Balys Gajauskas Utenoje priminė 37 metų kovą už laisvę

2026 m. rugsėjo 26 d. Utenoje pagerbti Lietuvos laisvės kovotojai, politiniai kaliniai ir tremtiniai, o pagrindinis renginio dėmesys skirtas disidentui, politiniam kaliniui ir Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarui Baliui Gajauskui. Minint jo 100-ąsias gimimo metines, renginio dalyviams pristatyta paroda ir dokumentinis filmas „Balys Gajauskas – neprarastas laikas“. Šis renginys sujungė platesnį laisvės kovų atminimą su konkrečia žmogaus, sovietų kalėjimuose, lageriuose ir tremtyje praleidusio 37 metus, biografija. Apie Utenoje vykusį pagerbimą ir filmo pristatymą rugsėjo 26 d. pranešė LRT.lt.

Sukaktis, kuriai skirtas 2026 metų minėjimas

Balys Gajauskas gimė 1926 m. vasario 24 d., todėl 2026 m. vasario 24 d. sukako 100 metų nuo jo gimimo. Ši data tapo pagrindu valstybiniu mastu pažymėti jo atminimą: 2025 m. balandžio 29 d. Lietuvos Respublikos Seimas 89 balsais „už“ vieningai priėmė nutarimą 2026-uosius paskelbti Balio Gajausko metais. Nutarimu siekiama įprasminti jo indėlį atkuriant Lietuvos valstybingumą. Utenoje surengtas renginys vyko jau po vasario mėnesį minėto jubiliejaus ir tapo viena iš progų regiono bendruomenei susieti asmeninę Gajausko istoriją su laisvės kovotojų, politinių kalinių bei tremtinių atminimu.

Seimo nutarime 2026-ieji įvardyti ne vien Balio Gajausko atminimo metais. Tais pačiais metais numatyta minėti Žemaičių vyskupo Motiejaus Valančiaus 225-ąsias gimimo metines, Lietuvos radijo 100-metį ir Lietuvos Helsinkio grupės 50-metį. Šis kelių sukakčių kalendorius rodo, kad Gajausko jubiliejus įtrauktas į bendrą valstybės atmintinų datų programą. Jis apima skirtingus Lietuvos istorijos laukus – kultūrą, viešąją komunikaciją ir žmogaus teisių bei pilietinio pasipriešinimo veiklą. Informaciją apie 89 balsų sprendimą ir kitus 2026 m. minėjimus pateikė Lietuvos Respublikos Seimas.

37 metai kalėjimuose, lageriuose ir tremtyje

Balys Gajauskas, gyvenęs 1926–2017 m., sovietų kalėjimuose, lageriuose ir tremtyje iš viso praleido 37 metus. Šis skaičius buvo vienas svarbiausių Utenos renginyje pristatytos jo gyvenimo istorijos akcentų, nes apima ne vieną trumpą įkalinimo epizodą, o dešimtmečius trukusį represijų laikotarpį. Palyginimui, tai yra 10 metų daugiau nei Pietų Afrikos Respublikos laisvės kovotojo Nelsono Mandelos 27 metus trukęs įkalinimas. Toks palyginimas leidžia aiškiau suvokti Gajausko patirtos nelaisvės mastą ir paaiškina, kodėl jo šimtmetis minimas kaip reikšminga Lietuvos laisvės kovų istorijos data. Šiuos skaičius 2026 m. vasario 24 d. paskelbė „Santaka“.

Krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė 2025 m. spalio 9 d. oficialiame pareiškime Gajausko gyvenimą pavadino ilgos ir atkaklios kovos už Lietuvos laisvę liudijimu. Ministrė pabrėžė, kad 37 metus įkalinimą ištvėrusio žmogaus patirtis stiprina visuomenės pasiryžimą gintis. Toks vertinimas susieja istorinę asmenybės biografiją su dabarties pilietiniu atsparumu, tačiau nekeičia pačios faktinės jo gyvenimo chronologijos: Gajausko vardas 2026 m. minėjimuose įamžinamas dėl konkrečių represijų metų, disidentinės veiklos ir vėlesnio darbo atkūrus nepriklausomą valstybę. Pareiškimą kartu su informacija apie planuojamus atminimo renginius paskelbė Krašto apsaugos ministerija.

Pirmasis suėmimas Šiauliuose

Pirmą kartą Balys Gajauskas buvo suimtas 1948 m. gegužės 3 d. Šiauliuose. Tuo metu jam buvo 22 metai. Už antisovietinio pogrindžio veiklą Karo tribunolas jam skyrė 25 metų laisvės atėmimo bausmę. Nuteistasis bausmę atliko Kazachijos ir Mordovijos lageriuose iki 1973 m. Ši laiko riba reiškia, kad nuo 1948 m. suėmimo iki bausmės atlikimo pabaigos praėjo 25 metai – tiek, kiek buvo nustatyta tribunolo nuosprendžiu. Šio pirmojo įkalinimo aplinkybės yra esminė Gajausko biografijos dalis, nes jos paaiškina, iš kur susidarė didžioji jo nelaisvėje praleisto laiko dalis. Duomenis apie suėmimą, nuosprendį ir lagerius pateikė Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras.

Vien skaičius „25 metai“ neaprėpia visos 37 metų trukmės, kurią Gajauskas praleido sovietų represinėje sistemoje. Jo patirtis apėmė Kazachijos ir Mordovijos lagerius, o vėliau – dar vieną suėmimą, ypatingojo režimo lagerį ir tremtį. Todėl Utenoje pristatyta paroda bei dokumentinis filmas buvo skirti ne vien jubiliejinei datai, bet ir nuosekliai parodyti keliems dešimtmečiams išsitęsusią politinio kalinio istoriją. Renginyje pagerbti ir kiti laisvės kovotojai, politiniai kaliniai bei tremtiniai, tačiau Balio Gajausko gyvenimo kelias tapo konkrečiu atspirties tašku kalbant apie šias skirtingas represijų paliestas grupes.

Antrasis suėmimas ir disidentinė veikla

1977 m. balandžio 20 d., praėjus ketveriems metams po pirmosios bausmės atlikimo pabaigos, Balys Gajauskas buvo suimtas antrą kartą. Jam inkriminuota antisovietinė agitacija, Aleksandro Solženicyno knygos „Gulago archipelagas“ vertimas į lietuvių kalbą ir politinių kalinių sąrašų sudarymas. Už šią veiklą Gajauskas nuteistas 10 metų ypatingojo režimo lagerio ir 5 metams tremties. Bendra nuosprendžiu nustatyta trukmė siekė 15 metų, o ypatingasis režimas išskiria šį laikotarpį iš ankstesnės bausmės. Antrojo suėmimo aplinkybes, veiklas ir skirtą bausmę 2026 m. vasario 23 d. nurodė Lietuvos ypatingasis archyvas.

Antrojo nuosprendžio faktai paaiškina, kodėl Gajauskas minimas ne tik kaip politinis kalinys, bet ir kaip disidentas. Jam pareikšti kaltinimai buvo susiję su informacijos sklaida lietuvių kalba ir politinių kalinių vardų fiksavimu. „Gulago archipelago“ vertimas bei sąrašų sudarymas tyrime įvardijami konkrečiai, todėl šios veiklos tapo svarbia jo 1977 m. bylos dalimi. Utenos renginyje rodytas filmas pavadintas „Balys Gajauskas – neprarastas laikas“ – toks pavadinimas pristatytas kartu su paroda, skirta žmogui, kurio gyvenimo istorijoje du suėmimai žymi du skirtingus sovietinių represijų etapus.

Tarptautinis įvertinimas ir darbas atkūrus nepriklausomybę

Gajausko veikla sulaukė tarptautinio dėmesio dar sovietmečiu. 1979 m. JAV Kongreso komisija pasiūlė jį kandidatu Nobelio taikos premijai gauti. Po dvejų metų, 1981 m., Hiustone Jungtinėse Amerikos Valstijose Baliui Gajauskui skirta Tarptautinė taikos ir laisvės premija. Šios dvi datos – 1979 ir 1981 m. – rodo, kad jo kaip politinio kalinio ir disidento veikla buvo vertinama ne tik Lietuvoje. Kandidatūros pasiūlymas Nobelio taikos premijai nereiškia premijos skyrimo, tačiau yra atskiras tarptautinio pripažinimo faktas. Apie šiuos įvertinimus 2026 m. vasario 24 d. informavo Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija.

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, Gajauskas tęsė veiklą valstybės ir politinių represijų aukų bendruomenės srityse. 1990 m. kovo 11 d. jis pasirašė Lietuvos Nepriklausomybės Aktą. Nuo 1989 iki 1997 m. vadovavo Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungai, taigi šias pareigas ėjo aštuonerius metus. 1991–1992 m. jis dirbo Lietuvos saugumo tarnybos generaliniu direktoriumi, taip pat vadovavo Seimo komisijai KGB veiklai tirti. Šios pareigos rodo aiškų perėjimą nuo sovietų persekioto disidento prie nepriklausomos Lietuvos institucijų ir visuomeninių organizacijų veiklos.

Filmo kelias ir tolesni minėjimo planai

Utenoje parodytas dokumentinis filmas nebuvo vienkartinis renginio programos elementas. Vytauto Didžiojo karo muziejaus sukurtas filmas „Balys Gajauskas – neprarastas laikas“ 2026 m. kovo–rugsėjo mėnesiais demonstruotas Vyriausybės kanceliarijoje, Seime, Kauno bei Šilalės viešosiose bibliotekose, o rugsėjo 26 d. – ir Utenos pagerbimo renginyje. Šis laikotarpis apima septynis mėnesius nuo kovo iki rugsėjo. Filmo demonstravimas skirtingose institucijose ir bibliotekose sudarė galimybę Balio Gajausko šimtmečio minėjimą rengti ne vien sostinėje, bet ir regionuose. Informaciją apie filmo demonstravimo vietas pateikė Vytauto Didžiojo karo muziejus.

Balio Gajausko metų programa 2026 m. rugsėjo 26 d. Utenos renginiu nesibaigia. Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga šiais metais planuoja išleisti leidinį „Kovų už laisvę istorija ir dabartis“ bei surengti atminimo renginius įvairiuose šalies regionuose. Tai yra planuojami, o ne jau įvykę veiksmai. Leidinys ir regioniniai renginiai numatyti tais pačiais metais, kuriais Seimas paskelbė Balio Gajausko metus. Utenoje įvykęs pagerbimas, paroda ir dokumentinio filmo pristatymas jau tapo konkrečia šios atminties programos dalimi, skirta laisvės kovotojams, politiniams kaliniams ir tremtiniams pagerbti.

Šaltiniai

• Utenoje pagerbti kovojusieji už laisvę, ypatingas dėmesys – Baliui Gajauskui
• Lietuvos Respublikos Seimas
• Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija
• Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras
• Vytauto Didžiojo karo muziejus
• kam.lt
• lrt.lt
• lrs.lt
• santaka.info
• archyvai.lt
• voruta.lt
• genocid.lt