II pakopos fonde 0,5 proc. metinis mokestis gali atrodyti smulkmena, tačiau jis skaičiuojamas nuo visos sukauptos sumos, o ne vien nuo šį mėnesį pervestos įmokos. Būtent todėl klausimas, kaip pasirinkti kaupimą pensijai, prasideda ne nuo garsiausio bendrovės vardo ir ne nuo reklaminio pažado apie ateitį. Jis prasideda nuo kainos, taisyklių ir žmogaus asmeninės situacijos.
Mokesčiai pensijų fonduose nėra vienintelė būsimos pensijos dedamoji. Grąžą lemia rinkų rezultatai, įmokų dydis, kaupimo trukmė, pasirinktas fondas, darbo pajamų pokyčiai ir sprendimas nenutraukti plano per pirmą rimtesnį rinkų svyravimą. Vis dėlto mokestis yra reta šio sąrašo dalis, kurią dalyvis gali perskaityti ir palyginti iš anksto. Jis žinomas dar prieš priimant sprendimą.
2026-ieji Lietuvos pensijų kaupime atnešė esminį lūžį: nuo sausio 1 dienos atsisakyta automatinio gyventojų įtraukimo į antrąją pakopą ir pereita prie savanoriško modelio. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateikta informacija reiškia paprastą dalyką: sprendimą kaupti, tęsti kaupimą, keisti fondą ar tam tikrais atvejais pasitraukti žmogus turi priimti sąmoningiau. O sąmoningas pasirinkimas neįmanomas nesuprantant, už ką ir kiek mokama.
Kodėl pensijų fondo mokestis per dešimtmečius tampa reikšmingas
Turto valdymo mokestis paprastai nurašomas iš fondo turto. Kaupiantysis jo dažnai nepamato kaip atskiros sąskaitos eilutės banko išraše, todėl ir nuvertina. Tačiau kuo didesnis sukauptas turtas, tuo didesnę eurų sumą sudaro tas pats procentas. Fondas mokestį skaičiuoja nuo turto vertės, o ilgai kaupiant ta vertė turi augti ne tik iš naujų įmokų, bet ir iš investicinio prieaugio.
Čia veikia sudėtinio augimo principas. Pinigai, kurie išeina mokesčiui, nebedalyvauja tolesniame investavime ir nebegali uždirbti potencialios grąžos. Tai nėra argumentas rinktis vien pigiausią produktą, nes maža kaina savaime nepasako, ar fondas tinka konkrečiam žmogui. Tačiau tai tvirtas argumentas nemokėti daugiau vien iš įpročio, neįsigilinus į paslaugą ir strategiją.
Mokestį reikia vertinti procentais ir eurais. Pavyzdžiui, 0,5 proc. nuo 10 000 eurų būtų 50 eurų per metus, o nuo 50 000 eurų – jau 250 eurų. Tai tik aritmetinis pavyzdys, ne prognozė: fondo vertė gali ir augti, ir mažėti. Vis dėlto jis gerai parodo mastą. Mažas procentas ilgainiui gauna didelę bazę.
Kitas svarbus principas – nelyginti skirtingų pakopų aklai. II ir III pakopos turi nevienodas įmokų taisykles, valstybės paskatas, lėšų prieinamumą, mokesčių režimą bei pasirinkimo laisvę. Todėl atsakymas į klausimą, kaip pasirinkti kaupimą pensijai, negali būti vienas skaičius. Pirmiausia reikia atskirti, kurią pakopą žmogus apskritai svarsto.
II pakopa: įstatymas nustato aiškias mokesčių lubas
Antrojoje pensijų pakopoje turto valdymo kainodara yra griežtai apribota įstatymu. Pagal Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymą, gyvenimo ciklo pensijų fondų metinis turto valdymo mokestis negali viršyti 0,5 proc. fondo sąskaitoje esančių lėšų vidutinės metinės vertės. Šią ribą 2026 metais nurodo ir Lietuvos bankas, ir rinkos dalyviai.
Gyvenimo ciklo fondų logika paprasta: investavimo rizika keičiama atsižvelgiant į dalyvių amžiaus grupę bei laiką iki pensijos. Žmogui, kuriam iki senatvės pensijos dar toli, fondas paprastai gali prisiimti daugiau rinkos svyravimo rizikos, o artėjant išmokų laikui investavimo kryptis turi tapti atsargesnė. Dalyviui nereikia kas kelerius metus pačiam perdėlioti turto tarp fondų. Tai padaro valdymo modelis.
0,5 proc. yra maksimali riba, o ne automatinis pažadas, kad visi fondai visada taikys vienodą tarifą. Todėl prieš pasirinkimą verta patikrinti konkretų bendrovės įkainį ir aktualias fondo taisykles. Skirtumas tarp deklaruojamo „iki“ ir realiai taikomo mokesčio gali turėti reikšmės. Skaityti reikia ne tik grafinę reklamos dalį, bet ir mokesčių lentelę.
Turto išsaugojimo fonduose riba mažesnė – maksimalus metinis turto valdymo mokestis siekia 0,2 proc. Šie fondai skirti vyresniems bei jau pensinio amžiaus sulaukusiems dalyviams, kuriems staigus sukauptų lėšų vertės kritimas būtų ypač jautrus. Mažesnis mokestis šioje grupėje dera su konservatyvesne paskirtimi. Vis dėlto mažesnė kaina nereiškia, kad toks fondas tinka jaunam žmogui, turinčiam kelis dešimtmečius iki pensijos.
Yra ir dar viena svarbi riba. Jeigu pensijų kaupimo bendrovės valdomų II pakopos fondų bendro turto vidutinė vertė viršija 2,5 mlrd. eurų, maksimalus turto valdymo mokestis mažėja iki 0,4 proc. Ši taisyklė rodo masto ekonomijos principą: didėjant valdomam turtui, įstatymas numato dalį efektyvumo naudos perkelti dalyviams per mažesnę kainos lubą.
Dalyvis taip pat neturėtų painioti turto valdymo mokesčio su kitais įkainiais, kurių gali baimintis iš įprastų finansinių paslaugų. Lietuvos banko ir „Swedbank“ pateikiama informacija nurodo, kad II pakopos kaupėjams fondo ar pensijų kaupimo bendrovės keitimo mokesčiai netaikomi. Įmokų mokestis taip pat yra 0 proc. Tai itin praktiška: jei žmogus randa jam tinkamesnę bendrovę ar nori pakeisti fondą, vien mokesčio baimė neturėtų jo užrakinti ankstesniame pasirinkime.
Ką II pakopoje žmogus iš tiesų sumoka ir gauna 2026 metais
2026 metais II pakopos dalyvis moka 3 proc. nuo savo darbo užmokesčio. Greta to valstybė kas mėnesį prideda skatinamąją įmoką, kuri sudaro 1,5 proc. užpraėjusių metų vidutinio šalies darbo užmokesčio. Pagal „Sodros“ ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenis, skaičiavimo bazė yra 2 232,80 euro, o valstybės įmoka – 33,49 euro per mėnesį.
Per metus tai sudaro 401,88 euro valstybės paskatos, jei taikoma visa nurodyta mėnesinė suma. Tai nėra fondo uždirbta grąža ir nėra bendrovės nuolaida. Tai viešosios sistemos paskata, kurią būtina įtraukti į vertinimą sprendžiant, kaip pasirinkti kaupimą pensijai. Vien tik lyginti fondo mokestį su valstybės įmoka būtų per daug supaprastinta, bet ignoruoti šią įmoką – dar didesnė klaida.
Paprasta sprendimo seka būtų tokia: pirma, pasižiūrėti, kokia asmeninė 3 proc. įmoka tenka nuo atlyginimo; antra, pridėti valstybės 33,49 euro per mėnesį; trečia, įvertinti, ar šeimos biudžetas išlaiko šį ilgalaikį įsipareigojimą; ketvirta, perskaityti konkretaus fondo mokestį ir strategiją. Tik po to verta spręsti, ar dalyvavimas atitinka asmeninius tikslus.
Pinigų srautas svarbus. Žmogui, turinčiam brangių vartojimo skolų ar nestabilias pajamas, vien pažadas apie tolimą ateitį nepanaikina šiandienos finansinių rizikų. Kita vertus, stabiliai dirbančiam ir iki pensijos turinčiam ilgą laiką dalyviui reguliarumas bei valstybės paskata gali būti reikšmingi. Universalaus atsakymo čia nėra.
II pakopos mastą rodo ir rinkos duomenys. Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos bei Lietuvos banko duomenimis, 2026 metų pradžioje gyventojų sukauptas turtas II pakopos fonduose buvo pasiekęs maždaug 10,6 mlrd. eurų. Tai sudarė daugiau nei penktadalį viso gyventojų likvidaus finansinio turto. Skaičius didelis, todėl diskusija apie mokesčius, prieinamumą ir pasirinkimo laisvę jau seniai nebėra siaura finansų specialistų tema.
Savanoriškas modelis ir pereinamasis pasitraukimo laikotarpis
Nuo 2026 metų sausio 1 dienos atsisakyta automatinio įtraukimo į II pakopą. Šis pokytis nereiškia, kad kaupimas tapo nereikalingas. Jis reiškia, kad valstybė nebepriima pradinio sprendimo už gyventoją. Daugiau pasirinkimo visada atneša ir daugiau atsakomybės.
Kartu įsigaliojo pereinamasis laikotarpis. Nuo 2026 metų sausio 1 dienos iki 2027 metų gruodžio 31 dienos II pakopos dalyviai gali pasitraukti ir susigrąžinti savo lėšomis sumokėtas įmokas bei investicinį prieaugį, šių sumų neapmokestinant gyventojų pajamų mokesčiu. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pabrėžia, kad taisyklės kyla iš Seimo priimtų teisės aktų.
Ši nuostata nėra automatinis patarimas visiems atsiimti lėšas. Pasitraukimas sprendžia vienas problemas, bet sukuria kitų: žmogus netenka būsimo reguliaraus kaupimo rėmo ir turi pats aiškiai nuspręsti, ką darys su pinigais. Jei atsiimta suma bus tiesiog išleista, finansinis rezultatas pensijos laikotarpiu gali būti silpnesnis nei tuo atveju, jei ji būtų likusi ilgalaikiame investavime. Taip viskas ir baigiasi.
Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus 2026 metų balandžio 2 dieną pranešė, kad per pirmąjį metų ketvirtį iš II pakopos fondų pasitraukė arba iki 25 proc. lėšų atsiėmė daugiau nei 62,5 tūkst. gyventojų. Tai rodo, kad galimybe žmonės naudojasi aktyviai. Tačiau gausus sprendimų skaičius nėra įrodymas, kad tas pats sprendimas tinka kiekvienam.
Prieš pasitraukiant verta ant popieriaus užrašyti tris dalykus: kiek iš savo lėšų buvo sumokėta, kiek sudaro investicinis prieaugis ir kam konkrečiai bus panaudotos grąžintos lėšos. Jei nėra aiškaus plano, emocija gali nugalėti skaičiavimą. Rinkų kritimo metu ypač lengva parduoti nepalankiu momentu, o vėliau į rinką nebegrįžti.
III pakopa: didesnis pasirinkimas, didesnė pareiga lyginti kainą
Trečioji pensijų pakopa veikia kitaip nei antroji. Čia žmogus renkasi savanoriškai, gali derinti įmokų dydį su savo biudžetu, o fondų kainodara yra lankstesnė. Kartu ji mažiau suvienodinta. Dėl to sprendžiant, kaip pasirinkti kaupimą pensijai, III pakopoje fondo mokesčių palyginimas tampa dar svarbesnis.
III pakopos fondų metinis turto valdymo mokestis pagal valdymo strategiją svyruoja maždaug nuo 0,39 proc. pasyvaus indeksinio valdymo fonduose iki 1,5 proc. aktyvaus valdymo fonduose. Tai platus intervalas. Pasyvus fondas paprastai siekia sekti pasirinktą rinkos indeksą, o aktyviai valdomas fondas priima daugiau savarankiškų investavimo sprendimų, bandydamas pasirinkti vertybinius popierius ar jų derinius.
Didesnis mokestis savaime nereiškia blogo fondo. Už aktyvų valdymą mokama daugiau, nes investavimo procesas kitoks. Tačiau didesnė kaina taip pat nėra įrodymas, kad rezultatas bus geresnis. Todėl investuotojas turėtų klausti ne „ar šis fondas brangus?“, o „kokią konkrečią strategiją gaunu už šią kainą ir ar ji man reikalinga?“
Žmogui, kuris nori kuo paprastesnės, plačiai diversifikuotos ir sąnaudoms jautrios krypties, pasyvus indeksinis fondas gali atrodyti logiškas. Žmogus, sąmoningai pasirinkęs aktyvų valdymą, turėtų suprasti, kad už jį moka daugiau ir kad rinkos rezultatai nėra garantuojami. Abu keliai gali būti apgalvoti. Neapgalvota yra pasirašyti sutartį nežinant, kuriuo keliu einama.
Reikia patikrinti ne tik metinį procentą. Skaitykite fondo dokumentus: ar nurodytas vien turto valdymo mokestis, ar pateikiamos visos su fondo veikla susijusios sąnaudos, kaip aprašoma investavimo strategija, kokia rekomenduojama investavimo trukmė ir kokio lygio svyravimų galima tikėtis. Jei aprašymo nesuprantate, verta kreiptis į bendrovę ir paprašyti paaiškinti paprastais žodžiais. Jūsų pinigai – ne egzaminas iš finansų terminų.
GPM lengvata III pakopoje: sutarties data keičia viską
Vienas didžiausių painiavos šaltinių – gyventojų pajamų mokesčio lengvata III pakopos įmokoms. Čia negalima vadovautis sena draugo patirtimi ar prieš kelerius metus perskaitytu patarimu. Lemiamą reikšmę turi sutarties sudarymo data.
Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, III pakopos pensijų kaupimo sutartims, sudarytoms iki 2024 metų gruodžio 31 dienos, GPM lengvata taikoma dar dešimt metų – iki 2034 metų gruodžio 31 dienos. Gyventojas gali susigrąžinti iki 20 proc. GPM nuo sumokėtų įmokų, kai jų suma neviršija 1 500 eurų per metus. Didžiausia galima grąžinama suma – iki 300 eurų per metus.
Tai gali pastebimai pagerinti senesnės sutarties finansinį vaizdą. Pavyzdžiui, žmogus, įnešantis 1 500 eurų per metus ir atitinkantis lengvatos taikymo sąlygas, galėtų susigrąžinti iki 300 eurų GPM. Tai nėra automatiškai į sąskaitą nukrentantys pinigai ir nėra fondo grąža – lengvata deklaruojama pagal VMI nustatytą tvarką. Vis dėlto ją skaičiuojant ignoruoti būtų netikslu.
Naujoms III pakopos sutartims, sudarytoms nuo 2025 metų sausio 1 dienos, asmeninėms gyventojų įmokoms ši GPM lengvata nebetaikoma. VMI ir rinkos dalyviai šią taisyklę išskiria aiškiai. Tai reiškia, kad du žmonės, pasirinkę tą patį fondą ir mokantys tokią pačią įmoką, gali gauti nevienodą mokestinį rezultatą vien dėl skirtingos sutarties datos.
Todėl prieš didinant III pakopos įmoką būtina patikrinti savo sutartį. Negalima daryti prielaidos, kad lengvata galioja vien dėl to, kad tokia sistema buvo anksčiau. Taip pat nereikėtų skubėti nutraukti senos sutarties neįvertinus, kaip tai paveiktų jos mokestinį režimą. Dokumentų data šiuo atveju gali būti verta šimtų eurų per metus.
Praktinis kontrolinis sąrašas renkantis fondą
Pirmas klausimas: kuriam tikslui kaupiate? Jei tikslas yra papildomos pajamos senatvėje ir iki pensijos liko daug metų, svarbus ilgalaikis planas bei gebėjimas išbūti per rinkų svyravimus. Jei tikslas – greitai prieinami pinigai, pensijų kaupimo priemonė gali neatitikti poreikio. Neskirkite ilgalaikio kapitalo tam, kam iš tikrųjų reikia rezervo nenumatytiems atvejams.
Antras klausimas: kokiai pakopai priklauso pasiūlymas? II pakopoje lyginkite gyvenimo ciklo fondo mokestį su įstatymo nustatyta 0,5 proc. riba, o jei aktualu – turto išsaugojimo fondo 0,2 proc. riba. Taip pat prisiminkite 0,4 proc. ribą bendrovėms, kurių II pakopos fondų valdomas turtas peržengia 2,5 mlrd. eurų ribą.
Trečias klausimas: ar III pakopoje aiškiai suprantate kainos ir strategijos ryšį? Tarp maždaug 0,39 proc. pasyvaus ir iki 1,5 proc. aktyvaus valdymo yra daugiau nei vienas procentinis punktas. Per ilgą laiką tai gali būti reikšminga. Nepakanka perskaityti žodį „aktyvus“ ir tikėtis stebuklo.
Ketvirtas klausimas: kokia jūsų sutarties data? Iki 2024 metų pabaigos sudarytos III pakopos sutartys gali turėti GPM lengvatą iki 2034 metų pabaigos, o nuo 2025 metų pradžios naujoms sutartims ji asmeninėms įmokoms nebetaikoma. Šis punktas turi būti patikrintas prieš priimant bet kokį sprendimą dėl įmokų ar sutarties pakeitimų.
Penktas klausimas: ar sprendimą lemia tik trumpalaikė rinkos nuotaika? Pensijų fondų vertė gali svyruoti. Rinkos kritimas yra nemalonus, tačiau vien neigiamas laikotarpis savaime nėra įrodymas, kad ilgalaikis planas blogas. Lygiai taip pat staigus augimas nėra pažadas, kad jis tęsis. Ramus planas dažnai nugali impulsyvų veiksmą.
Šeštas klausimas: ar žinote savo teises? II pakopoje nėra fondo, bendrovės keitimo ir įmokų mokesčių. Nuo 2026 iki 2027 metų pabaigos veikia pereinamasis pasitraukimo laikotarpis su konkrečiomis grąžinamų lėšų taisyklėmis. Šios žinios leidžia nepriimti sprendimo iš baimės, kad pakeitimas kainuos nežinomą sumą.
Dažniausiai užduodami klausimai
Ar mažiausias mokestis visada reiškia geriausią pasirinkimą?
Ne. Mokestis yra vienas svarbiausių palyginamų rodiklių, bet jis neatsako į klausimą, ar strategija atitinka žmogaus amžių, tikslą ir toleranciją svyravimams. Vis dėlto tarp panašių fondų mažesnė kaina yra rimtas pranašumas, nes mažiau lėšų lieka sąnaudoms.
Ar II pakopoje reikia mokėti už bendrovės pakeitimą?
Ne. Gyventojams, kaupiantiems II pakopos fonduose, fondo ar bendrovės keitimo mokestis netaikomas, o įmokų mokesčio tarifas yra 0 proc. Prieš keitimą vis tiek verta palyginti ne vien kainą, bet ir konkrečios grupės fondo pobūdį.
Kiek valstybė prideda prie II pakopos 2026 metais?
Valstybės skatinamoji įmoka yra 33,49 euro per mėnesį. Ji apskaičiuojama kaip 1,5 proc. nuo užpraėjusių metų vidutinio šalies darbo užmokesčio, kuris nustatytas 2 232,80 euro dydžio. Dalyvis savo ruožtu moka 3 proc. nuo darbo užmokesčio.
Ar naujai sudarytai III pakopos sutarčiai taikoma GPM lengvata?
Asmeninėms įmokoms į sutartis, sudarytas nuo 2025 metų sausio 1 dienos, GPM lengvata nebetaikoma. Iki 2024 metų gruodžio 31 dienos sudarytoms sutartims ji gali galioti iki 2034 metų gruodžio 31 dienos, laikantis VMI taisyklių.
Ar dabar galima pasitraukti iš II pakopos?
Nuo 2026 metų sausio 1 dienos iki 2027 metų gruodžio 31 dienos galioja pereinamasis laikotarpis. Jo metu dalyviai gali pasitraukti ir atsiimti savo lėšomis sumokėtas įmokas bei investicinį prieaugį be GPM. Prieš tai verta įvertinti, ar turite aiškų alternatyvų ilgalaikio kaupimo planą.
Sprendimas turi remtis skaičiais, ne vien nuotaika
Pensijų kaupimo pasirinkimas nėra lojalumo konkrečiam bankui ar bendrovei klausimas. Tai ilgalaikis asmeninių finansų sprendimas, kuriame verta būti reikliam. II pakopoje įstatymas riboja mokestį, draudžia keitimo ir įmokų mokesčius bei numato valstybės paskatą. III pakopoje pasirinkimo daugiau, tačiau kainos gali skirtis nuo maždaug 0,39 proc. iki 1,5 proc., o GPM lengvata priklauso nuo sutarties datos.
Patikimiausią informaciją apie taisykles skelbia Lietuvos bankas, „Sodra“, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija bei Valstybinė mokesčių inspekcija. Būtent į šių institucijų paaiškinimus verta atsiremti, kai internete susiduria emocingos nuomonės apie pasitraukimą, fondų rezultatus ar tariamai universalius patarimus.
Kaip pasirinkti kaupimą pensijai? Palyginkite mokesčius, supraskite, iš kur atsiranda valstybės įmoka ar mokesčių lengvata, patikrinkite sutarties datą ir nuspręskite, ar galėsite laikytis pasirinkto plano ilgai. Pensijos kapitalas retai pastatomas vienu įspūdingu sprendimu. Jį paprastai užaugina daugybė nuoseklių, aiškiai suprastų žingsnių.
Šaltiniai
- Socialinės apsaugos ir darbo ministerija – II pensijų kaupimo pakopos pokyčiai
- Sodra – Pagrindinė informacija apie pensijų kaupimą nuo 2026 m.
- SEB – Mokesčiai, taikomi kaupiant lėšas II ir III pakopos pensijų fonduose
- Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) – Paaiškinimas dėl GPM lengvatos taikymo pensijų įmokoms
- Lietuvos bankas – Atsakymai kaupiantiesiems ir rinkos apžvalgos
