Klausyk NNP.LT
Jungtinėse Valstijose, Vermonto valstijoje, 28 metų sertifikuota miškininkė Amelia Napper siūlo atsisakyti požiūrio, kad geriausia apsauga miškui visada yra visiškas nesikišimas. Viešųjų žemių miškininke organizacijoje „Apykaklėtųjų tetervinų draugija ir Amerikinių slankų draugija“ dirbanti specialistė ragina taikyti aktyvų, mokslais pagrįstą tvarkymą, kai jo reikia konkrečioms buveinėms atkurti. Lietuvos skaitytojui tai yra pasaulio naujiena apie skirtingą miškų apsaugos kryptį: čia miško priežiūra siejama ne vien su ploto palikimu savieigai, bet ir su apgalvotomis priemonėmis, skirtomis rūšims bei jų gyvenamajai aplinkai. Apie A. Napper darbą ir šią poziciją 2026 m. rugsėjo 26 d. informavo „Vermont Business Magazine“.
Nuo Aliaskos salos iki miškininkystės studijų
A. Napper profesinį požiūrį sieja su ankstyva patirtimi Unalaskos saloje Aliaskoje. Dėl atšiauraus klimato šioje saloje natūralių miškų nėra, todėl jos vaikystėje bendruomenės reikšmė aplinkos klausimams tapo svarbia asmenine patirtimi. Vėliau miškininkė pasirinko akademinį kelią: 2024 metais ji baigė miškininkystės magistro studijas Jeilio aplinkos mokykloje. Ši biografijos seka leidžia suprasti jos darbo akcentą – A. Napper kalba ne tik apie miško augaliją ar medienos išteklius, bet ir apie žmones, kurie gyvena greta tvarkomų teritorijų, jas lanko arba priima sprendimus dėl jų naudojimo. Būdama 28 metų ji dirba viešųjų žemių miškininke organizacijoje, kurios veikla susijusi su apykaklėtųjų tetervinų ir amerikinių slankų buveinėmis.
Žolės kalno projektas apima 44,5 hektaro
Praktinis A. Napper požiūrio pavyzdys yra Žolės kalno buveinių atkūrimo projektas Žaliųjų kalnų nacionaliniame miške Vermonte. Miškininkė jam vadovauja Mančesterio girininkijos apygardoje, o projekto teritorija apima apie 110 akrų, arba maždaug 44,5 hektaro. Tokia apimtis rodo, kad kalbama ne apie pavienį stebėjimą ar trumpalaikę edukacinę iniciatyvą, bet apie konkretaus miško ploto buveinių atkūrimą nacionaliniame miške. Projekto vieta taip pat svarbi diskusijai apie aktyvų tvarkymą: A. Napper siūloma kryptis įgyvendinama viešojoje miško žemėje, kur sprendimai susiję ir su ekologiniais tikslais, ir su visuomenės galimybe pamatyti, kaip šie sprendimai taikomi vietoje.
Tikslas – atkurti nykstančias buveines
Žolės kalno darbų ekologinis pagrindas yra apykaklėtųjų tetervinų ir amerikinių slankų buveinių nykimas Vermonto regione. Per pastaruosius dešimtmečius šių paukščių gyvenamųjų plotų gerokai sumažėjo. Nurodomos dvi priežastys: ilgą laiką slopinti gaisrai ir sumažėjusios tvarių medienos kirtimų apimtys. Šiame kontekste A. Napper argumentas nėra teiginys, kad kiekvienas miškas turi būti vienodai pertvarkomas. Jos keliama idėja – vertinti konkrečios vietos ekologinę būklę ir, kai buveinėms to reikia, veikti aktyviai. Žolės kalno 44,5 hektaro teritorijoje atkūrimo darbai susiejami būtent su paukščių buveinių išsaugojimu, o ne su bendru siekiu didinti kirtimų mastą.
Kontroliuojami deginimai ir augalijos retinimas
Organizacijos konservacijos viceprezidentas Karlas Malcolmas aktyvų tvarkymą apibūdino kaip vienintelį būdą išsaugoti nykstančias rūšis ir taisyti ankstesnes ekologines klaidas. Jo įvardytos priemonės yra kontroliuojami deginimai bei ekologiškai pagrįstas mechaninis augalijos retinimas. Tai svarbi skirtis nuo nevaldomo gaisro ar atsitiktinio medžių šalinimo: kalbama apie iš anksto pasirinktus ir ekologiniais argumentais grindžiamus veiksmus. Malcolmo vertinimu, gaisrų slopinimo ir mažesnių tvarių kirtimų pasekmės negali būti išspręstos vien laukiant natūralių pokyčių. Taigi Vermonto diskusijoje aktyvus miško gydymas pateikiamas kaip priemonė konkrečioms anksčiau prarastoms ar susiaurėjusioms buveinių savybėms grąžinti.
Medienos pardavimo lėšos grįžta į vietos darbus
Žaliųjų kalnų nacionaliniame miške vykdomų darbų finansavimo modelis numato tiesioginį ryšį tarp medienos pardavimo ir atkūrimo priemonių. Pagal organizacijos ir JAV miškų tarnybos partnerystės sutartį visos perteklinės lėšos, gautos pardavus medieną šiame miške, reinvestuojamos vietoje. Numatomos trys aiškios kryptys: buveinių atkūrimas, invazinių augalų naikinimas bei kelių ir upelių sankirtų tvarkymas. Šis susitarimas reiškia, kad perteklinė pardavimo dalis nėra apibūdinama kaip lėšos nesusijusiems tikslams; ji nukreipiama į darbus toje pačioje vietovėje. Finansavimo principas jungia miško naudojimo veiklą su ekologiniais darbais ir infrastruktūros priežiūra Žaliųjų kalnų nacionaliniame miške.
Žygiai skirti sprendimus paaiškinti vietoje
A. Napper visuomenės įtraukimą organizuoja ne vien per bendrus pasakojimus apie atkūrimą. Žolės kalno teritorijoje ji rengia edukacinius žygius, trunkančius nuo dviejų iki trijų valandų. Maršrutų ilgis siekia iki dviejų mylių, arba maždaug 3,2 kilometro. Per tokį apsilankymą dalyviams vietoje aiškinami miškininkų, botanikų ir dirvožemio mokslininkų sprendimai. Žygio formatas susieja matomą 110 akrų projekto teritoriją su įvairių sričių specialistų vertinimais: lankytojams pateikiama, kodėl konkrečioje vietoje numatoma atkurti buveinę, šalinti invazinius augalus ar kitaip tvarkyti augaliją. Taip A. Napper bendruomenės svarbos idėja paverčiama konkrečia veikla, kuri trunka iki trijų valandų ir vyksta pačioje atkūrimo teritorijoje.
Vermonte šią kryptį palaiko ir Ethanas Tapperis
Aktyvaus miškų gydymo idėja Vermonte nėra susijusi tik su vienu Žolės kalno projektu. Ją palaiko ir buvęs Čitendeno apygardos miškininkas Ethanas Tapperis. Valstybines pareigas jis ėjo iki 2024 m. gegužės 31 d., o tų pačių metų rugsėjį išleido knygą „How to Love a Forest“. Joje aptariamas 175 akrų, arba 70,8 hektaro, pažeisto miško sklypo atgaivinimas. Šis plotas yra didesnis už A. Napper vadovaujamo Žolės kalno projekto maždaug 44,5 hektaro teritoriją. Abu atvejai jungiasi per tą pačią kryptį: pažeisto ar buveinėms nepalankaus miško būklė vertinama kaip priežastis imtis atkūrimo veiksmų, o ne būtinai palikti vietovę be priežiūros. Apie E. Tapperio pasitraukimą iš pareigų ir knygos planus 2024 m. balandžio 28 d. rašė „Vermont Business Magazine“.
Darbas paminėtas kaip bendruomenės įtraukimo pavyzdys
Aldo Leopoldo fondas 2026 m. rugsėjo 13 d. pristatė daugialypės terpės projektą „Land Ethic in Action“, kuriame A. Napper veikla Vermonte pateikiama kaip šiuolaikinės miškininkystės ir bendruomenės įtraukimo pavyzdys. Fonas platesnis nei vien nacionalinis miškas: didžioji dalis miško žemių JAV rytinėje pakrantėje yra privačiose rankose. Dėl to organizacija tvarios miškininkystės rekomendacijas teikia ir valstybinių miškų valdytojams, ir privačių miškų savininkams. Šią taikymo sritį fondas akcentavo 2026 m. rugsėjo 18 d. A. Napper vadovaujamas 110 akrų projektas todėl pristatomas kaip konkretus viešosios žemės pavyzdys platesnėje diskusijoje, kuri apima ir privačių savininkų sprendimus JAV rytinėje pakrantėje.
Aktyvus tvarkymas siejamas su atvirumu visuomenei
Vermonto iniciatyvos esmė – sujungti tris kryptis: buveinių atkūrimą, lėšų grąžinimą į vietos ekologinius ir infrastruktūros darbus bei gyvą paaiškinimą visuomenei. Žolės kalne šios kryptys matomos vienoje teritorijoje: apie 44,5 hektaro plote vykdomas atkūrimas, perteklinės pajamos iš medienos pardavimo numatytos buveinėms, invaziniams augalams ir kelių bei upelių sankirtoms, o lankytojai gali dalyvauti iki 3,2 kilometro žygiuose. A. Napper siūloma pozicija nėra miško vertinimas vien pagal tai, ar žmogus į jį įsikiša. Ji sieja veiksmų poreikį su konkrečių rūšių buveinių mažėjimu, gaisrų slopinimo istorija ir mažesnėmis tvarių kirtimų apimtimis. Todėl aktyvus, mokslais pagrįstas tvarkymas čia pristatomas kaip pasirinktas kelias ekologinėms problemoms spręsti ir kartu visuomenei parodyti, kuo jis grindžiamas.
Šaltiniai
- Young forester advocates for action in healing forests – Vermont Business Magazine
- Healing Forests Takes More Than Leaving Them Alone – The Aldo Leopold Foundation
- Chittenden County Forester to step down May 31, to release book – Vermont Business Magazine
- Young forester advocates for action in healing forests – Vermont Business Magazine
Dažniausiai užduodami klausimai
Kas yra aktyvus miškų tvarkymas ir kodėl jis taikomas Vermonte?
Tai mokslu pagrįstas požiūris, kai vietoj visiško nesikišimo į mišką taikomos apgalvotos priemonės ekologinėms problemoms spręsti. Vermonte šis būdas pasirinktas siekiant išsaugoti nykstančias apykaklėtųjų tetervinų ir amerikinių slankų buveines, kurių plotai sumažėjo dėl slopintų gaisrų ir mažesnių tvarių kirtimų apimčių.
Kaip finansuojami buveinių atkūrimo darbai Žaliųjų kalnų nacionaliniame miške?
Šie darbai finansuojami per partnerystės sutartį su JAV miškų tarnyba, pagal kurią visos perteklinės lėšos, gautos pardavus medieną šiame miške, reinvestuojamos vietoje. Gautos pajamos naudojamos buveinių atkūrimui, invazinių augalų naikinimui bei kelių ir upelių sankirtų tvarkymui.
Kaip į miško atkūrimo projektus įtraukiama visuomenė?
Visuomenė įtraukiama per edukacinius žygius Žolės kalno teritorijoje, kurie trunka iki trijų valandų ir siekia apie 3,2 kilometro. Šių išvykų metu miškininkai, botanikai ir dirvožemio mokslininkai lankytojams vietoje paaiškina priimtus sprendimus dėl buveinių atkūrimo ir augalijos tvarkymo.
