Kiekvieną mėnesį milijonai moterų visame pasaulyje patiria tą patį – traukiantį, dažnai stiprų skausmą apatinėje pilvo dalyje, kuris ateina kartu su mėnesinėmis. Vienos jį apibūdina kaip lengvą diskomfortą, kitos – kaip skausmą, dėl kurio tenka gulėti su šildomuoju maišeliu ir atsisakyti planų dienai. Ir vis tiek daugelis moterų iki šiol girdi frazes tipo „taip būna visoms, tiesiog ištverk” – nors medicina jau seniai turi aiškų, biochemiškai pagrįstą atsakymą, kodėl šis skausmas atsiranda, ir aiškias ribas, kada jis nustoja būti norma.
Kaltininkas turi vardą – prostaglandinai
Menstruacinio skausmo priežastis medicinoje vadinama dismenorėja, o pagrindinis jos kaltininkas – prostaglandinai, natūralūs cheminiai junginiai, kuriuos gamina gimdos gleivinė. Šie junginiai priverčia gimdos raumenis susitraukinėti – procesas, būtinas nuluptai gimdos gleivinei pašalinti mėnesinių metu. Problema ta, kad kuo daugiau prostaglandinų organizmas gamina, tuo stipresni ir dažnesni tampa šie susitraukimai, o kartu su jais – ir skausmas.
Pirmąją mėnesinių dieną prostaglandinų lygis būna aukščiausias, todėl skausmas dažniausiai stipriausias kaip tik tuo metu. Susitraukimai laikinai suspaudžia gimdą maitinančias kraujagysles, sukeldami trumpalaikę audinių išemiją – deguonies trūkumą, kuris pats savaime skatina skausmo receptorius. Kitaip tariant, tai panašus mechanizmas, kaip širdies raumens skausmas sumažėjus kraujotakai, tik daug mažesniu mastu ir laikinas. Bėgant dienoms, gimdos gleivinei nusilupant, prostaglandinų kiekis mažėja, o kartu su juo silpsta ir skausmas – būtent todėl dauguma moterų pastebi, kad stipriausia skausmo fazė trunka vos porą pirmųjų mėnesinių dienų.
Du visiškai skirtingi dismenorėjos tipai
Medicina skiria dvi dismenorėjos rūšis, ir šis skirtumas nėra vien akademinis – jis lemia, ar skausmą galima laikyti norma, ar reikia rimtesnio ištyrimo.
Pirminė dismenorėja – tai įprastas, prostaglandinų sukeltas skausmas, neturintis jokios pagrindinės ligos ar sutrikimo. Ji dažniausiai prasideda netrukus po pirmųjų mėnesinių paauglystėje ir, kaip taisyklė, laikui bėgant silpnėja – daugeliui moterų skausmas sumažėja su amžiumi arba po gimdymo. Tai skausmo forma, kurią patiria dauguma mėnesines turinčių moterų bent tam tikru gyvenimo laikotarpiu.
Antrinė dismenorėja – visai kita istorija. Ją sukelia konkreti pagrindinė liga ar sutrikimas, tokia kaip endometriozė, gimdos miomos ar dubens organų uždegimas. Šis skausmo tipas dažniausiai prasideda vėliau gyvenime, nei pirminė forma, būna intensyvesnis, ilgiau trunkantis, gali prasidėti dar prieš pat mėnesines ir tęstis net pasibaigus kraujavimui. Svarbiausia – priešingai pirminei formai, antrinė dismenorėja laikui bėgant dažniausiai ne silpnėja, o stiprėja.
Kiek moterų iš tikrųjų tai patiria
Statistika čia gana iškalbinga. Apie 60 procentų moterų patiria lengvus mėnesinių skausmus, o maždaug 5–15 procentų moterų skausmas būna toks stiprus, kad realiai trikdo kasdienę veiklą – neleidžia eiti į darbą, mokyklą ar tiesiog normaliai funkcionuoti. Kai kurie tyrimai rodo, kad tikras skaičius gali būti dar didesnis, nes daug moterų tiesiog niekada nepraneša gydytojams apie skausmo intensyvumą, laikydamos jį neišvengiama menstruacijų dalimi, apie kurią nėra prasmės kalbėti.
Tai svarbi detalė – jei skausmas reguliariai priverčia jus atšaukti planus, gulėti lovoje ar vartoti maksimalias skausmą malšinančių vaistų dozes kiekvieną mėnesį, tai nėra „normalu” vien todėl, kad tai patiria daug moterų. Tai signalas pasitarti su gydytoju.
Kodėl skausmas dažnai neapsiriboja vien pilvu
Prostaglandinai nesirenka veikti tik gimdos srityje – jie patenka į kraujotaką ir gali paveikti kitas kūno dalis. Būtent todėl dismenorėja dažnai pasireiškia ne vien traukiančiu pilvo skausmu, bet ir visu simptomų kompleksu: nugaros apatinės dalies skausmu, kuris kartais net stipresnis už patį pilvo skausmą, pykinimu, viduriavimu, galvos skausmu ir net galvos svaigimu. Kai kurioms moterims prisideda ir bendras silpnumas ar išsekimas – organizmas tarsi meta visas jėgas į vieną, biochemiškai intensyvų procesą.
Verta atskirti šiuos simptomus nuo priešmenstruacinio sindromo (PMS), su kuriuo dismenorėja dažnai painiojama. PMS pasireiškia savaite ar dviem prieš prasidedant mėnesinėms ir apima tokius simptomus kaip nuotaikos svyravimai, dirglumas, pilnumo jausmas ir svorio pokyčiai – tai atskiras, hormonų ciklo sukeltas reiškinys, kuris skiriasi nuo tiesioginio, prostaglandinų sukelto skausmo pačių mėnesinių metu.
Kas padidina riziką patirti stipresnį skausmą
Ne visos moterys patiria vienodo intensyvumo skausmą, ir tam yra keletas žinomų rizikos veiksnių. Jaunesnės moterys, ypač paauglystėje ir ankstyvoje jaunystėje, dažniau patiria stipresnę pirminę dismenorėją – su amžiumi, o ypač po gimdymo, skausmas paprastai švelnėja. Rūkymas, mažas fizinio aktyvumo lygis, antsvoris ar per didelis svorio deficitas, taip pat ankstyva menstruacijų pradžia siejami su didesne dismenorėjos rizika. Šeimyninė istorija taip pat turi reikšmės – jei mamai ar seserims skausmai buvo stiprūs, tikimybė, kad panašiai bus ir kitai šeimos narei, statistiškai didesnė, nors mechanizmas, kodėl taip yra, iki galo neišaiškintas.
Kada skausmas nebe „norma”, o signalas
Čia svarbiausia dalis, kurią daugelis moterų praleidžia pro ausis, nes visą gyvenimą girdėjo, kad mėnesinių skausmas – tiesiog toks yra gyvenimas. Yra konkretūs požymiai, kurie turėtų paskatinti kreiptis į ginekologą, o ne kęsti ir laukti, kol praeis:
- Skausmas, kuris su amžiumi ne silpnėja, o stiprėja arba tampa nepakeliamas dėl skausmo malšinamųjų vaistų, kurie anksčiau padėdavo.
- Skausmas, prasidedantis gerokai prieš pat mėnesines ir tęsiantis net pasibaigus kraujavimui.
- Stiprus skausmas lytinių santykių metu arba tuštinimosi ar šlapinimosi metu mėnesinių laikotarpiu.
- Netikėtai gausus kraujavimas arba kraujavimas tarp mėnesinių ciklų.
- Skausmas, dėl kurio reguliariai praleidžiate darbą, mokyklą ar įprastą veiklą kiekvieną mėnesį.
- Nevaisingumas kartu su skausmingomis mėnesinėmis.
Bet kuris iš šių požymių gali rodyti antrinę dismenorėją – dažniausiai endometriozę, būklę, kai gimdos gleivinei panašus audinys auga už gimdos ribų, kartais ant kiaušidžių, kiaušintakių ar net žarnyno. Endometriozė – liga, kurią diagnozuoti vidutiniškai užtrunka septynerius–aštuonerius metus nuo pirmųjų simptomų atsiradimo, dažniausiai todėl, kad ir pačios pacientės, ir dalis gydytojų linkę nurašyti simptomus į „įprastą” mėnesinių skausmą.
Kaip gydytojai nustato priežastį
Jei skausmas neatslūgsta vartojant įprastus vaistus arba pasireiškia su papildomais požymiais, gydytojas dažniausiai pradeda nuo išsamaus pokalbio apie simptomų pobūdį, jų trukmę ir intensyvumą, po to seka ginekologinis patikrinimas. Jei to nepakanka priežasčiai nustatyti, gali būti atliekamas ultragarsinis tyrimas, leidžiantis pamatyti gimdos ir kiaušidžių struktūrą bei aptikti miomas, cistas ar kitus struktūrinius pokyčius. Sudėtingesniais atvejais, kai įtariama endometriozė, o kiti tyrimai nieko neaptinka, gali būti rekomenduojama laparoskopija – nedidelė chirurginė procedūra, per kurią gydytojas per mažą pjūvį prie bambos tiesiogiai apžiūri dubens organus specialia kamera.
Kaip realiai malšinti skausmą
Pirmoji ir dažniausiai efektyviausia priemonė – nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (NVNU), tokie kaip ibuprofenas ar naproksenas. Jie veikia tiesiogiai prie priežasties – slopina prostaglandinų gamybą, taip mažindami tiek pačius susitraukimus, tiek jų sukeliamą skausmą. Skirtingai nuo paprasto paracetamolio, kuris tiesiog malšina skausmo pojūtį, NVNU grupės vaistai sumažina patį biocheminį procesą, sukeliantį skausmą – todėl daugeliui moterų jie veikia efektyviau. Svarbu juos pradėti vartoti anksti, geriausia – vos pajutus pirmuosius skausmo požymius arba net dieną prieš numatomą mėnesinių pradžią, o ne laukti, kol skausmas taps nepakeliamas.
Šalia vaistų, reguliarus fizinis aktyvumas moksliškai patvirtintas kaip efektyvi priemonė mažinant dismenorėjos intensyvumą – judėjimas gerina dubens srities kraujotaką ir skatina endorfinų, natūralių organizmo skausmą malšinančių medžiagų, išsiskyrimą. Taip pat naudinga šiluma – šildomasis maišelis ant pilvo mažina raumenų įtampą ir gali sumažinti skausmo intensyvumą panašiai efektyviai, kaip kai kurie vaistai nuo skausmo, rodo dalis klinikinių tyrimų.
Mityba ir gyvenimo būdas – ką realiai patvirtina tyrimai
Internete gausu patarimų apie maisto produktus ar papildus, tariamai stebuklingai malšinančius mėnesinių skausmą, tačiau verta atskirti tai, kas moksliškai pagrįsta, nuo to, kas tiesiog gerai skamba. Tam tikri tyrimai rodo ryšį tarp omega-3 riebalų rūgščių vartojimo ir sumažėjusio dismenorėjos intensyvumo – šios rūgštys, randamos riebioje žuvyje ir linų sėmenyse, turi priešuždegiminį poveikį, kuris teoriškai galėtų mažinti prostaglandinų sukeliamą uždegiminį procesą. Panašiai kai kurie tyrimai sieja magnio trūkumą su stipresniais mėnesinių skausmais, nors įrodymų bazė čia dar nėra tokia tvirta, kaip norėtųsi.
Kita vertus, dietos su dideliu kiekiu pridėtinio cukraus, perdirbtų maisto produktų ir trans riebalų teoriškai gali stiprinti uždegiminius procesus organizme, nors tiesioginis priežastinis ryšys su dismenorėjos intensyvumu vis dar tiriamas ir nėra galutinai įrodytas. Kofeino ir alkoholio vartojimo mėnesinių metu poveikis taip pat individualus – dalis moterų pastebi, kad šie produktai stiprina pilvo pūtimą ir diskomfortą, bet universalios taisyklės, tinkančios visoms, čia nėra.
Psichologinis skausmo aspektas, kurio nereikėtų nuvertinti
Lėtinis, kas mėnesį pasikartojantis skausmas turi ir psichologinį poveikį, kurio medicina vis dažniau nebeignoruoja. Moterys, patiriančios stiprią dismenorėją, dažniau praneša apie padidėjusį nerimo lygį, susijusį su artėjančiu mėnesinių ciklu – tam tikra prasme organizmas išmoksta „laukti” skausmo, o tai savaime gali sustiprinti subjektyvų skausmo suvokimą per vadinamąjį skausmo laukimo mechanizmą, gerai žinomą skausmo medicinoje apskritai. Tai nereiškia, kad skausmas „tik galvoje” – biocheminis prostaglandinų mechanizmas lieka realus ir išmatuojamas – tačiau psichologinis komponentas gali arba sustiprinti, arba, taikant tinkamas streso valdymo technikas, sušvelninti subjektyvią skausmo patirtį.
Darbo vietose ir mokymo įstaigose ši tema taip pat vis dažniau atsiduria diskusijų centre – kai kurios šalys ir organizacijos jau svarsto arba jau įgyvendino politiką, leidžiančią imti apmokamas ar neapmokamas poilsio dienas dėl stiprių menstruacinių skausmų, pripažįstant, kad tai reali, medicininiu požiūriu pagrįsta būklė, o ne pasiteisinimas.
Kada šildomasis maišelis ir ibuprofenas nebepakanka
Jei standartinės priemonės – NVNU grupės vaistai, šiluma, fizinis aktyvumas – reguliariai nepadeda ir skausmas kiekvieną mėnesį trikdo gyvenimą, laikas rimtai kalbėtis su ginekologu apie kitas galimybes. Priklausomai nuo priežasties, gydymas gali apimti hormoninę kontracepciją, kuri sumažina gimdos gleivinės storį ir kartu su juo – prostaglandinų kiekį, arba, jei nustatoma konkreti pagrindinė liga, tikslinį jos gydymą, kartais net chirurginį.
Svarbiausia – skausmas, kurio negalima malšinti įprastomis priemonėmis, niekada neturėtų tapti kažkuo, ką tiesiog reikia „ištverti” kiekvieną mėnesį iki gyvenimo pabaigos. Medicina turi realių sprendimų, o vienintelis būdas juos gauti – nustoti tylėti apie skausmo intensyvumą, kai kalbatės su gydytoju.
Daugiau apie sveikatą – skiltyje Grožis ir sveikata, apie tyrimus – Mokslo skyriuje.
Šaltiniai: The Lancet Global Health, Amerikos hematologų draugija, Pasaulio sveikatos organizacija (PSO), NICE, CDC
Dažniausiai užduodami klausimai
Kodėl skauda pilvą per mėnesines?
Menstruacinį skausmą sukelia prostaglandinai – natūralūs cheminiai junginiai, kurie verčia gimdos raumenis susitraukinėti, kad būtų pašalinta gleivinė. Šie susitraukimai laikinai suspaudžia kraujagysles ir sukelia deguonies trūkumą audiniuose, kuris ir skatina skausmo receptorius.
Kada mėnesinių skausmas yra nebe norma?
Į gydytoją reikėtų kreiptis, jei skausmas su amžiumi ne silpnėja, o stiprėja, prasideda gerokai prieš mėnesines ar tęsiasi po jų, nepadeda įprasti vaistai arba skausmas reguliariai trikdo darbą ir kasdienę veiklą. Tokie požymiai gali rodyti antrinę dismenorėją, pavyzdžiui, endometriozę.
Kaip veiksmingai numalšinti menstruacinį skausmą?
Pirmoji ir efektyviausia priemonė yra nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo, kurie slopina prostaglandinų gamybą ir sumažina skausmą sukeliantį biocheminį procesą. Taip pat skausmą padeda sušvelninti ant pilvo dedamas šildomasis maišelis ir reguliarus fizinis aktyvumas.
