Klausyk NNP.LT
Raktažodis: Viceministras K. Vaitiekūnas Toronte: būtina didinti spaudimą Rusijai, kol kiekvienas Ukrainos vaikas grįš namo
TEKSTAS (HTML):
Lietuva Toronte vykusioje tarptautinėje konferencijoje iškėlė neteisėtai deportuotų Ukrainos vaikų grąžinimo klausimą ir pristatė daugiau kaip 10 mln. eurų vertės paramos programą. Rugsėjo 28–29 dienomis vykusiame antrajame „Pathways to Peace“ susitikime šalies užsienio reikalų viceministras Kristupas Vaitiekūnas ragino tarptautinę bendruomenę stiprinti spaudimą Rusijai ir glaudžiau veikti kartu, kol į Ukrainą sugrįš kiekvienas išvežtas vaikas. Lietuvos užsienio reikalų ministerija rugsėjo 29 dieną nurodė, kad konferencijoje taip pat aptarti sulaikytų civilių ir karo belaisvių grąžinimo bei reabilitacijos klausimai.
Antrasis susitikimas Toronte
Konferencija „Pathways to Peace“ 2026 metų rugsėjo 28–29 dienomis vyko Toronte, Kanadoje. Tai buvo antrasis tokio formato tarptautinis renginys, skirtas Ukrainos vaikų ir sulaikytųjų sugrąžinimui. Lietuvos dalyvavimas šioje konferencijoje reiškia, kad šalis savo politinius ir finansinius įsipareigojimus dėl Ukrainos vaikų bei sulaikytųjų klausimų pristatė tarptautinėje diskusijoje, kurioje buvo kalbama ne vien apie problemos mastą, bet ir apie konkrečias grąžinimo, paieškos, reabilitacijos bei atsakomybės už nusikaltimus priemones. Lietuvos delegacijai atstovavo užsienio reikalų viceministras Kristupas Vaitiekūnas.
Dviejų dienų susitikimo darbotvarkėje buvo trys susijusios žmonių grupės: neteisėtai deportuoti Ukrainos vaikai, sulaikyti civiliai ir karo belaisviai. Šie klausimai konferencijoje nagrinėti kartu, tačiau Lietuvos pristatytos programos kryptis buvo konkrečiai susieta su išvežtų Ukrainos vaikų paieška ir sugrąžinimu. Renginio data – rugsėjo 28–29 dienos – rodo, kad politiniai pareiškimai, programos pristatymas ir bendras dalyvių susitarimas dėl tolesnių veiksmų buvo priimti per antrąjį šio formato susitikimą, o ne paskelbti kaip naujo, dar nepradėto formato planas.
Daugiau kaip 70 delegacijų
Toronto konferenciją kartu organizavo Kanada, Ukraina ir Norvegija. Joje dalyvavo daugiau kaip 70 valstybių bei tarptautinių organizacijų delegacijų. Toks dalyvių skaičius apibrėžia renginio mastą: prie vaikų, civilių ir karo belaisvių grąžinimo klausimo susitelkė ne tik trys konferenciją surengusios valstybės, bet ir kelios dešimtys kitų šalių bei tarptautinių organizacijų. Lietuvai tai suteikė galimybę savo finansuojamos programos pažangą ir politinę poziciją pateikti platesniame tarptautiniame formate, kuriame svarstytos bendros praktinės priemonės.
Dalyvių sudėtis taip pat atskiria Toronto konferenciją nuo vien tik dvišalio politinio susitikimo. Daugiau kaip 70 delegacijų dalyvavo renginyje, kurio tema apėmė išvežtų vaikų paiešką, jų grąžinimą, sulaikytųjų klausimą ir reabilitaciją. Konferencijoje susitarta siekti, kad politiniai įsipareigojimai būtų paversti praktinėmis iniciatyvomis. Kartu numatyta mobilizuoti papildomus išteklius Ukrainai ir siekti užtikrinti tarptautinių organizacijų prieigą prie sulaikytųjų. Šie sutarimai apibrėžia tolesnių veiksmų kryptis, tačiau jų įgyvendinimas konferencijoje buvo įvardytas kaip ateities darbas.
Formato pradžia buvo Monrealyje
Pirmasis šio formato tarptautinis renginys dėl Ukrainos vaikų ir sulaikytųjų sugrąžinimo įvyko 2024 metų spalio mėnesį Monrealyje, taip pat Kanadoje. Toronto susitikimas po beveik dvejų metų tapo antrąja konferencija. Ši seka svarbi vertinant renginio tęstinumą: 2026 metų rugsėjo konferencija nėra pirmas tarptautinis aptarimas šia tema, o ankstesnio Monrealio formato tąsa. Pirmojo renginio vieta ir mėnuo rodo, kad Kanadoje jau anksčiau buvo suburtas formatas, skirtas Ukrainos vaikų ir sulaikytųjų grąžinimo klausimams.
Nuo 2024 metų spalio Monrealyje vykusio pirmojo susitikimo iki 2026 metų rugsėjo 28–29 dienomis surengtos Toronto konferencijos išliko tie patys pagrindiniai klausimai – vaikų ir sulaikytųjų sugrąžinimas. Antrajame renginyje jie papildyti konkrečiu susitarimu politinius įsipareigojimus perkelti į praktinių iniciatyvų lygmenį. Konferencijos dalyviai taip pat išskyrė papildomų išteklių Ukrainai mobilizavimą ir tarptautinių organizacijų prieigą prie sulaikytųjų. Tai yra trys atskirai įvardytos tolesnių veiksmų kryptys, dėl kurių sutarta Toronte.
Tik kas aštuntas vaikas jau grįžo
Kristupas Vaitiekūnas konferencijoje pabrėžė, kad iš daugiau nei 20 tūkst. Rusijos neteisėtai deportuotų Ukrainos vaikų į tėvynę iki šiol sugrįžo tik kas aštuntas. Šis santykis reiškia, kad sugrįžusiųjų dalis nesiekia vieno iš aštuonių visų nurodytų vaikų skaičiaus, nors bendrai kalbama apie daugiau nei 20 tūkst. žmonių. Viceministro pateiktas skaičius tapo pagrindiniu Lietuvos argumento elementu: esamas grąžinimo mastas, vertinant visą deportuotų vaikų skaičių, tebėra ribotas, todėl tarptautinis spaudimas ir bendradarbiavimas turi būti tęsiami.
Daugiau nei 20 tūkst. yra apatinė nurodyto masto riba, nes tikslus bendras deportuotų vaikų skaičius konferencijos medžiagoje pateikiamas kaip didesnis už 20 tūkstančių. Formuluotė „kas aštuntas“ leidžia tiesiogiai palyginti sugrįžusiųjų skaičių su visa nurodyta grupe: septyni iš aštuonių šio santykio dalių dar nėra apibūdinami kaip sugrįžę į tėvynę. Būtent šiuo skaičiumi K. Vaitiekūnas grindė raginimą neapsiriboti politiniais pareiškimais ir stiprinti bendras pastangas dėl kiekvieno išvežto Ukrainos vaiko.
Daugiau kaip 10 mln. eurų Lietuvos programai
Toronte Lietuva pristatė programos „Vaikai pirmiausia. Ukrainos ateities apsauga“ įgyvendinimo pažangą. Šiai programai skirta daugiau kaip 10 mln. eurų. Tai konkreti Lietuvos finansinė kryptis, susieta su konferencijoje aptartu deportuotų Ukrainos vaikų klausimu. Daugiau nei 10 mln. eurų suma reiškia, kad programai numatytas finansavimas viršija dešimties milijonų eurų ribą, tačiau konferencijos medžiagoje nepateikiamas smulkesnis šios sumos paskirstymas pagal atskirus darbus ar projektus. Programos paskirtis tiesiogiai susieta su Ukrainos ateities apsauga, kaip nurodyta jos pavadinime.
Programos įgyvendinimas Toronte pristatytas ne vien kaip finansinis įsipareigojimas. Pagal Lietuvos finansuojamą priemonę šiuo metu remiami septyni Ukrainos pilietinės visuomenės projektai. Visi septyni projektai nukreipti į tris konkrečias sritis: išvežtų vaikų paiešką, jų grąžinimą ir nusikaltimų dokumentavimą. Taigi daugiau kaip 10 mln. eurų vertės programa susieta su septyniomis veikiančiomis iniciatyvomis, o jos aprėptis apima ir praktinę vaikų paiešką bei grąžinimą, ir faktų apie nusikaltimus fiksavimą.
Septynių projektų rėmimas rodo, kad Lietuvos programa nėra apribota viena veikla. Paieška skirta nustatyti išvežtų vaikų buvimo vietą, grąžinimo kryptis susijusi su jų parvežimu į tėvynę, o nusikaltimų dokumentavimas – su informacijos fiksavimu. Šios trys sritys atitinka Toronto konferencijoje aptartą neteisėtai deportuotų Ukrainos vaikų temą. Lietuvos pristatyta programa taip pat buvo aptarta tarptautiniame renginyje, kuriame dalyvavo daugiau kaip 70 valstybių ir tarptautinių organizacijų delegacijų, todėl septyni projektai buvo įvardyti platesnio bendradarbiavimo kontekste.
Spaudimas Rusijai ir teisiniai įsipareigojimai
K. Vaitiekūnas Toronte pareiškė, kad būtina didinti spaudimą Rusijai ir glaudinti bendradarbiavimą, kol kiekvienas Ukrainos vaikas grįš namo. Ši pozicija konferencijoje susieta su jo pateiktu santykiu, pagal kurį iš daugiau nei 20 tūkst. neteisėtai deportuotų vaikų į tėvynę grįžo tik kas aštuntas. Viceministro teiginyje nurodytas tikslas yra aiškus – kiekvieno Ukrainos vaiko grįžimas namo. Tam jis išskyrė dvi veikimo kryptis: didesnį spaudimą Rusijai ir glaudesnį tarptautinį bendradarbiavimą.
Lietuva taip pat įsipareigojo toliau aktyviai prisidėti prie sankcijų Rusijai plėtros, Tarptautinio baudžiamojo teismo veiklos palaikymo ir Specialiojo tribunolo dėl agresijos nusikaltimų steigimo. Tai trys atskiri tolesni įsipareigojimai, pristatyti greta vaikų grąžinimui skirtos programos. Sankcijų plėtra susijusi su viceministro raginimu didinti spaudimą Rusijai, o Tarptautinio baudžiamojo teismo veiklos palaikymas bei Specialiojo tribunolo steigimas įvardyti kaip teisinės atsakomybės kryptys. Konferencijoje šie įsipareigojimai buvo pateikti kartu su praktine septynių projektų parama.
Toronto konferencijos pabaigoje dalyviai sutarė politinius įsipareigojimus paversti praktinėmis iniciatyvomis, telkti papildomus išteklius Ukrainai ir užtikrinti tarptautinių organizacijų prieigą prie sulaikytųjų. Šis susitarimas apima ir konferencijoje aptartus civilius bei karo belaisvius, ne tik deportuotus vaikus. Lietuvai svarbiausia išlieka jos pristatyta daugiau kaip 10 mln. eurų programa, septyni remiami Ukrainos pilietinės visuomenės projektai ir politinis įsipareigojimas prisidėti prie sankcijų, Tarptautinio baudžiamojo teismo veiklos bei Specialiojo tribunolo steigimo. Artimiausia deklaruota kryptis – šias priemones susieti su praktiniais veiksmais dėl Ukrainos žmonių grąžinimo ir prieigos prie sulaikytųjų.
Nuo Monrealio iki Toronto – tęsiamas tas pats formatas
Toronto susitikimas buvo antrasis šio formato tarptautinis renginys. Pirmasis, skirtas Ukrainos vaikų ir sulaikytųjų sugrąžinimui, vyko 2024 metų spalį Monrealyje. Todėl 2026 metų rugsėjo 28–29 dienų konferencija Kanadoje tęsė jau pradėtą tarptautinių diskusijų kryptį, o ne buvo pavienis susitikimas. Per beveik dvejus metus nuo Monrealio renginio klausimų ratas išliko susietas su trimis žmonių grupėmis: neteisėtai deportuotais Ukrainos vaikais, sulaikytais civiliais ir karo belaisviais.
Toronto dalyvių sutarti tolesni veiksmai apima tris atskiras užduotis: politinius įsipareigojimus paversti praktinėmis iniciatyvomis, mobilizuoti papildomus išteklius Ukrainai ir užtikrinti tarptautinių organizacijų prieigą prie sulaikytųjų. Šie punktai nustato tolesnio bendradarbiavimo kryptį po dviejų dienų konferencijos. Lietuvos dalyvavimas šiame procese siejamas ir su konkrečia finansuojama programa, ir su deklaruotu darbu sankcijų bei tarptautinės teisinės atsakomybės srityse.
