Klausyk NNP.LT
Daugiau kaip 30 šaudyklų nereiškia plataus tinklo
Lietuvoje šiuo metu veikia daugiau kaip 30 šaudyklų, tačiau didelė jų dalis skirta sportui ir nėra pritaikyta taktinėms rezervo karių bei šaulių treniruotėms. Tai reiškia, kad vien registruotų objektų skaičius neatsako į svarbiausią A. Pociaus keliamą klausimą – ar šios vietos realiai tinka tiems piliečiams, kurių pasirengimą valstybė sieja su visuotine gynyba. Sportinės paskirties šaudykla ir vieta, tinkama taktiniams mokymams, pagal pateiktą vertinimą nėra tas pats infrastruktūros sprendimas. Žurnalas „Medžioklė“ rugsėjo 25 dieną nurodė tiek daugiau kaip 30 veikiančių šaudyklų skaičių, tiek aplinkybę, kad nemaža jų dalis nėra pritaikyta rezervistų ir šaulių poreikiams. Todėl diskusija krypsta ne vien į esamų objektų kiekį, bet ir į jų paskirtį bei pasiekiamumą žmonėms, kurie nori reguliariai lavinti bazinius šaudymo įgūdžius.
Regionuose iki didžiųjų poligonų tenka vykti toli
Prieinamumo klausimas ypač aktualus gyventojams už didžiųjų karinių centrų ribų. Panevėžyje, Šiauliuose, Rokiškyje ar Šilutėje gyvenantys žmonės, norintys palaikyti bazinius įgūdžius, iki stambių karinių poligonų turi vykti didelius atstumus. Pateiktoje informacijoje nenurodomas konkretus kilometrų skaičius, tačiau įvardijamas pats logistinis skirtumas tarp regioninės treniruočių vietos ir stambaus poligono. Palyginimui nurodoma Suomija, kur veikia platus regioninių šaudyklų tinklas, naudojamas vietos bendruomenių, medžiotojų ir gynybos pajėgų. Šis palyginimas iškelia ne ginkluotės ar karinių dalinių dydžio, o kasdienio pasiekiamumo klausimą: ar žmogus gali treniruotis netoli savo gyvenamosios vietos, ar tam būtina kelionė į kitą teritoriją. A. Pociaus keliama problema susijusi būtent su tokia praktine treniruočių organizavimo sąlyga.
Ministerija ribojimus sieja su silpnesniu pasirengimu krizėms
Krašto apsaugos ministerija 2026 metų birželio 12 dieną civilinių šaudyklų tinklo ribojimą ir veiklos stabdymą įvertino kaip neigiamą veiksnį visuotinei gynybai. Ministerijos pozicija grindžiama tuo, kad tokie ribojimai tiesiogiai mažina piliečių pasirengimą krizėms. Šis vertinimas sutampa su A. Pociaus iškelta problema: kai siekiama turėti didesnį ir geriau parengtą rezervą, svarbus tampa ne tik norinčiųjų dalyvauti skaičius, bet ir galimybė jiems ugdyti praktinius gebėjimus. Civilinės šaudyklos šiame kontekste vertinamos kaip visuomenės pasirengimo infrastruktūros dalis. Birželio 12-osios pozicija taip pat rodo, kad diskusija apima ne vien karinius poligonus, bet ir civilines vietas, kuriomis galėtų naudotis šauliai, rezervo kariai bei ginklus savigynai turintys gyventojai.
Rugpjūtį patikslinti įrengimo reikalavimai
2026 metų rugpjūčio 28 dieną Teisės aktų registre paskelbtas Policijos generalinio komisaro įsakymo pakeitimas Nr. 5-V-954. Juo patikslinti šaudymo tirų ir šaudyklų įrengimo reikalavimai, atsižvelgiant į apsauginių pylimų bei saugos zonų parametrus. Šis pakeitimas tiesiogiai susijęs su infrastruktūros tema, nes naujų ar pertvarkomų treniruočių vietų įrengimas vyksta pagal nustatytas saugos sąlygas. Įsakymo pakeitimas nenustato, kiek šaudyklų bus pastatyta ar atnaujinta, tačiau jis apibrėžia techninį ir teisinį pagrindą, taikomą šaudymo tirams bei šaudykloms. Todėl rugsėjo pabaigoje iškelta prieinamų treniruočių vietų problema sutampa su jau rugpjūtį patikslintu reguliavimu, kuriame dėmesys skirtas apsauginiams pylimams ir saugos zonoms.
Gynybai numatyta 4 791,9 mln. eurų
2026 metų Krašto apsaugos ministerijos asignavimai sudaro 4 791,9 mln. eurų. Į šią sumą įtraukta 700,3 mln. eurų iš Valstybės gynybos fondo. Palyginti su 2025 metais, tai yra 41 proc. daugiau: 2025 metais panaudotos lėšos siekė 3 397,8 mln. eurų ir sudarė 4,04 proc. bendrojo vidaus produkto. Krašto apsaugos ministerija šiuos skaičius pateikia kaip 2026 metų gynybos finansavimo pagrindą. Finansinis mastas svarbus vertinant platesnį kontekstą, kuriame keliama šaudyklų stygiaus problema: kalbama ne apie atskirą sporto infrastruktūros klausimą, o apie visuotinės gynybos, rezervo rengimo ir karinių pajėgumų stiprinimo sistemą. Vis dėlto pateiktuose duomenyse konkreti 4 791,9 mln. eurų asignavimų dalis, numatyta civilinėms ar regioninėms šaudykloms, neišskiriama.
Seimui pateikti planai dėl dviejų poligonų
Vasario 18 dieną Krašto apsaugos ministerija Seimui pateikė teisės aktų paketą, kuriame numatyta steigti naują Kapčiamiesčio karinį poligoną ir plėsti Tauragės poligoną Jurbarko rajone. Numatytų sprendimų tikslas – sudaryti sąlygas treniruotis brigados dydžio vienetams. Tai yra planuojami infrastruktūros veiksmai, o ne jau įgyvendinti objektai, todėl jų nereikėtų tapatinti su dabar veikiančiu regioninių šaudyklų tinklu. Kapčiamiestis ir Tauragės poligono plėtra kalba apie karinių vienetų mokymų mastą, tuo metu A. Pociaus iškelta problema apima ir individualiai ar teritoriniu principu besirengiančius piliečius. Abu klausimai susiję su ta pačia gynybos infrastruktūra, tačiau skiriasi numatoma naudojimo apimtimi: vienu atveju akcentuojami brigados dydžio vienetai, kitu – kasdieniam įgūdžių palaikymui reikalingos, patogiai pasiekiamos vietos.
Numatomos paprastesnės procedūros gynybos infrastruktūrai
Dar 2025 metų rugpjūčio 20 dieną Krašto apsaugos ministerija Gynybos ir saugumo pramonės įstatymo pakeitimuose numatė teisinio reguliavimo išimtis bei administracinės naštos mažinimą gynybos infrastruktūrai. Planuojama supaprastinti statybos, teritorijų planavimo ir žemės naudojimo procedūras. Šie pakeitimai pateikiami kaip numatoma kryptis, kuri galėtų būti svarbi infrastruktūros projektams, nes šaudyklų, tirų ir kitų gynybai reikalingų objektų įrengimas susijęs būtent su statyba, teritorijų planavimu ir žemės naudojimu. Tačiau pateikta informacija neleidžia šių įstatymo pakeitimų tiesiogiai priskirti konkrečiam šaudyklų projektui. Jų reikšmė dabartinėje diskusijoje yra bendresnė: ministerija yra numačiusi mažinti procedūrinę naštą, kuri taikoma gynybos infrastruktūros plėtrai.
Šaudyklų savininkai nurodo PAV ir triukšmo kliūtis
Vidaus ir lauko šaudyklų asociacijos prezidentas V. Užpalis bei šaudyklų savininkai įspėja, kad kai kurių šaudyklų veiklą stabdo itin griežti poveikio aplinkai vertinimo ir triukšmo normatyvai. Kaip pavyzdys nurodoma ilgametę veiklą vykdžiusi šaudykla „Medžiotojų sostinė“. Miske.lt 2025 metų spalio 29 dieną paskelbtoje informacijoje ši problema siejama su institucinių reikalavimų poveikiu šaudyklų veiklai. Šaudyklų valdytojų keliami klausimai svarbūs A. Pociaus akcentuojamam prieinamumo aspektui: jeigu veikiančios vietos susiduria su veiklos stabdymu, daugiau kaip 30 registruotų šaudyklų skaičius savaime negarantuoja, kad treniruotėms tinkamas tinklas bus pakankamas. PAV ir triukšmo reikalavimai šiame ginče iškyla kaip aplinkybės, galinčios riboti jau veikiančių objektų tęstinumą.
Problema apima ir rezervą, ir civilių pasirengimą
A. Pociaus iškelta tema jungia kelis vienu metu vykstančius procesus: visuomenė raginama jungtis prie savanoriškų gynybos struktūrų, stiprinamas rezervas, piliečiai skatinami įsigyti ginklus savigynai, plečiama karinė infrastruktūra ir keičiami jos reguliavimo pagrindai. Tačiau praktinių treniruočių vietų klausimas išlieka atskiras: daugiau kaip 30 šaudyklų skaičius neparodo, kiek jų tinka taktiniams mokymams ir kaip lengvai jas gali pasiekti Panevėžio, Šiaulių, Rokiškio ar Šilutės gyventojai. 2026 metų biudžeto augimas, planuojami Kapčiamiesčio ir Tauragės projektai bei procedūrų supaprastinimo kryptis rodo platesnį gynybos infrastruktūros stiprinimą. Tuo pat metu civilinių šaudyklų ribojimai ir savininkų keliamos kliūtys rodo, kad praktinis visuotinės gynybos pasirengimas priklauso ne tik nuo planuojamų didelių projektų, bet ir nuo veikiančių, saugių bei žmonėms pasiekiamų treniruočių vietų.
Sprendimams reikalingas suderintas požiūris
Šaudyklų klausimo chronologija rodo, kad 2025 metų rugpjūčio 20 dieną buvo numatytas procedūrų supaprastinimas gynybos infrastruktūrai, 2026 metų vasario 18 dieną pateikti planai dėl Kapčiamiesčio ir Tauragės poligonų, birželio 12 dieną civilinių šaudyklų ribojimas įvardytas neigiamu veiksniu visuotinei gynybai, o rugpjūčio 28 dieną patikslinti šaudyklų įrengimo reikalavimai. Rugsėjo 27 dieną A. Pocius problemą susiejo su rezervo, šaulių ir ginklus savigynai turinčių žmonių praktinėmis galimybėmis. Šios datos apima ir infrastruktūros plėtros planus, ir esamų objektų veiklos sąlygas, todėl prieinamų treniruočių vietų klausimas lieka aktualus lygiagrečiai su didesniais karinių poligonų projektais.
Šaltiniai
- Arvydas Pocius. Visuotinės gynybos problema – šaudyklų trūkumas
- Šaudyklų trūkumas Lietuvoje kelia klausimą, kur treniruosis šalies gynėjai ir medžiotojai?
- KAM civilinių šaudyklų uždarymą vertina kaip neigiamą veiksnį visuotinei gynybai
- Gynybos biudžetas | LR Krašto apsaugos ministerija
- KAM Seimui teikiamas sprendimų paketas iš esmės stiprina Lietuvos gynybą
- Lietuvos šaudyklos – kai kurie institucijų veiksmai kelia grėsmę nacionaliniam saugumui
Dažniausiai užduodami klausimai
Kodėl registruotų šaudyklų skaičius Lietuvoje neatspindi realių rezervo poreikių?
Nors šalyje veikia daugiau kaip 30 šaudyklų, didelė jų dalis yra skirta sportui ir nėra pritaikyta taktinėms rezervo karių bei šaulių treniruotėms. Dėl to vien registruotų objektų skaičius neparodo, ar šios vietos realiai tinka piliečiams, ugdantiems bazinius šaudymo įgūdžius.
Su kokiomis logistinėmis problemomis susiduria regionų gyventojai, norintys treniruotis?
Gyventojams, gyvenantiems už didžiųjų karinių centrų ribų, iki stambių poligonų tenka vykti didelius atstumus. Tai sukuria kasdienio pasiekiamumo problemą, nes norint palaikyti įgūdžius tenka kelistis į kitas teritorijas, o ne treniruotis netoli namų.
Ką šaudyklų savininkai įvardija pagrindinėmis veiklą ribojančiomis kliūtimis?
Šaudyklų savininkai ir asociacijos atstovai įspėja, kad dalies šaudyklų veiklą stabdo itin griežti poveikio aplinkai vertinimo bei triukšmo normatyvai. Šie instituciniai reikalavimai gali riboti jau veikiančių objektų tęstinumą ir mažinti pasirengimui krizėms reikalingą tinklą.
