303 milijonai eurų. Tiek buvęs koncerno prezidentas buvo pasiruošęs sumokėti už kontrolinį vienos didžiausios Lietuvos verslo grupės akcijų paketą. Dvejus metus trukęs ginčas dėl šios sumos dabar pasiekė paskutinę galimą teisminę instanciją šalyje.
Arūnas Laurinaitis, buvęs „Achemos grupės” prezidentas, o dabar – smulkusis koncerno akcininkas, apskundė Lietuvos apeliacinio teismo sprendimą Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.
Kaip prasidėjo šis ginčas
Norint suprasti, kodėl vienas kasacinis skundas tapo tokia reikšminga verslo naujiena, reikia grįžti į 2025 metų vasarį. Tuomet Laurinaitis surengė spaudos konferenciją ir paskelbė ketinąs įsigyti 54,07 procento „Achemos grupės” akcijų už beveik 303 milijonus eurų. Šis kontrolinis paketas priklauso pramonininko Bronislovo Lubio našlei Lydai Lubienei (41,59 procento) ir dukrai Viktorijai Lubytei (12,48 procento).
Laurinaičio argumentas buvo grįstas konkrečia teisine nuostata: pagal Akcinių bendrovių įstatymą, jei pagrindinės akcininkės nusprendžia parduoti savo akcijas, pirmumo teisę jas įsigyti turi būtinai jis, kaip esamas smulkusis akcininkas, turintis 4,6 procento koncerno akcijų. Kai derybos nepavyko, jis kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą, siekdamas, kad ši pirmumo teisė būtų teismo tvarka užtikrinta.
Trumpiau nebūna: vienas žmogus, turintis mažiau nei penkis procentus įmonės, teisme siekė sustabdyti didžiausios akcininkės sandorį su tarptautine kompanija.
Sandoris, kurį šis ieškinys sustabdė
Šio konflikto kontekstas – ne vien teisinė abstrakcija. Dar 2024 metų gegužę žiniasklaida paviešino, kad pagrindinės koncerno akcininkės ketina parduoti įmonių grupę vengrų energetikos bendrovei „MET Group”. Vėliau šiuos planus oficialiai patvirtino ir pati Šveicarijoje įsikūrusi grupė.
Laurinaičio ieškinys teismui iš esmės užkirto kelią šiam sandoriui įvykti. 2025 metų gegužę „MET Group” savo ketinimus pirkti „Achemos grupę” nutraukė, motyvuodama sprendimą būtent neišspręstais akcininkų ginčais koncerno viduje.
Tai reiškia vieną paprastą, bet reikšmingą dalyką: vieno smulkiojo akcininko teisminė kova jau turėjo tiesioginį poveikį realiam, daugiamilijoniniam tarptautiniam sandoriui – nepriklausomai nuo to, kaip pati byla galiausiai baigsis.
Kodėl Laurinaitis atsisakė savo paties ieškinio
Netikėtas posūkis įvyko šių metų vasario pradžioje. Laurinaitis atsisakė savo ieškinio prieš pagrindines „Achemos grupės” akcininkes, taip pat atverdamas kelią joms parduoti valdomą paketą kitiems investuotojams. Verslininkas tuomet BNS aiškino, kad taip pasielgė įvertinęs situaciją ir taupydamas savo bei kitų bylos dalyvių, taip pat teismo, resursus.
Vilniaus apygardos teismas bylą nutraukė, tačiau kartu skyrė Laurinaičiui 5 tūkstančių eurų baudą už piktnaudžiavimą procesu ir nurodė padengti 70,6 tūkstančio eurų „Achemos grupės” bylinėjimosi išlaidų. Tai buvo skaudus finansinis smūgis – ne už patį ieškinį, o už tai, kaip teismas įvertino paties proceso vedimą.
Apeliacinis teismas: bauda sumažinta, bet byla vis tiek nutraukta
Laurinaitis šią baudą apskundė Apeliaciniam teismui, ir gegužės 21 dieną teismas priėmė sprendimą, kuris buvo dalinis, bet reikšmingas kompromisas. Apeliacinis teismas patvirtino pirmos instancijos teismo sprendimą bylą nutraukti, tačiau perpus – iki 2,5 tūkstančio eurų – sumažino jam skirtą baudą už piktnaudžiavimą procesu, o priteistas bylinėjimosi išlaidas sumažino net 4,5 karto. Galutinė suma, kurią Laurinaitis turi padengti „Achemos grupei” – 15,86 tūkstančio eurų.
Teismo atstovė Venta Valčackienė Eltai patvirtino, kad procesinis sprendimas priimtas gegužės 21 dieną ir per tris mėnesius gali būti skundžiamas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui. Kadangi byla nevieša, sprendimo nuasmeninta versija viešai neskelbiama.
Kodėl kasacija – logiškas, bet nebūtinai perspektyvus žingsnis
Terminas kasaciniam skundui paduoti baigėsi rugpjūčio 21 dieną – ir Laurinaitis šia galimybe pasinaudojo paskutiniu metu.
Verta suprasti, ką iš tikrųjų reiškia kreipimasis į LAT tokioje byloje. Pagal Lietuvos civilinio proceso kodeksą, kasacinis skundas skundžia jau įsiteisėjusį teismo sprendimą ar nutartį, o pats LAT sprendžia tik teisės klausimus, iškeltus kasatoriaus skunde – ne faktines aplinkybes iš naujo. Tai reiškia, kad Laurinaičio kasacija greičiausiai bus sutelkta ne į patį verslo ginčo esmę – ar jis turėjo teisę pirkti akcijas – o į procesinį klausimą: ar teismas teisingai vertino jo paties sprendimą atsisakyti ieškinio ir su tuo susijusias baudas bei išlaidas.
Svarbu ir tai, kad pats LAT sprendžia, priimti kasacinį skundą nagrinėti ar ne – tokia nutartis yra galutinė ir neskundžiama. Vadinasi, net formaliai pateiktas skundas dar negarantuoja, kad byla bus nagrinėjama iš esmės.
Ką sako pagrindinė akcininkė
Lyda Lubienė, komentuodama situaciją balandžio mėnesį duotame interviu BNS, buvo aiški dėl vieno dalyko: procesas dar nebaigtas. „Nesibaigė mūsų ginčas su Laurinaičiu teismuose, nes nėra paskelbtas galutinis sprendimas ir, tiesą sakant, nežinia, kada pasibaigs,” – sakė ji, tuo metu, kai Laurinaitis dar skundė pirmosios instancijos baudą Apeliaciniam teismui.
Šis komentaras dabar, po kasacinio skundo padavimo, tampa dar aktualesnis – nežinomybė, apie kurią kalbėjo Lubienė, akivaizdžiai tęsiasi ir toliau.
Kas vyksta su pačia „Achemos grupe”, kol teisme tęsiasi ginčas
Įdomu tai, kad koncernas nesustojo laukti teisminio proceso pabaigos. Lubienė vėliau patvirtino, kad iš esmės vyksta vienos svarbiausių ir didžiausių grupės įmonių – Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos „Klasco” – pardavimo procesas. Valdybos sprendimu žingsnis pradėti pardavimą buvo leistas, nors, jos teigimu, akcininkų susirinkime galutinis sprendimas dar nepriimtas.
Tai reiškia, kad nors pagrindinis ginčas dėl viso koncerno kontrolės vis dar nagrinėjamas teismuose, atskirų koncerno dalių pertvarka ir galimas pardavimas vyksta lygiagrečiai – verslas nelaukia, kol teisėjai priims galutinį sprendimą.
Kodėl ši istorija svarbi platesniam kontekstui
„Achemos grupė” – ne eilinė privati įmonė. Tai strateginę reikšmę šaliai turinti bendrovė, įtraukta į oficialų strateginių įmonių sąrašą. Tai reiškia, kad bet koks bandymas įsigyti jos kontrolinį akcijų paketą, nesvarbu, ar tai daro užsienio energetikos kompanija, ar vietinis smulkusis akcininkas, privalo praeiti per Vyriausybės strateginių įmonių sandorius tikrinančios komisijos bei Konkurencijos tarybos patikrinimą.
Pats Laurinaitis anksčiau yra pabrėžęs, kad būtent šis statusas komplikuoja bet kokį pirmumo teisės skaičiavimą – įprastas dviejų mėnesių terminas pirmumo teisei realizuoti tampa praktiškai neįgyvendinamas, kai Konkurencijos taryba tokių sandorių leidimus gali svarstyti iki devynių mėnesių.
Šis dvejus metus trunkantis ginčas tapo savotišku precedentu, rodančiu, kaip sudėtinga gali būti nuosavybės struktūros pertvarka strategiškai svarbioje Lietuvos įmonėje – net kai visos pusės formaliai veikia įstatymų ribose.
Kas toliau
Dabar kamuolys – LAT rankose. Teismas turi nuspręsti, ar apskritai priimti Laurinaičio kasacinį skundą nagrinėti. Jei skundas bus priimtas, teisme bus sprendžiami siauri, procesiniai teisės klausimai, susiję su bauda ir bylinėjimosi išlaidomis – o ne pats klausimas, kas galiausiai valdys vieną didžiausių Lietuvos pramonės grupių.
Tuo tarpu pati „Achemos grupė” toliau tvarko savo vidinius reikalus – įskaitant galimą „Klasco” pardavimą, – nepriklausomai nuo to, kiek dar užtruks paskutinis šio dvejus metus trukusio teisinio maratono etapas.
Dažniausiai užduodami klausimai
Kodėl Arūnas Laurinaitis apskundė Lietuvos apeliacinio teismo sprendimą Lietuvos Aukščiausiajam Teismui?
Laurinaitis padavė kasacinį skundą paskutinę leistiną dieną, siekdamas ginčiti jam paliktas teismo baudas ir bylinėjimosi išlaidas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas dabar turi nuspręsti, ar priimti šį skundą nagrinėti.
Kokia yra dabartinė Achemos grupės padėtis tebesitęsiant teisiniams ginčams?
Koncernas nelaukia teismo pabaigos ir vykdo vidinę pertvarką bei atskirų dalių pardavimą. Pavyzdžiui, šiuo metu aktyviai vyksta vienos svarbiausių grupės įmonių Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos Klasco pardavimo procesas.
Kodėl Achemos grupės akcijų sandoriai sulaukia tokio didelio teisinio ir valstybinio dėmesio?
Achemos grupė yra įtraukta į oficialų strateginių Lietuvos įmonių sąrašą, turintį didelę reikšmę valstybei. Dėl šio statuso visi akcijų įsigijimo sandoriai privalo būti papildomai tikrinami Konkurencijos tarybos bei Vyriausybės komisijos.
