas tarp dešimties įmonių mažina priklausomybę nuo vienos technologinės krypties ir leidžia kariuomenei vienu metu rinktis skirtingus jutiklius, naikinimo priemones bei integravimo sprendimus. Bendrovių sąrašą ir ribas paskelbė „Breaking Defense“.
Šių sutarčių paskirtis – remti Pentagono programą „Domestic Shield“, kurios tikslas yra apsaugoti JAV karinius objektus ir kritinę infrastruktūrą šalies viduje. Programa orientuota į 1, 2 ir 3 grupių mažųjų bepiločių orlaivių grėsmę. Tai svarbi riba, nes kalbama ne apie didelius karinius orlaivius ar tolimojo nuotolio sistemas, o apie mažesnius dronus, kuriems aptikti ir sustabdyti reikia kitokio technologijų rinkinio. Todėl pirkimų pakete numatytos ne vien fizinio neutralizavimo priemonės, bet ir ankstyvo aptikimo jutikliai bei valdymo sprendimai, kurie leidžia sujungti atskiras apsaugos priemones. Programos kryptį aprašė AFCEA International.
JIATF-401 įsteigta palyginti neseniai – 2025 metų rugpjūtį. Grupės vadovu paskirtas JAV sausumos pajėgų brigados generolas Mattas Rossas. Per maždaug metus nuo įkūrimo ši struktūra perėjo nuo grėsmės vertinimo prie plataus masto technologijų pirkimo sistemos. Naujosios sutartys yra vienas aiškiausių ženklų, kad užduočių grupės veikla įgijo praktinį svorį: ji neapsiriboja rekomendacijomis, o prisideda prie to, kokia įranga ir per kokius tiekėjus bus perkama saugomiems objektams. Civilinės ir karinės infrastruktūros apsauga čia traktuojama kaip vientisas uždavinys, kuriam reikia bendro prioritetų sąrašo ir vienodų pirkimo kelių.
Dar 2026 metų rugpjūtį JIATF-401 paskelbė sudariusi kelių šimtų objektų prioritetinį sąrašą. Kartu grupė pradėjo priešdroninės įrangos bei finansavimo tiekimą pirmiesiems 46 JAV kariniams objektams. Šis skaičius leidžia įvertinti programos etapą: šimtai vietų jau priskirtos prie prioritetų, tačiau pirminis praktinis aprūpinimas pradėtas mažesnėje, 46 objektų, grupėje. Rugsėjo pabaigos IDIQ sutartys turėtų suteikti pirkimų bazę tolesniam šio sąrašo aptarnavimui. Kitaip tariant, technologijų atranka vyksta kartu su konkrečių objektų eilės nustatymu, o ne atskirai nuo realių bazių ir infrastruktūros apsaugos poreikių.
JAV sausumos pajėgų biudžeto prašymas taip pat rodo aiškią išlaidų didinimo kryptį. 2027 finansiniams metams mažosioms kovos su dronais sistemoms paprašyta 994 mln. JAV dolerių. 2026 metais tam buvo numatyta 596 mln. dolerių, tad prašoma suma yra 398 mln. dolerių didesnė. Tai reiškia maždaug dviem trečdaliais didesnį finansavimo poreikį per vienus metus. Nors biudžetas dar nepatvirtintas, pats prašymas rodo, kad kariuomenė priešdronines priemones vertina kaip sparčiai augančią prioritetinę sritį. Naujosios sutartys suteikia teisinį ir procedūrinį kelią šias lėšas panaudoti, jei Kongresas jas patvirtins.
Rugsėjo mėnesio paketas nėra pirmasis didelis Pentagono žingsnis šioje srityje 2026 metais. Liepos 1 dieną bendrovei „AeroVironment“ buvo skirta 500 mln. JAV dolerių vertės trejų metų sutartis komercinėms priešdroninėms sistemoms įsigyti. Jau tą patį liepą pateiktas 80,5 mln. dolerių pradinis užsakymas JAV Karinių oro pajėgų bazių apsaugai. Palyginimas su dabartiniais 50 mln. dolerių parodo, kad ir anksčiau didelė sutarties viršutinė riba nebuvo iš karto lygi realiai užsakytai sumai. Vis dėlto „AeroVironment“ atvejis patvirtina, kad pirminiai užsakymai gali būti tiesioginis kelias prie konkrečios bazių apsaugos įrangos.
Kovo mėnesį JAV sausumos pajėgos žengė dar vieną žingsnį, sudarydamos dešimties metų sutartį su „Anduril Industries“. Jos finansavimo viršutinė riba siekia iki 20 mlrd. JAV dolerių ir ji skirta komandavimo bei valdymo sistemų pagrindui. Ši sutartis papildo dabartinį dešimties tiekėjų paketą: naujausios sutartys orientuojamos į įvairias aptikimo ir neutralizavimo priemones, o „Anduril“ susitarimas turi sukurti infrastruktūrą, leidžiančią šias priemones koordinuoti. Tai atskleidžia platesnį JAV modelį – nepasikliauti vienu įrenginiu, bet jungti jutiklius, atsako priemones ir komandavimo grandinę į bendrą sistemą.
Bendra šių sprendimų reikšmė slypi ne vien 7 mlrd. dolerių skaičiuje. JAV kuria kelių sluoksnių apsaugos modelį, kuriame objektų prioritetus nustato JIATF-401, sutartis administruoja Detroito arsenalo pirkimų vadovybė, technologijas tiekia dešimt bendrovių, o ilgalaikį valdymo pagrindą stiprina atskira sutartis su „Anduril Industries“. Tačiau programos tempas artimiausiais mėnesiais priklausys nuo biudžetinio sprendimo Vašingtone. Kol kas 50 mln. dolerių yra pradinis realus finansinis įsipareigojimas, o iki 7 mlrd. dolerių siekianti riba – galimybė greitai didinti užsakymus, kai tam bus skirtos lėšos.
Dešimt tiekėjų – skirtingoms apsaugos grandims
Dešimties bendrovių pasirinkimas rodo, kad JAV kariuomenė nesiekia visos apsaugos nuo mažųjų dronų sutelkti vieno rangovo rankose. Didžiausios – po 500 mln. JAV dolerių – galimos užsakymų ribos nustatytos „Allen Control Systems“, „Digital Force Technologies“, „DroneShield“, „Napatree Technology“, „RADA Technologies“, „SRC“ ir „L3Harris WESCAM“. „Echodyne Corp“ bei „PVP Advanced EO Systems“ numatyta po 250 mln. dolerių, o „SmartShooter Inc“ – iki 150 mln. dolerių. Šios ribos kartu sudaro 4,15 mlrd. dolerių: tai nėra iš anksto padalyti mokėjimai, bet maksimalus mastas, kuriuo pirkimų vadovybė galės naudotis pagal poreikį. Įmonių ir sumų pasiskirstymą nurodė „Breaking Defense“.
Toks paskirstymas suteikia programai pasirinkimo laisvę: konkretiems objektams galima užsakyti tas technologijų kategorijas, kurių reikia jų apsaugos planui, neperkeliant visų sprendimų į vieną sistemą. Septynios įmonės turi vienodą 500 mln. dolerių ribą, o likusios trys – mažesnes, todėl formalus sutarčių dydis savaime nenusako būsimo užsakymų intensyvumo. Praktinį skirtumą lems tai, kurioms priemonėms bus skiriamas finansavimas ir kuriems prioritetiniams objektams jos bus perkamos. Taip 2026 m. rugsėjo 29 d. paskelbtas paketas sujungia tiekėjų konkurenciją su galimybe lanksčiai komplektuoti apsaugą skirtingose JAV vietose.
Šaltiniai
- Pentagon task force, Army announce billions in counter-drone tech awards – DefenseScoop
- Army awards up to $7B in sprawling counter-drone IDIQ – Breaking Defense
- 1-Year-Old JIATF 401 Awards $7 Billion Counter-Drone Contract – AFCEA International
- Pentagon task force, Army announce billions in counter-drone tech awards – DefenseScoop
