2026 metų pensijų reforma vieną ramiausių finansinių sprendimų pavertė sprendimu, kurį daugelis lietuvių turi priimti iš naujo. Nuo sausio 1-osios II pakopos kaupimas tapo visiškai savanoriškas, o iki 2027 metų pabaigos atsidaręs pasitraukimo langas leidžia daliai žmonių atsiimti savo įmokas ir investicinį prieaugį. Tai nėra vien techninis taisyklių pakeitimas. Tai proga blaiviai atsakyti į klausimą, kaip pasirinkti kaupimą pensijai, ir ar dabartinis fondas iš tiesų atitinka žmogaus amžių, pajamas, planus bei toleranciją rinkų svyravimams.
Sprendimas neturi būti priimamas vien todėl, kad kaimynas jau pasitraukė arba socialiniuose tinkluose kas nors paskelbė apie neva garantuotai geresnę alternatyvą. Pensijų turtas skirtas ilgam laikui, todėl kelių mėnesių rinkos nuotaika čia retai būna pats svarbiausias signalas. Daug svarbiau suprasti, kiek laiko liko iki senatvės pensijos, kokio dydžio įmokos iškeliauja iš atlyginimo ir ką konkrečiai žmogus praranda arba laimi pakeitęs kryptį.
Kodėl 2026-ieji tapo peržiūros metais
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, nuo 2026 metų sausio 1 dienos Lietuvoje nebetaikomas automatinis gyventojų įtraukimas į II pakopą. Sistema perėjo prie visiškai savanoriško modelio. Anksčiau dalis žmonių kaupė todėl, kad buvo įtraukti ir per nustatytą terminą neišreiškė atsisakymo. Dabar pats dalyvavimas labiau primena sąmoningą asmeninių finansų pasirinkimą: žmogus turi nuspręsti, ar jis nori skirti dalį dabartinių pajamų būsimam gyvenimui po darbo.
Tai pakeitė ir klausimo formuluotę. Nebepakanka paklausti, kuri bendrovė valdys fondą. Reikia klausti, ar II pakopa apskritai dera su šeimos biudžetu, ar pasirinktas rizikos lygis racionalus, ar įmokų pauzė neišspręstų laikino sunkumo ir ar išsiimti pinigai tikrai bus panaudoti geriau nei ilgalaikiam investavimui.
Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus 2026 metų balandžio 2 dieną atkreipė dėmesį, kad išėjusiųjų buvo daugiau, nei prognozuota. Iš 1,403 mln. kaupusiųjų apie 62,5 tūkst. žmonių jau buvo atsiėmę lėšas arba pasitraukę iš sistemos. Skaičius rodo ne vien nepasitenkinimą reforma. Jis rodo, kad daug namų ūkių pirmą kartą rimtai perskaičiuoja savo ilgalaikius finansus.
Masinis veiksmas savaime nėra patarimas. Vienam žmogui pasitraukimas gali būti pagrįstas, kitam jis gali reikšti prarastą valstybės paskatą ir mažesnį kapitalą po kelių dešimtmečių.
Dvejų metų langas: ne skubos, o analizės laikas
Nuo 2026 metų sausio 2 dienos iki 2027 metų gruodžio 31 dienos galioja dvejų metų pereinamasis laikotarpis. Per jį II pakopos dalyvis gali visiškai pasitraukti ir atsiimti savo sumokėtas įmokas bei jų investicinį prieaugį. Šią galimybę bankai ir fondų valdytojai pagrįstai išryškina, nes ji keičia ankstesnį sistemos uždarumą.
Tačiau terminas iki 2027 metų pabaigos nėra kvietimas spręsti per pietų pertrauką. Pirmiausia verta atsidaryti savo asmeninę „Sodros“ paskyrą ir pensijų kaupimo bendrovės savitarną, pasižiūrėti sukauptą sumą, įmokų istoriją, fondą ir jo priskyrimą pagal gimimo metus. Tuomet reikia įvertinti, ar šeimos biudžete yra brangių skolų, ar sukauptas finansinis rezervas, ar artimiausiais metais numatomos didelės būtinos išlaidos.
Svarbiausias klausimas paprastas: ką daryčiau su atsiimtais pinigais? Jei aiškaus atsakymo nėra, „kad gulėtų sąskaitoje“ nėra investavimo planas. Infliacija tokiu atveju tyliai mažina pinigų perkamąją galią. Kita vertus, jei žmogus turi rimtų finansinių įsipareigojimų ar jam būtina atkurti saugumo rezervą, jo padėtis gali skirtis nuo jauno darbuotojo, kuriam iki pensijos dar kelios dešimtys metų.
Kaip pasirinkti kaupimą pensijai pagal savo gyvenimo etapą
Ieškant atsakymo, kaip pasirinkti kaupimą pensijai, amžius yra pradinis, bet ne vienintelis kriterijus. Gyvenimo ciklo fondų idėja remiasi paprasta logika: kai iki išmokų lieka daug metų, investuotojas gali atlaikyti didesnius vertės svyravimus, nes turi laiko sulaukti rinkų atsigavimo. Kai pinigų gali prireikti netrukus, dideli kritimai jau skauda labiau ir jų atstatymui lieka mažiau laiko.
Mokslinėje publikacijoje „International Journal of Economic Sciences“ aprašomas įprastas gyvenimo ciklo fondų modelis: nuo 20 iki maždaug 42 metų amžiaus apie 80–100 proc. turto gali būti investuojama į akcijas. Likus maždaug 15–20 metų iki pensijos, rizika pamažu mažinama, didinant obligacijų ir pinigų rinkos priemonių dalį. Akcijos istoriškai pasižymi didesniais svyravimais, tačiau ilgalaikio kaupimo laikotarpiu jos suteikia daugiau augimo galimybių nei ypač atsargios priemonės. Jokių garantijų čia nėra. Yra tik laiko horizontas ir rizikos kaina.
Jaunam žmogui didelis akcijų svoris dažnai atrodo baugiai, kai rinkos krenta. Vis dėlto būtent jam bandymas išvengti kiekvieno kritimo gali kainuoti brangiai, nes pernelyg atsargus fondas ilgainiui gali sukaupti mažiau. Žmogui, kuriam iki pensijos liko nedaug, priešinga situacija: agresyvus fondas gali būti netinkamas, jei staigus rinkos nuosmukis sutampa su laikotarpiu, kai jau pradedamos gauti išmokos.
Gyvenimo ciklo fondas automatiškai keičia investavimo kryptį senstant. Tai patogus sprendimas tiems, kurie nenori kasmet savarankiškai perbalansuoti investicijų. Tačiau automatika neatleidžia nuo pareigos bent kartą per metus patikrinti, ar fondas tikrai priskirtas teisingai amžiaus grupei ir ar asmens tikslai nepasikeitė.
Kada amžiaus fondui verta neprieštarauti, o kada būtina gilintis
Pagal Pensijų kaupimo įstatymo nuostatas, norintis kaupti ne savo amžiaus grupei skirtame gyvenimo ciklo fonde žmogus turi raštu atsisakyti amžiui priskirto fondo. Valdymo bendrovė privalo pasirašytinai supažindinti tokį dalyvį su papildoma rizika. Ši procedūra nėra biurokratinis kaprizas. Ji saugo nuo sprendimo, priimto vien dėl noro „uždirbti daugiau“ arba, priešingai, dėl baimės po kelių neramių biržos savaičių.
Tarkime, keturiasdešimtmetis nori pereiti į daug atsargesnį fondą, nes prisimena neseną rinkos kritimą. Toks sprendimas gali sumažinti trumpalaikį nerimą, bet kartu jis atsisako dalies ilgalaikio augimo potencialo tuo metu, kai iki pensijos dar gali būti keli dešimtmečiai. Pensijų fonde svarbu ne vien tai, kaip jautėmės per praėjusius metus. Svarbu, kaip pasirinkimas veiks visą likusį kaupimo laiką.
Kita situacija – žmogus artėja prie pensinio amžiaus, bet jo fondas ar investavimo strategija liko per daug agresyvi dėl ankstesnio pasirinkimo. Čia peržiūra ypač reikalinga. Nereikia mėginti nuspėti rytdienos rinkos, tačiau reikia įsitikinti, kad prisiimama rizika proporcinga laikui, kurį dar galima laukti.
Pirmas signalas peržiūrai: pasikeitė pajamos arba šeimos biudžetas
Standartinė II pakopos dalyvio įmoka yra 3 proc. nuo atlyginimo prieš mokesčius. Ši suma vienam darbuotojui gali atrodyti pakeliama, kitam – reikšminga, ypač pasikeitus darbui, sumažėjus pajamoms, atsiradus vaikui, būsto išlaidoms ar sveikatos problemoms. Įmokų dydį verta vertinti ne abstrakčiai, o kartu su visais būtinais mėnesio mokėjimais ir sukauptu rezervu.
Atnaujintos taisyklės leidžia bet kada ir neribotą kartų skaičių sustabdyti įmokas 12 mėnesių laikotarpiui. Jei reikia, pauzę galima pratęsti. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos skelbiama tvarka suteikia svarbų tarpinį variantą tarp dviejų kraštutinumų – tęsti kaupimą bet kokia kaina arba iškart pasitraukti visam laikui.
Pauzė nėra nemokama ilgalaike prasme. Per ją nekeliauja naujos darbuotojo įmokos, todėl mažėja investuojama suma ir jos potencialus prieaugis. Vis dėlto laikinas sustabdymas gali būti racionalesnis už emocinį sprendimą nutraukti kaupimą, jei finansinis spaudimas tik laikinas. Tai ypač aktualu netekus darbo, keičiant veiklą ar susidūrus su neplanuotomis išlaidomis.
Jei pajamos išaugo, situacija taip pat keičiasi. Galima svarstyti papildomas įmokas. Už jas gyventojai gali pasinaudoti gyventojų pajamų mokesčio lengvata ir susigrąžinti iki 300 eurų per metus. Šią naudą būtina vertinti pagal savo deklaruojamas pajamas ir realiai atliktas papildomas įmokas, o ne laikyti automatine išmoka kiekvienam. Vis dėlto tai yra konkretus argumentas, kodėl daliai žmonių verta ne mažinti, o stiprinti ilgalaikį kaupimą.
Valstybės įmoka – skaičius, kurio negalima praleisti
2026 metais valstybės skatinamoji įmoka į II pakopos fondą sudaro 1,5 proc. užpraeitų metų vidutinio šalies darbo užmokesčio. Tai yra 33,49 euro per mėnesį, arba apie 402 eurus per metus. Šis skaičius svarbus todėl, kad jis nepriklauso nuo konkretaus darbuotojo atlyginimo ir papildo jo asmeninį kaupimą.
Vertinant, kaip pasirinkti kaupimą pensijai, klaida būtų skaičiuoti tik savo 3 proc. įmoką. Reikia matyti visą srautą: asmeninę įmoką, valstybės paskatą ir per ilgą laiką galintį susidaryti investicinį prieaugį. Kuo ilgesnis kaupimo laikotarpis, tuo didesnę reikšmę įgauna ne viena konkreti metų grąža, o nuoseklus įmokų investavimas.
Žinoma, valstybės įmoka neturi uždengti kitų klausimų. Žmogus, neturintis jokio finansinio rezervo ir mokantis brangias skolas, negali apsimesti, kad vien paskata išsprendžia jo dabarties problemas. Tačiau žmogui, kurio biudžetas stabilus, maždaug 402 eurų metinė paskata yra aplinkybė, kurią prieš pasitraukiant būtina įtraukti į savo skaičiavimą.
Išsiimti 25 proc. ar išlaikyti kapitalą fonde
Pagal naująsias taisykles dalyvis kartą per visą kaupimo laikotarpį gali atsiimti iki 25 proc. sukauptos sumos, tačiau ši dalis negali viršyti paties dalyvio sumokėtų įmokų. Jei žmogus dar nėra pensinio amžiaus, nuo tokios išmokos taikomas 3 proc. mokestis „Sodrai“. Tai lankstumo priemonė, bet ne nemokamas pinigų šaltinis.
Ši galimybė gali būti aktuali rimtai ir aiškiai apibrėžtai reikmei. Vis dėlto prieš pateikiant prašymą verta padaryti du skaičiavimus. Pirmasis – kiek pinigų realiai bus gauta po taikomo mokesčio. Antrasis – kiek kapitalo liks fonde ir kiek galimo ilgalaikio prieaugio žmogus atsisako. Antrojo skaičiaus nematyti banko sąskaitoje tą pačią dieną, todėl jis dažniausiai ir nuvertinamas.
Pinigai, paimti spontaniškam vartojimui, retai pagerina pensinę padėtį. Pinigai, naudojami kritinei situacijai spręsti, gali turėti visai kitą prasmę. Skirtumas slypi ne taisyklėje, o sprendimo kokybėje.
Yra ir išimtinių aplinkybių, kurioms įstatymas numato kur kas platesnę apsaugą. Netekus 70–100 proc. dalyvumo, susirgus sunkia liga iš specialaus sąrašo arba prireikus paliatyviosios pagalbos, iš II pakopos galima pasitraukti ir atsiimti visą sukauptą sumą be mokesčių. Tokiais atvejais pensijų kaupimo logika nusileidžia žmogaus sveikatos ir orumo poreikiams.
Fondo bendrovė ir mokesčiai: mažas procentas per ilgai tampa didelis
Lietuvoje II pakopos pensijų fondus valdo penkios licencijuotos bendrovės: „SEB investicijų valdymas“, „Swedbank investicijų valdymas“, „Aviva Lietuva“, „Luminor investicijų valdymas“ ir „INVL Asset Management“. Jų veiklą prižiūri Lietuvos bankas. Licencija ir priežiūra reiškia reguliuojamą rinką, tačiau jos nereiškia, kad kiekvieno fondo strategija, rezultatai ir sąnaudos bus vienodi.
Pensijų fondų valdymo mokesčiai yra viena iš nedaugelio išlaidų, kurias galima palyginti visiškai konkrečiai. II pakopos fonduose maksimalus metinis valdymo mokestis įstatymiškai ribojamas iki 0,5 proc. grynųjų aktyvų vidutinės metinės vertės. Turto išsaugojimo fonde riba dar mažesnė – iki 0,2 proc. Šios ribos saugo dalyvius nuo pernelyg didelių atskaitymų, bet jos nepanaikina pareigos pasitikrinti faktinę konkretaus fondo kainodarą.
Pusė procento per metus gali skambėti kukliai. Tačiau pensijų kaupime laikas veikia abiem kryptimis: kapitalizuojasi ne tik investicinė grąža, bet ir sąnaudų poveikis. Todėl verta palyginti ne vien mokesčius, bet ir tai, kokį fondą žmogus gauna už tą kainą, kokia jo investavimo politika, ar fondas yra tinkamas konkrečiai amžiaus grupei ir kaip bendrovė aiškiai pateikia informaciją dalyviams.
Praeities rezultatai negali pažadėti ateities. Jie vis dėlto leidžia pasižiūrėti, ar fondas laikėsi deklaruotos strategijos ir kaip jo svyravimai atrodė palyginti su panašios rizikos fondais. Lyginti agresyvų jaunų dalyvių fondą su konservatyviu turto išsaugojimo fondu būtų klaidinga, nes jų paskirtis skiriasi.
Bendrovę galima pakeisti, bet keisti reikia dėl priežasties
Pensijų kaupimo įstatymo 10 straipsnio pakeitimas, įsigaliojęs nuo 2026 metų sausio 1 dienos, numato dalyvio teisę pakeisti pensijų kaupimo bendrovę po pirmosios įmokos arba įvykdyto turto išmokėjimo. Prašymas teikiamas naujai pasirinktai bendrovei, o ši per tris darbo dienas informuoja „Sodrą“.
Praktinis kelias nėra sudėtingas, bet sprendimo motyvas turi būti tvirtas. Bendrovės keitimą gali pagrįsti netinkamas fondo priskyrimas, aiškiai geriau poreikius atitinkanti investavimo kryptis, suprantamesnė informacija ar palankesnis faktinis mokestis. Vien praėjusių metų lyderio vaikymasis yra silpnas motyvas. Finansų rinkose vakar nugalėjęs fondas nebūtinai pirmas bus rytoj.
Prieš keičiant verta perskaityti abiejų fondų pagrindinę informaciją: kam fondas skirtas, kiek akcijų ir kitų priemonių jis gali turėti, kaip keičiama rizika bėgant metams, kokie taikomi mokesčiai. Tuomet sprendimas bus paremtas strategija, o ne reklamine antrašte.
Penki klausimai, kuriuos verta užduoti sau dabar
Pirma, kiek metų realiai liko iki pensijos ir ar mano fondas atitinka mano amžiaus grupę? Šis klausimas padeda atskirti pagrįstą riziką nuo atsitiktinės rizikos.
Antra, ar 3 proc. įmoka iš atlyginimo prieš mokesčius šiuo metu nesugriauna mano būtinojo biudžeto? Jei problema laikina, 12 mėnesių įmokų pauzė su galimybe ją pratęsti gali būti tinkamesnė nei galutinis sprendimas pasitraukti.
Trečia, ar įvertinau 33,49 euro mėnesinę valstybės įmoką, kuri 2026 metais sudaro apie 402 eurus per metus? Šios paskatos ignoravimas iškreipia skaičiavimą.
Ketvirta, ar žinau savo fondo valdymo mokestį, investavimo politiką ir ar lyginu jį su panašios rizikos fondais? Vien pavadinimo ar bendrovės žinomumo nepakanka.
Penkta, jei noriu atsiimti lėšas, ar turiu konkretų jų panaudojimo planą? Jei planas yra vartojimas be aiškios naudos, ilgalaikis kapitalas gali tiesiog ištirpti.
DUK: dažniausi klausimai apie pensijų fondo peržiūrą
Ar privalau likti II pakopoje, jei jau kaupiu?
Ne. Nuo 2026 metų sausio 1 dienos modelis yra visiškai savanoriškas. Be to, nuo 2026 metų sausio 2 dienos iki 2027 metų gruodžio 31 dienos galioja pereinamasis laikotarpis, per kurį galima visiškai pasitraukti ir atsiimti savo įmokas bei investicinį prieaugį.
Ar dėl laikinų pajamų problemų būtina pasitraukti?
Nebūtinai. Įmokas galima bet kada ir neribotą kartų skaičių stabdyti 12 mėnesių, o šį laikotarpį pratęsti. Tokia galimybė leidžia reaguoti į laikiną biudžeto įtampą neišardant viso ilgalaikio plano.
Ar galiu pasirinkti kitą nei man pagal amžių priskirtą fondą?
Galite, tačiau reikia raštu atsisakyti kaupti savo amžiaus grupės fonde. Valdymo bendrovė privalo pasirašytinai supažindinti su didesne rizika. Tai signalas sprendimą priimti tik supratus galimas pasekmes.
Kada galiu pakeisti pensijų kaupimo bendrovę?
Po pirmosios įmokos arba po įvykdyto turto išmokėjimo. Prašymas teikiamas naujai pasirinktai bendrovei, kuri per tris darbo dienas informuoja „Sodrą“.
Ar 25 proc. sukauptų lėšų galiu atsiimti daug kartų?
Ne. Tokia teisė suteikiama vieną kartą per visą kaupimo laikotarpį. Galima atsiimti iki 25 proc. sukauptos sumos, bet ne daugiau nei pačio dalyvio sumokėtų įmokų, o iki pensinio amžiaus taikomas 3 proc. mokestis „Sodrai“.
Sprendimas turi tarnauti ne reformos triukšmui, o žmogui
Pensijų fondo peržiūra verta tada, kai pasikeičia bent vienas iš keturių dalykų: amžius ir laikas iki pensijos, pajamos bei šeimos pareigos, požiūris į riziką arba teisinės taisyklės. 2026 metų reforma pakeitė taisykles visiems, todėl daugeliui lietuvių peržiūra dabar yra pagrįsta net ir tada, jei galiausiai jie nuspręs nieko nekeisti.
Geras sprendimas nebūtinai bus pats drąsiausias. Jis bus toks, kurį žmogus gali aiškiai paaiškinti: suprantu savo fondo riziką, žinau jo mokestį, įvertinau valstybės paskatą, turiu planą, jei stabdau įmokas ar imu pinigus, ir neleidžiu vienos dienos emocijai lemti kelių dešimtmečių rezultato.
Būtent taip praktikoje ir prasideda atsakingas atsakymas į klausimą, kaip pasirinkti kaupimą pensijai.
Šaltiniai
- II pensijų kaupimo pakopos pokyčiai – Socialinės apsaugos ir darbo ministerija
- II pensijų pakopos pokyčiai: ką jie reiškia jums? | Swedbank
- Dalyvio perėjimas į kitos pensijų kaupimo bendrovės valdomą pensijų fondą – INFOLEX.LT
- Lietuvos banko vadovas: iš pensijų fondų pasitraukė daugiau žmonių nei prognozuota – Alfa.lt
- Dažniausiai užduodami klausimai apie papildomą kaupimą pensijai | SEB
- Lietuvos banko atsakymai kaupiantiesiems II pakopos pensijų fondą – Šeimos Kredito Unija
