Klausyk NNP.LT
Prezidento Gitano Nausėdos siūloma laikina nulinio gyventojų pajamų mokesčio lengvata šeimoms Seime gali būti pakoreguota taip, kad apimtų platesnį pajamų ratą. Rugsėjo 30 dieną pateiktoje išvadoje Seimo teisininkai suabejojo, kodėl projekte paskata numatyta tik pajamoms iš darbo santykių ir individualios veiklos. Jų vertinimu, parlamentarai turėtų apsvarstyti, ar vienodas tikslas – skatinti šeimas susilaukti antro ar paskesnio vaiko – neturėtų būti įgyvendinamas lengvatą taikant visoms gyventojo gaunamoms pajamoms. Tai svarbu šeimoms, kurių pajamų šaltiniai nėra vien atlyginimas ar savarankiškai vykdoma veikla.
Seimo Teisės departamentas savo pastabas pateikė vertindamas Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisų projektą, kuriuo siūloma tam tikrai tėvų pajamų daliai penkeriems metams nustatyti 0 proc. GPM tarifą. Teisininkų klausimas nėra vien techninis: nuo pasirinktos pajamų apibrėžties priklausytų, ar vienodomis šeimos aplinkybėmis esantys žmonės gautų tokio pat dydžio mokestinę paskatą. Išvadoje atkreiptas dėmesys, kad projekto aiškinamajame rašte nepateikta motyvų, kodėl vienos pajamų rūšys įtrauktos, o kitos paliktos už lengvatos ribų. Ši pozicija rugsėjo 30-ąją buvo išdėstyta ir viešai paskelbtoje Seimo Teisės departamento išvadoje.
Siūlymas taikyti lengvatą visoms pajamoms reikštų platesnį diskusijos lauką negu pirminėje prezidento iniciatyvoje. Šiuo metu projekte išskiriamos pajamos iš darbo santykių bei individualios veiklos, taigi teisininkai kelia klausimą, ar toks atskyrimas turi pakankamą teisinį ir praktinį pagrindą. Jie nesiūlo automatiškai patvirtinti galutinės naujos redakcijos, tačiau ragina Seimą įvertinti bendresnį modelį. Parlamento sprendimas būtų reikšmingas ne tik dėl konkrečios mokesčio sumos, bet ir dėl principo: šeimos padėtis bei papildomo vaiko gimimas būtų siejami su paskata, o ne vien su konkrečia uždarbio forma.
Teisės departamento pastabose kalbama ir apie asmenų, galinčių pasinaudoti lengvata, ratą. Greta tėvų ir įtėvių siūloma aiškiai įrašyti nuolatinius globėjus. Tokia pataisa leistų sprendžiant dėl šeimos paramos atsižvelgti ir į vaikus, kurie auga ne su biologiniais tėvais ar įtėviais, bet nuolatinės globos aplinkoje. Taip pat pasiūlyta atsisakyti formuluotės apie vaikus „auginę“ tėvus, nes ji laikoma pertekline. Šie redakciniai ir gavėjų rato pakeitimai yra svarbūs tam, kad įstatymo nuostata būtų aiškesnė bei vienodai pritaikoma skirtingoms šeimos situacijoms. Apie šias siūlomas korekcijas rugsėjo 30 dieną skelbta remiantis parlamento teisininkų vertinimu.
Pats prezidento siūlomas modelis skirtas gyventojams, jau auginantiems bent vieną vaiką. Už kiekvieną papildomą vaiką, gimusį laikotarpiu nuo 2026 metų sausio 1 dienos iki 2032 metų gruodžio 31 dienos, vienas iš tėvų galėtų penkerius metus naudotis nuliniu GPM tarifu. Lengvata būtų taikoma metinei pajamų daliai iki 12 vidutinių darbo užmokesčių. Kitaip tariant, iniciatyva orientuota į antro, trečio ar paskesnio vaiko susilaukiančias šeimas, o jos taikymas būtų apribotas ir vaiko gimimo laikotarpiu, ir penkerių metų paskatos trukme. Tokias projekto sąlygas birželio 17 dieną pristatė Prezidentūra.
12 VDU riba rodo, kad kalbama ne apie simbolinę lengvatą. 2026 metais vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje viršija 2 312 eurų, todėl 12 VDU sudarytų daugiau kaip 27 744 eurus per metus. Perskaičiavus į mėnesį, nulinis tarifas galėtų būti taikomas pajamų daliai iki vieno VDU. Šis dydis padeda suprasti skirtumą tarp projekto ir bendro pobūdžio mokesčio sumažinimo: paskata būtų susieta su apibrėžta, santykinai didele metinių pajamų riba, bet nebūtų neribota. Tai ypač aktualu vertinant teisininkų klausimą, ar tokia riba turėtų veikti tik atlyginimui bei individualios veiklos pajamoms, ar platesniam pajamų spektrui. VDU dydžio reikšmę rugsėjo 30 dieną aptarė nacionalinis transliuotojas.
Prezidentūros vyriausiojo patarėjo Vaido Augustinavičiaus skaičiavimu, per visą penkerių metų laikotarpį vienam žmogui ši paskata galėtų siekti maždaug 25 tūkst. eurų. Vidutiniškai tai būtų apie 5 tūkst. eurų per metus, nors faktinė nauda priklausytų nuo konkretaus asmens apmokestinamųjų pajamų ir nuo to, kiek jų patektų į nustatytą 12 VDU ribą. Šis vertinimas parodo, kodėl diskusija dėl pajamų rūšių nėra vien redakcinė: platesnė lengvatos apimtis galėtų lemti didesnę naudą tiems tėvams, kurių pajamos formuojasi iš daugiau nei vieno šaltinio. 25 tūkst. eurų penkerių metų įvertinimas viešai pateiktas rugsėjo 29 dieną.
Biudžeto poveikis pagal prezidento pateiktą modelį būtų atidėtas laike. Prezidentūros skaičiavimu, iki 2030 metų biudžeto netekimų nebūtų, nes lengvata skirta vaikams, gimsiantiems nuo 2026 metų pradžios, o paskatos veikimas ir pajamų dinamika reikštų vėlesnį fiskalinį efektą. Jei po 10 tūkst. papildomų vaikų gimimo lengvata pasinaudotų jų tėvai, 2030–2040 metų laikotarpiu bendri netekimai sudarytų apie 0,3 proc. bendrojo vidaus produkto. Vidurkis per metus būtų apie 0,03 proc. BVP. Birželio 17 dieną pateiktas skaičiavimas leidžia palyginti individualią naudą su ilgalaike valstybės biudžeto kaina.
Būtent biudžeto galimybės yra esminis argumentas, dėl kurio prezidento iniciatyva sulaukė atsargesnio Finansų ministerijos vertinimo. Laikinasis finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas birželio 30 dieną teigė, kad dabartinėje valstybės biudžeto situacijoje galimybių tokioms lengvatoms nėra. Ši pozicija reiškia, kad Seimo diskusijoje susidurs du aspektai: demografinės paskatos siekis ir poreikis išlaikyti tvarius viešuosius finansus. Teisės departamento siūlomas išplėtimas visoms pajamoms šį klausimą gali padaryti dar svarbesnį, nes platesnis lengvatos taikymas potencialiai reikštų ir platesnę jos fiskalinę apimtį nei pirminiame projekte.
Projektas jau yra įveikęs pirmąjį parlamentinį etapą. Seimas po pateikimo jam pritarė 2026 metų liepos 2 dieną: už pataisų projektą Nr. XVP-1664 balsavo 73 parlamentarai, prieš buvo 3, o susilaikė 6. Toks balsavimas nereiškia galutinio įstatymo priėmimo, tačiau rodo, kad iniciatyva toliau nagrinėjama parlamente. Dabar pateiktos teisininkų pastabos gali tapti pagrindu tikslinti projektą svarstymo metu. Liepos 2 dienos balsavimo rezultatas taip pat leidžia matyti, kad diskusija Seime vyksta ne dėl abstrakčios idėjos, o dėl konkretaus GPM įstatymo pakeitimo, kuriam jau suteiktas politinis postūmis.
Prezidento iniciatyva būtų viena iš kelių šeimoms skirtų mokestinių priemonių. Nuo 2027 metų sausio 1 dienos numatyta taikyti papildomą neapmokestinamąjį pajamų dydį vaikus auginantiems tėvams. Už vieną vaiką jis siektų 87 eurus per mėnesį, arba 1 044 eurus per metus. Nurodoma, kad tokia lengvata tėvams suteiktų maždaug 208,8 euro finansinę naudą per metus. Šis mechanizmas būtų kitoks nei siūlomas penkerių metų 0 proc. GPM tarifas: papildomas NPD būtų bendra kasmetė priemonė auginantiems vaikus, o prezidento siūlymas – laikina paskata už papildomą vaiką konkrečiu 2026–2032 metų laikotarpiu.
Mokestinės priemonės derinamos su platesnėmis Vyriausybės demografijos ir šeimos politikos priemonėmis. Vyriausybės parengtą demografijos ir Šeimos paketą sudaro devynios priemonės, o jų bendra vertė siekia beveik 770 mln. eurų. Šis skaičius rodo, kad GPM lengvata būtų vertinama platesniame valstybės paramos šeimoms kontekste, o ne atsietai nuo kitų sprendimų. Prezidento siūlomos pataisos Seime ir Vyriausybės paketas gali siekti to paties bendro tikslo – palengvinti šeimų finansinę padėtį ir skatinti demografinį aktyvumą, tačiau jų finansavimo bei taikymo logika skiriasi. Apie devynių priemonių paketo vertę rugsėjo 29 dieną paskelbta remiantis ELTA informacija.
Įstatymo projekte numatyta paskata ir įvaikinimo atvejais, todėl diskusija dėl gavėjų rato turi praktinę reikšmę ne vien biologiniams tėvams. Prezidentūros duomenimis, Lietuvos šeiminiuose namuose šiuo metu auga apie 1 000 vaikų, o didžioji jų dalis yra 10 metų ir vyresni paaugliai. Įvaikinimą apimantis modelis bei siūlymas įtraukti nuolatinius globėjus rodo siekį šeimos paramą sieti ne tik su gimimu, bet ir su ilgalaikiu atsakomybės už vaiką prisiėmimu. Birželio 17 dieną pristatant iniciatyvą pabrėžta, kad mokestinė paskata būtų aktuali ir šeimoms, priimančioms į savo namus be tėvų globos likusius vaikus.
Galutinis sprendimas priklausys nuo tolesnio projekto svarstymo Seime. Parlamentarams teks apsispręsti, ar palikti pradinį modelį, kuriame nulinis tarifas siejamas tik su darbo bei individualios veiklos pajamomis, ar atsižvelgti į Teisės departamento siūlymą taikymą išplėsti. Kartu reikės įvertinti nuolatinių globėjų įtraukimą, penkerių metų lengvatos trukmę, 12 VDU ribą ir fiskalinį poveikį, kurį Prezidentūra prognozuoja 2030–2040 metų laikotarpiui. Šioje diskusijoje susitinka keli konkretūs dydžiai: daugiau kaip 27 744 eurai metinių pajamų, galimi 25 tūkst. eurų vienam asmeniui per penkerius metus ir beveik 770 mln. eurų platesnių šeimos politikos priemonių paketas.
Teisininkų išvada nekeičia pagrindinio prezidento iniciatyvos tikslo – paskatinti šeimas ryžtis antram ar paskesniam vaikui, gimusiam nuo 2026 metų pradžios iki 2032 metų pabaigos. Tačiau ji iškelia principinį klausimą, kaip tokia paskata turėtų veikti skirtingas pajamas gaunančiose šeimose. Jei Seimas pasirinktų platesnį variantą, lengvatos konstrukcija keistųsi nuo riboto pajamų šaltinių sąrašo prie bendresnio tėvų pajamų vertinimo. Jei būtų paliktas pradinis projektas, jo nauda išliktų susieta su dviem aiškiai įvardytomis pajamų rūšimis. Todėl artimiausi svarstymai lems ne tik tai, ar paskata bus priimta, bet ir kokias šeimas ji realiai pasieks.
Sprendžiama ne vien dėl tarifo
Šiame etape svarbiausia tampa tai, kaip įstatyme bus apibrėžtas pats pajamų ratas. Nulinis GPM tarifas iki 12 VDU ribos šeimai reikštų skirtingą naudą priklausomai nuo to, ar jos pajamos gaunamos pagal darbo sutartį, iš individualios veiklos ar kitais būdais. Todėl Seimo svarstymuose teisininkų pastaba gali nulemti ne tik techninę projekto formuluotę, bet ir realų skirtingų šeimų galimybių pasinaudoti paskata vienodumą.
