Molėtų gimnazistai investuoja nuo septintos klasės: krizės laiko spėlioti neverta

Molėtų gimnazistai Adomas ir Kristupas investuoti pradėjo dar septintoje klasėje, pirmuosius sprendimus priimdami prižiūrimi tėvų. Jų investavimo pradžia siejosi ne su didelėmis santaupomis, bet su per gimtadienius dovanotais pinigais. Vėliau jaunuoliai investicijoms skyrė ir pačių uždirbtus eurus: dirbo lentpjūvėje, sandėlyje, administravo internetinę prekybą. Šis pavyzdys rodo, kad finansų rinkomis galima pradėti domėtis dar mokykloje, tačiau pirmieji žingsniai šiuo atveju vyko su suaugusiųjų priežiūra. Adomas ir Kristupas pabrėžia, kad finansų rinkose neverta bandyti nuspėti, kada prasidės krizė; jų požiūriu, svarbesni yra ryžtas, tėvų ar mokytojų palaikymas ir gebėjimas nepraleisti pasitaikančių galimybių. (LRT, 2026 m. rugsėjo 26 d.)

Nuo dovanų iki pačių uždirbtų pinigų

Adomo ir Kristupo istorijoje aiškiai matyti du investavimui skiriamų lėšų etapai. Iš pradžių tai buvo gimtadienių dovanos, todėl investavimas prasidėjo nuo šeimos aplinkoje gautų pinigų. Vėliau atsirado darbo pajamos, uždirbtos po pamokų arba vasarą. Jaunuoliai įvardija tris konkrečias veiklas: darbą lentpjūvėje, darbą sandėlyje ir internetinės prekybos administravimą. Tai reiškia, kad jų investavimui skirti pinigai buvo ne vien išlaikomi ar padovanoti, bet ir uždirbti atliekant skirtingo pobūdžio darbus. Jų patirtis nesudaro pagrindo spręsti apie visų moksleivių galimybes, tačiau ji konkrečiai parodo kelią nuo mažų dovanotų sumų iki savarankiškai uždirbtų lėšų.

Požiūris į rinkos svyravimus

Gimnazistai investavimą sieja ne su bandymu tiksliai numatyti ekonomikos nuosmukį ar krizę. Jie nurodo, kad tokio laiko spėlioti neverta, o investavimo sprendimams reikšmingesni yra asmeniniai veiksniai: ryžtas pradėti, tinkama tėvų arba mokytojų parama ir dėmesys atsirandančioms galimybėms. Šis vertinimas pateiktas jaunų žmonių, kurie investuoti pradėjo septintoje klasėje, patirties kontekste. Jis taip pat išryškina suaugusiųjų vaidmenį pradžioje: tėvų priežiūra jiems buvo investavimo kelionės dalis, o mokytojai įvardijami kaip galintys padėti pasirinkti kryptį. Taigi jų pasakojime investavimas nėra atskirtas nuo finansinių žinių ir aplinkos palaikymo.

Daugėja investuojančių banko klientų

Jaunų molėtiškių pavyzdys sutampa su platesne investavimo aktyvumo augimo kryptimi Lietuvoje. „Swedbank“ 2026 m. kovo 31 d. pateiktoje informacijoje nurodyta, kad per metus banko investuojančių klientų skaičius išaugo beveik 50 proc. ir pasiekė 137 tūkst. Tų klientų valdomo turto vertė padidėjo nuo 1,13 mlrd. eurų iki 1,48 mlrd. eurų. Vadinasi, per nurodytą laikotarpį augo ne tik investuojančių klientų skaičius, bet ir jų valdomo turto suma: skirtumas tarp 1,13 mlrd. ir 1,48 mlrd. eurų sudaro 350 mln. eurų. Šie rodikliai apibūdina konkretaus banko klientų grupę, o ne visus šalies investuotojus.

Periodinių įmokų augimas

To paties banko pateikti periodinio investavimo rodikliai augimą parodo dar ryškiau. Periodiškai investuojančių klientų skaičius per metus padidėjo nuo 17 tūkst. iki daugiau nei 67 tūkst. 2026 m. sausio pabaigoje. Tai yra beveik keturis kartus didesnis skaičius nei metų pradžioje buvę 17 tūkst. Per praėjusius metus periodiniais mokėjimais investuota 32,4 mln. eurų, arba 53 proc. daugiau nei 2024 metais. Periodinių mokėjimų apimtis ir klientų skaičiaus pokytis rodo, kad banko klientai neapsiribojo vienkartiniais sprendimais: nurodyti duomenys atskirai fiksuoja pasikartojančias investavimo įmokas. ("Swedbank", 2026 m. kovo 31 d.)

Nacionalinis investuotojų skaičius nėra banko klientų statistika

Lietuvos banko pateiktas šalies masto rodiklis nuo banko klientų statistikos skiriasi tiek apimtimi, tiek taikoma metodika. Per 2024 metus investuotojų skaičius Lietuvoje padidėjo 40 proc. ir pasiekė 250 tūkst. gyventojų. Šio skaičiaus negalima tiesiogiai sugretinti su 137 tūkst. vieno banko investuojančių klientų kaip su tapačiais rodikliais: pirmasis apima šalies investuotojų skaičių, o antrasis nusako konkretaus banko klientus. Vis dėlto abu pateikti pokyčiai rodo augimą: nacionalinis investuotojų skaičius per 2024 metus didėjo 40 proc., o banko investuojančių klientų skaičius per metus priartėjo prie 50 proc. augimo. (Lietuvos bankas, 2026 m. kovo 31 d.)

Finansinių instrumentų žinios tebėra ribotos

Investuotojų skaičiaus augimas savaime nereiškia vienodo finansinių žinių lygio. Lietuvos bankų asociacijos užsakymu bendrovė „Spinter tyrimai“ 2025 m. vasarį atliko apklausą, kurioje bendras šalies gyventojų finansinio raštingumo indeksas siekė 46 balus iš 100 galimų. Apklausos dalyje apie finansinius instrumentus ir ekonominius reiškinius teisingai atsakyti gebėjo 24 proc. gyventojų. Kitaip tariant, šioje konkrečioje klausimų grupėje atsakymus pateikė mažiau nei ketvirtadalis apklaustųjų. Indekso rezultatas ir 24 proc. rodiklis kalba apie skirtingus to paties tyrimo pjūvius: bendrą finansinio raštingumo įvertinimą bei gebėjimą atsakyti į klausimus apie sudėtingesnius finansų ir ekonomikos klausimus.

Geresnis finansinės padėties vertinimas

Toje pačioje 2025 metų informacijoje Lietuvos bankų asociacijos prezidentė dr. Eivilė Čipkutė nurodė palankesnį gyventojų savo finansinės padėties vertinimą. Savo finansine padėtimi 2025 metais džiaugėsi 54 proc. gyventojų, o 2023 metais tokių buvo 45 proc. Per dvejus metus šis rodiklis padidėjo 9 procentiniais punktais. Pasak asociacijos prezidentės, augantys atlyginimai ir stabili ekonomika leido daugiau žmonių sukaupti šešių mėnesių pajamų dydžio finansinę pagalvę. Šis vertinimas aprašo gyventojų savijautą ir jų kaupiamą rezervą, tačiau jis nepaneigia 46 balų finansinio raštingumo indekso bei 24 proc. rezultato klausimuose apie finansinius instrumentus. (Lietuvos bankų asociacija, 2025 m. balandžio 16 d.)

Kitas tyrimas fiksavo ilgalaikį rodiklio kritimą

Lietuvos banko Finansinio raštingumo centro tyrime naudotas kitas matavimas, todėl jo rezultato nereikėtų tapatinti su 2025 metų Lietuvos bankų asociacijos indeksu. Šio tyrimo duomenimis, gyventojų finansinio raštingumo rodiklis nuo 62 balų 2015 metais sumažėjo iki 56 balų. Per beveik dešimtmetį tai yra 6 balų kritimas. Tyrimas taip pat nustatė, kad minimalų skaitmeninio finansinio raštingumo lygį pasiekia tik 16 proc. respondentų. Šis skaičius išskiria skaitmeninę finansų sritį ir rodo, kad minimalų nustatytą lygį pasiekė mažiau nei vienas iš šešių apklaustųjų. (Lietuvos bankas, 2024 m. sausio 12 d.)

Finansinio švietimo savaitėje dalyvavo per 90 tūkst. mokinių

Moksleivių finansinio švietimo iniciatyvos vyksta ir nacionaliniu mastu. Nevyriausybinė organizacija „Lietuvos Junior Achievement“ 2025 m. balandžio 14–18 dienomis surengė nacionalinę finansinio raštingumo savaitę „Daugiau nei pinigai!“. Per penkias balandžio dienas interaktyviai mokėsi daugiau nei 90 tūkst. mokinių iš visos Lietuvos. Dalyvių skaičius apima būtent šios savaitės veiklas, todėl jis skiriasi nuo organizacijos nuolatinių ugdymo programų masto. Finansinis švietimas šiuo atveju buvo organizuojamas ne vien individualiai besidominčių mokinių grupei, bet plačiai mokinių auditorijai skirtoje nacionalinėje iniciatyvoje. ("Lietuvos Junior Achievement", 2025 m. balandžio 30 d.)

Nuolatinės programos ir platforma jaunesniems mokiniams

„Lietuvos Junior Achievement“ nurodo, kad jos ugdymo programos kasmet pasiekia apie 23 tūkst. jaunuolių iš daugiau nei 400 mokyklų. Be to, moksleiviai kasmet įkuria daugiau nei 200 jaunųjų bendrovių. Šie skaičiai apibūdina kasmetinę programų apimtį, o ne vien 2025 metų balandžio finansinio raštingumo savaitę. Nuo 2026 m. kovo 2 d. pradėjo veikti skaitmeninė mokymosi platforma „jauniejifinansininkai.lt“, skirta antros–aštuntos klasės moksleiviams. Platforma numatyta naudoti savarankiškai ir klasėje, ugdant verslumo bei finansų valdymo kompetencijas. Taigi ji orientuota į mokinius, kurie yra jaunesni nei Adomas ir Kristupas buvo pradėję investuoti septintoje klasėje. ("Lietuvos Junior Achievement", 2026 m. vasario 4 d.)

Programoje numatytas ankstyvasis švietimas

Valstybės lygmeniu finansinio raštingumo stiprinimo kryptį nustato Finansų ministerijos patvirtinta 2024–2028 metų visuomenės finansinio raštingumo didinimo programa. Joje numatyta plėtoti ankstyvąjį švietimą mokyklose ir gerinti smulkiojo bei vidutinio verslo prieigą prie finansavimo šaltinių. Programos laikotarpis apima penkerius kalendorinius metus – nuo 2024 iki 2028 metų. Mokykloms skirta kryptis dera su iniciatyvomis, kurios pasiekia dešimtis tūkstančių mokinių, ir su jaunesniems mokiniams nuo antros klasės sukurta skaitmenine platforma. Verslo finansavimo prieinamumo tikslas programoje išskirtas greta ankstyvojo ugdymo, todėl tai yra platesnė visuomenės finansinio raštingumo priemonė, neapsiribojanti vien moksleiviais. (Finansų ministerija, 2024 m. kovo 15 d.)

Adomo ir Kristupo pasirinkimas pradėti nuo gimtadienių dovanų, vėliau investicijoms skirti lėšas, uždirbtas lentpjūvėje, sandėlyje ir administruojant internetinę prekybą, atsiduria augančio investuotojų skaičiaus fone. Kartu 46 balų iš 100 finansinio raštingumo indeksas, 24 proc. gyventojų rezultatas finansinių instrumentų klausimuose ir 16 proc. minimalų skaitmeninį lygį pasiekiančių respondentų rodo, kodėl mokyklinis ugdymas išlieka reikšmingas. Molėtų gimnazistų įvardytas tėvų ir mokytojų palaikymas tiesiogiai siejasi su šia kryptimi: investavimo kultūrai augant, finansų žinios ir suaugusiųjų pagalba jaunam žmogui lieka svarbia jos dalimi.

Šaltiniai

• Gimnazistai iš tobulo miesto investuoja nuo 7 klasės: neverta spėlioti, kada bus krizė
• Alfa.lt — Stiprėja investavimo kultūra Lietuvoje: reguliariai investuojančių skaičius išaugo kartais
• Lietuvos bankų asociacija — Finansinio raštingumo indeksas
• Vakarų ekspresas / Lietuvos bankas — Lietuvių finansinis raštingumas per beveik dešimtmetį suprastėjo
• Lietuvos Junior Achievement — Rekordinis mokinių skaičius Lietuvoje vienu metu mokysis finansinio raštingumo
• Lietuvos Respublikos finansų ministerija — 2024–2028 metų visuomenės finansinio raštingumo programa