Kaip sudaryti šeimos biudžetą: kiek pajamų skirti santaupoms

20 proc. pajamų santaupoms skamba paprastai, kol šeima atsisėda prie stalo su nuomos sąskaita, paskolos įmoka, darželio mokesčiu ir pilnu krepšeliu maisto kainų. Tuomet paaiškėja, kad klausimas, kaip sudaryti šeimos biudžetą, nėra vien matematika. Tai susitarimas, kuris lemia, ar netikėtas automobilio remontas virs krize, ar tik nemalonia išlaida.

Pradėti verta ne nuo draudimų sau, o nuo aiškaus atsakymo: kur šiandien nukeliauja kiekvienas namų ūkio euras? Finansų ekspertai dažniausiai rekomenduoja santaupoms bei ilgalaikiams tikslams skirti 10–20 proc. mėnesio pajamų. Tačiau procentas pats savaime nėra tikslas. Jis turi atitikti šeimos pajamas, turimus įsipareigojimus, vaikų poreikius ir pajamų stabilumą.

Gera žinia tokia: biudžetas nėra bausmė. Jis yra būdas patiems priimti sprendimus dar prieš pinigams išgaruojant.

Kodėl šeimos biudžetas prasideda nuo pokalbio, ne nuo lentelės

Pinigai šeimoje dažnai kelia daugiau įtampos negu pati pinigų stoka. Vienas partneris gali galvoti, kad savaitgalio išvyka telpa į biudžetą, kitas – kad dabar būtina kaupti būsto pradinei įmokai. Abu gali būti teisūs, tačiau be bendro plano šie sprendimai kertasi kiekvieną mėnesį.

„Swedbank“ Finansų instituto tyrimo duomenimis, 45 proc. Lietuvos gyventojų, gyvenančių poroje ar šeimoje, tvarko bendrą biudžetą. Dar 33 proc. pajamas planuoja atskirai, bet iš anksto pasidalija konkrečias išlaidų sritis. Tai rodo, kad vienintelio teisingo modelio nėra. Bendras biudžetas tinka vieniems, o atskiros sąskaitos su aiškiai sutartomis pareigomis – kitiems.

Svarbiausia, kad nebūtų pilkosios zonos. Jei vienas žmogus visada apmoka maistą, o kitas – paskolą ir komunalines paslaugas, abu turi matyti visą vaizdą, ne tik savo mokėjimus. Priešingu atveju šeima gali atrodyti tvarkinga popieriuje, nors vienas partneris tyliai dengia trūkumą iš kredito kortelės ar ankstesnių santaupų.

2023 m. „Swedbank“ Finansų instituto ekspertė Justina Bagdanavičiūtė atkreipė dėmesį, kad atviras kalbėjimasis apie pinigus padeda išvengti vadinamosios finansinės neištikimybės. Tai situacija, kai slepiami pirkiniai, skolos ar atskiros santaupos. Tokia tyla nėra nekaltas smulkus nutylėjimas: ji minima tarp dažnų porų konfliktų ir skyrybų priežasčių.

Todėl pirmasis šeimos finansų susitikimas neturi prasidėti klausimu „kas per daug išleidžia?“. Daug naudingiau paklausti: kokios mūsų bendros sąskaitos, kokių tikslų siekiame per artimiausius metus ir kokio netikėtumo labiausiai nenorėtume sutikti be pinigų? Toks pokalbis nukreipia dėmesį nuo kaltės į sprendimą.

Kaip sudaryti šeimos biudžetą: pirmiausia suskaičiuokite realias pajamas

Biudžetą planuokite pagal pinigus, kurie faktiškai pasiekia sąskaitą po mokesčių, o ne pagal darbo sutartyje nurodytą atlyginimą. Sudėkite darbo pajamas, reguliarias išmokas, nuomos pajamas ar kitus prognozuojamus šaltinius. Vienkartinės premijos, nereguliarūs užsakymai ar atsitiktinės dovanos neturėtų tapti pagrindu nuolatinėms sąskaitoms apmokėti.

Jeigu vieno šeimos nario pajamos svyruoja, saugiausia nuolatines išlaidas dengti remiantis konservatyviu skaičiumi – mažesnėmis įprastomis mėnesio pajamomis. Didesnės nei tikėtasi įplaukos tuomet gali keliauti į rezervą, skolų mažinimą ar konkretų tikslą. Tai paprasta apsauga nuo mėnesių, kai darbų ar užsakymų mažiau.

Šis principas ypač aktualus šeimai laukiantis vaiko. 2024 m. birželį „Luminor“ mažmeninės bankininkystės vadovas Edvinas Jurevičius priminė, kad augant šeimai būtina įvertinti pasikeisiančias pajamas ir „Sodros“ išmokų ribojimus. Mėnesio vaiko priežiūros išmoka negali viršyti dviejų vidutinių šalies darbo užmokesčių. Vadinasi, vien ankstesnio atlyginimo perkėlimas į būsimą biudžetą gali suklaidinti.

Čia praverčia trijų scenarijų metodas: įprastas mėnuo, mažesnių pajamų mėnuo ir mėnuo su nenumatytomis išlaidomis. Jei šeima sugeba bent apytikriai atsakyti, kaip elgtųsi kiekvienu atveju, jos biudžetas jau tampa atsparus, o ne vien gražus.

Išlaidų stebėjimas atskleidžia tai, ko nepastebi atmintis

Daug šeimų mano žinančios, kiek išleidžia maistui ar laisvalaikiui. Dažniausiai jos žino tik apytikriai. Maži mokėjimai – kava pakeliui, pristatymo paslaugos, keli pirkimai vaikui, prenumeratos – nesijaučia reikšmingi pavieniui, bet per mėnesį gali pakeisti visą rezultatą.

„Swedbank“ Asmeninių finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė 2024 m. spalį pabrėžė, kad esminis asmeninio ir šeimos biudžeto sudarymo žingsnis yra išlaidų stebėjimas. Išlaidas ji siūlo skirstyti į būtinas, tokias kaip būstas, komunaliniai mokesčiai ir maistas, bei nebūtinas – pramogas ir neprivalomus pirkinius.

Šis suskirstymas neturi reikšti, kad šeima privalo atsisakyti visko, kas teikia malonumą. Laisvalaikis ir smagios patirtys taip pat gali būti sąmoningai suplanuota gyvenimo dalis. Tačiau pasakius sau, kad kiekvienas noras yra būtinybė, biudžetas nebeturi kur kvėpuoti.

Bent vieną ar du mėnesius fiksuokite visas išlaidas. Tam tinka skaitmeninė skaičiuoklė, banko išrašų peržiūra ar programėlė. Šeimų portalas „Tėvų Darželis“ siūlo naudotis skaičiuoklėmis arba mobiliosiomis programėlėmis, pavyzdžiui, „Spendee“ ir „Fast Budget“, o taupymui bei kaupiamiesiems fondams atidedamus pinigus žymėti atskirai. Atskirta eilutė svarbi todėl, kad santaupos nėra „likutis“. Tai suplanuota išlaida savo ateičiai.

Nereikia sekti kiekvieno cento visą gyvenimą. Tačiau pradžioje detalumas leidžia pamatyti modelį. Tada priimami sprendimai remiasi skaičiais, o ne nuojauta.

50/30/20 taisyklė: aiški gairė, bet ne šeimos finansų įstatymas

Vienas plačiausiai naudojamų modelių yra 50/30/20 taisyklė. Pagal ją 50 proc. pajamų po mokesčių skiriama būtiniems poreikiams, 30 proc. – norams ir laisvalaikiui, o 20 proc. – santaupoms, investicijoms bei skolų dengimui. Tokį paskirstymą 2024 m. liepos apžvelgė „Financial Lithuanians“ analitikai.

Būtinųjų poreikių dalyje turėtų atsidurti būsto nuoma ar kredito įmoka, komunalinės paslaugos, bazinis maistas, vaistai, būtinas transportas, draudimas ir neišvengiami vaikų poreikiai. Norų dalis apima restoranus, pramogas, atostogas, nebūtinas prenumeratas, spontaniškus pirkinius ir brangesnius pasirinkimus, kurių galima atsisakyti nepakenkiant kasdieniam saugumui.

Trečioji dalis yra svarbiausia ilgalaikiam stabilumui. Joje telpa finansinis rezervas, tikslinės santaupos, investavimas ir skolos grąžinimas greičiau nei reikalauja sutartis. Jei šeima turi brangią vartojimo skolą, papildomas jos mažinimas praktiškai yra finansinės sveikatos stiprinimas, nors sąskaitoje santaupų eilutė tą mėnesį ir neauga.

Vokietijos skaitmeninio banko N26 ekspertai 2022 m. apibūdino 50/30/20 metodą kaip universalią gairę, kuri padeda ugdyti tvarius taupymo įpročius nesekant kiekvienos smulkios operacijos. Tai ir yra tikroji jo vertė: šeima išlaiko kryptį, neįkalindama savęs pernelyg sudėtingoje apskaitoje.

Vis dėlto taisyklė nėra testas, kurį privalu išlaikyti. Dideliuose miestuose būsto kaštai gali viršyti 50 proc. ribą, ypač vieną pajamų šaltinį turinčiose šeimose. Tokiu atveju sąžiningas pradinis planas gali būti, pavyzdžiui, 60/25/15 arba net 70/20/10. Svarbu, kad santaupų dalis egzistuotų ir nuosekliai augtų.

Kiek pajamų iš tiesų skirti santaupoms

Jeigu šeima neturi finansinio rezervo, protingas pradinis tikslas yra 10 proc. grynųjų mėnesio pajamų. Tai atitinka ir 2020 m. „Swedbank“ finansų ekspertų rekomenduotą principą: vos gavus pajamas 10–20 proc. jų nukreipti į santaupas arba finansinį rezervą. Kai būtinosios išlaidos suvaldytos ir pajamos leidžia, dalį verta kelti iki 20 proc.

Pagrindinė taisyklė vadinama „susimokėk sau pirmam“. Ji reiškia, kad santaupos pervedamos ne mėnesio pabaigoje iš to, kas netyčia liko, bet atlyginimo dieną. Automatinis pervedimas į atskirą sąskaitą mažina pagundą tą sumą išleisti kasdienėms smulkmenoms.

Pavyzdys paprastas. Jei šeimos bendros pajamos po mokesčių yra 2 000 eurų, 10 proc. sudaro 200 eurų, o 20 proc. – 400 eurų. Jei taikoma 50/30/20 taisyklė, 1 000 eurų būtų skiriama būtinybėms, 600 eurų norams, 400 eurų santaupoms, investicijoms ir spartesniam skolų dengimui. Šie skaičiai nėra pažadas, kad kiekviena šeima taip gali gyventi. Jie padeda iškart pamatyti, kuri kategorija spaudžia labiausiai.

HSBC 2026 m. birželio finansinio planavimo apžvalgoje pateikė panašią iliustraciją: iš 1 500 svarų sterlingų mėnesio pajamų po mokesčių 20 proc. daliai tektų 300 svarų sterlingų. Tai nėra Lietuvos kainų lygio palyginimas, bet procento logika išlieka tokia pati: pirmiausia nustatoma dalis, tik tada sprendžiama, kam konkrečiai ji bus panaudota.

Jei 10 proc. šiandien atrodo nepasiekiami, pradėkite nuo mažesnės stabilios sumos. Penki procentai, pervedami kas mėnesį, yra tvirtesnis įprotis už ambicingus 20 proc., kurių pavyksta laikytis tik du mėnesius. Vėliau didinkite dalį gavę algos pakėlimą, sumažinus įmoką ar užbaigus vieną finansinį įsipareigojimą.

Pirmas santaupų tikslas – ne atostogos, o ramybė

Santaupoms naudinga suteikti pavadinimus, nes vienas bendras skaičius sąskaitoje neatsako į klausimą, kiek iš jo galima išleisti. Pirmasis fondas – nenumatytiems atvejams: netikėtam gydymui, darbo pajamų pertrūkiui, sugedusiam šaldytuvui ar automobilio remontui. Antrasis gali būti skirtas metinėms, bet nereguliarioms išlaidoms: draudimui, dovanoms, mokyklinėms prekėms, būsto priežiūrai. Trečiasis – ilgalaikiams norams ir tikslams.

Toks atskyrimas apsaugo nuo iliuzijos, kad šeima turi laisvų pinigų, nors iš tikrųjų po kelių mėnesių laukia didelis privalomas mokėjimas. Kai pinigai turi paskirtį, sprendimą išleisti juos kitkam priimti sunkiau, bet ir sąmoningiau.

Vaikų auginimo išlaidos šį poreikį parodo labai aiškiai. „Swedbank“ Finansų instituto 2022 m. skaičiavimu, Vilniuje vaiką auginantys tėvai iki jo pilnametystės jo reikmėms vidutiniškai išleidžia apie 50 tūkst. eurų, neįskaitant užklasinių veiklų. Tai nėra vienas mokėjimas ir neturėtų kelti panikos, tačiau skaičius primena: vaikų biudžete atsiranda daug ilgų, pasikartojančių išlaidų.

Dėl to šeima neturėtų visų santaupų užrakinti viename tolimame tiksle. Rezervas padeda nepertraukti kaupimo pensijai, būstui ar vaikų ateičiai, kai gyvenimas pateikia skubią sąskaitą.

Kaip pasidalyti atsakomybę, kai pajamos nevienodos

Lygi dalis eurais ne visada reiškia teisingą dalį. Jei vienas partneris uždirba 1 000 eurų, o kitas 2 000 eurų, abiem skirti po 700 eurų bendroms sąskaitoms gali būti formaliai paprasta, bet vienam žmogui palikti pernelyg mažai asmeniniams poreikiams ir santaupoms.

Dažnai tvaresnis būdas yra bendras išlaidas dalytis pagal pajamų proporciją. Šiame pavyzdyje pirmasis partneris gauna trečdalį bendrų pajamų, antrasis – du trečdalius, todėl tokiu pat santykiu jie galėtų prisidėti prie būsto, maisto ir vaikų išlaidų. Kita galimybė – kiekvienam palikti sutartą asmeninę sumą, o likutį skirti bendram biudžetui.

Nė vienas variantas savaime nėra pranašesnis. Jis turi būti suprantamas abiem ir persvarstomas pasikeitus atlyginimams, grįžus iš vaiko priežiūros atostogų ar atsiradus naujai paskolai. Būtent periodinis peržiūrėjimas neleidžia senam susitarimui tapti nauja nuoskauda.

Finansinis raštingumas: problema ne vien pajamų dydis

Lietuvos banko Finansinio raštingumo centro vadovė dr. Viktorija Dičpinigaitienė 2024 m. sausio 12 d. pristatė pagal EBPO metodiką atliktą tyrimą, kuris parodė neraminančią tendenciją. Lietuvos finansinio raštingumo indeksas nuo 62 balų 2015 m. smuko iki 56 balų, o minimalų skaitmeninio finansinio raštingumo lygį pasiekė tik 16 proc. apklaustųjų.

Šie skaičiai svarbūs kiekvienam, kuris ieško atsakymo, kaip sudaryti šeimos biudžetą. Programėlė, banko kortelė ar automatinis pervedimas savaime neišsprendžia problemos, jeigu žmogus nemato, kam įsipareigoja, kaip veikia palūkanos ar kodėl būtina apsaugoti savo paskyras. Finansinis planas turi būti suprantamas abiem suaugusiesiems šeimoje.

Kita vertus, 2025 m. Lietuvos bankų asociacijos užsakymu „Spinter tyrimai“ atlikta apklausa rodė pagerėjusią gyventojų savijautą: savo finansinę situaciją teigiamai įvertino 54 proc. šalies gyventojų, palyginti su 45 proc. 2023 m. Asociacijos prezidentė dr. Eivilė Čipkutė taip pat akcentavo mažėjusią dalį žmonių, kurių išlaidos viršija pajamas.

Tai viltingas signalas, bet ne priežastis nuleisti rankas. Geresnė dabartinė nuotaika ir ilgalaikis finansinis atsparumas nėra tas pats. Rezervas kuriamas tada, kai viskas dar gana gerai, o ne tada, kai pajamos jau sumažėjo.

Biudžeto įpročius šeima perduoda vaikams

Pinigų tema neapsiriboja suaugusiųjų sąskaitomis. Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos 2020 m. paskelbti EBPO PISA 2018 tyrimo duomenys atskleidė, kad daugiau nei 9 iš 10 Lietuvos mokinių finansinių žinių gauna iš tėvų arba kitų artimųjų. Trys iš keturių moksleivių su tėvais bent kartą per mėnesį aptaria šeimos biudžetą.

Tai stipri priežastis neslėpti pačios biudžeto idėjos nuo vaikų. Nereikia pasakoti visų pajamų ar skolų detalių, tačiau galima aiškinti pasirinkimus: kodėl planuojame pirkinius, kodėl dalį pinigų atidedame ir kodėl vienas brangus daiktas reiškia, kad kažko kito tą mėnesį atsisakysime.

Vaikui toks pokalbis parodo, kad taupymas nėra baimė leisti. Tai gebėjimas palaukti to, kas svarbu. Ilgainiui tai gali būti vertingesnė pamoka už bet kurią teorinę užduotį mokykloje.

Mėnesio biudžeto planas, kurį galima pradėti šiandien

Pirmą dieną surašykite visas reguliarias pajamas po mokesčių. Atskirai pažymėkite tas, kurios kinta arba nėra garantuotos. Antrą žingsnį peržiūrėkite paskutinių vieno ar dviejų mėnesių banko išrašus ir sugrupuokite išlaidas: būstas, komunalinės paslaugos, maistas, transportas, sveikata, vaikai, skolos, laisvalaikis, prenumeratos ir kiti pirkiniai.

Trečias žingsnis – iš karto nustatyti automatinį pervedimą santaupoms. Pradėkite nuo 10 proc. arba nuo mažesnės sumos, kurią tikrai išlaikysite. Ketvirtas – sudarykite sąrašą metinių ir nereguliarių mokėjimų, tada jų numatomą vertę išdalykite į mėnesius. Taip draudimo sąskaita ar rugsėjo išlaidos nebeatrodys kaip nelaimė iš niekur.

Penktas žingsnis – susitarkite dėl laisvų pinigų. Kiekvienam partneriui verta palikti iš anksto nustatytą sumą, kurią jis gali išleisti be aiškinimosi. Tai mažina mikrovaldymą ir saugo savarankiškumą. Bendras planas neturi virsti vieno žmogaus kontrole kitam.

Galiausiai kartą per mėnesį skirkite 20–30 minučių biudžeto peržiūrai. Aptarkite ne tik nukrypimus, bet ir tai, kas pavyko: ar rezervas augo, ar buvo išvengta impulsyvaus pirkinio, ar reikės koreguoti maisto, transporto arba pramogų sumą. Trumpa reguliari peržiūra daug veiksmingesnė už vieną ilgą ir įtemptą ginčą metų pabaigoje.

Dažniausi klausimai apie šeimos biudžetą

Ar galima taupyti, jei šeimos pajamos nedidelės?

Taip, tačiau pradinis tikslas turi būti realistiškas. Jei 10 proc. šiuo metu neįmanomi, skirkite mažesnę fiksuotą dalį ir pirmiausia ieškokite reguliarių išlaidų, kurias galima koreguoti. Net nedidelis automatinis pervedimas formuoja įprotį ir neleidžia taupymui priklausyti nuo atsitiktinio mėnesio likučio.

Ar 50/30/20 taisyklę būtina taikyti tiksliai?

Ne. Tai orientyras, padedantis greitai įvertinti biudžeto pusiausvyrą. Jei būstas kainuoja neproporcingai daug arba šeima agresyviai dengia skolą, procentai keisis. Esminis klausimas – ar išlaidos neviršija pajamų ir ar reguliariai lieka lėšų rezervui bei tikslams.

Ar santaupas ir investicijas laikyti vienoje vietoje?

Biudžete jas verta žymėti atskiromis eilutėmis, nes jų paskirtis skiriasi. Finansinis rezervas turi būti prieinamas netikėtai situacijai, o ilgalaikis tikslas neturėtų būti supainiotas su pinigais, skirtais rytojaus sąskaitai. Konkretų taupymo ar investavimo būdą šeima turėtų rinktis įvertinusi riziką ir savo tikslus.

Kaip kalbėtis, jei partneris nenori planuoti?

Pradėkite nuo vieno bendro tikslo, o ne nuo visų jo išlaidų analizės. Pavyzdžiui, sukaupti rezervą, pasirengti vaiko gimimui arba suplanuoti kelionę be skolos. Kai biudžetas siejamas su abiem svarbiu rezultatu, jis rečiau suvokiamas kaip kontrolė.

Santaupos yra šeimos pasirinkimo laisvė

Tvirtas šeimos biudžetas neatsiranda per vieną vakarą ir nereikalauja idealių pajamų. Jam reikia aiškaus pajamų vaizdo, sąžiningai matomų išlaidų, reguliaraus pokalbio ir automatinio veiksmo atlyginimo dieną. 10 proc. santaupoms yra gera pradžia, 20 proc. – ambicingas ir daugeliui šeimų naudingas orientyras, jei jį leidžia būtinosios išlaidos.

Didžiausia santaupų vertė nėra skaičius programėlėje. Jos suteikia pasirinkimą: neimti brangaus kredito, ramiau ištverti pajamų pertrūkį, priimti pokytį šeimoje ir siekti tikslų neaukojant kasdienio saugumo. Būtent dėl to klausimas, kaip sudaryti šeimos biudžetą, vertas ne atidėliojimo, o pirmojo ramaus pokalbio jau šį mėnesį.

Šaltiniai

• Lietuvių finansinis raštingumas per beveik dešimtmetį suprastėjo – Vakarų ekspresas
• Finansinio raštingumo indeksas – Lietuvos bankų asociacija
• EBPO PISA 2018: Finansinis raštingumas – Švietimo, mokslo ir sporto ministerija
• Finansinė sveikata su Ugne: kaip sudaryti asmeninį biudžetą – blog.swedbank.lt
• Tyrimas: 45 proc. Lietuvos šeimų finansus planuoja kartu – blog.swedbank.lt
• Šeimos finansai – nuo ko pradėti? – blog.swedbank.lt
• Finansinė neištikimybė – dažnas reiškinys šeimose – blog.swedbank.lt
• 3 efektyviausi būdai kaip valdyti savo biudžetą – Financial Lithuanians
• 50/30/20 Rule: A Realistic Budget That Actually Works – N26
• The 50-30-20 Rule For Smarter Budgeting – HSBC UK
• Kaip sudaryti šeimos biudžetą ir sutaupyti pinigų? – Tėvų Darželis
• 3 žingsniai, kaip planuoti biudžetą artėjant šeimos pagausėjimui – Vakarų ekspresas