1958 metais gimusi Vilniaus gyventoja, internete užpildžiusi skelbimą apie investavimo paslaugas, patyrė 15 650 eurų finansinį nuostolį. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pranešime nurodoma, kad moterį į sukčių schemą įviliojo netikras investavimo skelbimas ir telefonu susisiekęs rusakalbis asmuo, spaudęs investuoti į internetinę platformą. Tai buvo ne vienkartinis kontaktas: apgaulė tęsėsi tris savaites rugpjūtį. Nukentėjusiosios prarasta suma viršija 15,6 tūkst. eurų, o sostinės policija dėl šio atvejo pradėjo ikiteisminį tyrimą.
Apgaulė tęsėsi nuo rugpjūčio 7 iki 28 dienos
Nusikalstama veika, susijusi su vilnietės prarastais 15 650 eurų, vyko nuo 2026 metų rugpjūčio 7 dienos iki rugpjūčio 28 dienos. Per šį laikotarpį moteris buvo savo namuose Vilniuje ir bendravo su telefonu paskambinusiu rusakalbiu asmeniu. Laikotarpis apima 22 kalendorines dienas, todėl šis atvejis neapsiribojo vienu skambučiu ar vienu veiksmu internete. 15min.lt nurodytos aplinkybės leidžia atskirti du schemos elementus: pradinis kontaktas buvo susijęs su internete pateiktu investavimo pasiūlymu, o vėliau bendravimas vyko telefonu. Galutinis nustatytas nuostolis – 15 650 eurų – fiksuojamas kaip vienos Vilniaus gyventojos patirta finansinė žala.
Skelbimas internete tapo pradžia spaudimui investuoti
Vilniaus atvejyje sukčiai pasinaudojo netikru investavimo skelbimu internete. Moteriai užpildžius tokį skelbimą, su ja telefonu susisiekė rusakalbis asmuo ir spaudė investuoti į internetinę platformą. Taigi apgaulės grandinėje buvo ir internetinis pasiūlymas, ir tiesioginis telefoninis bendravimas. Pradinis veiksmas – skelbimo užpildymas – įvyko iki nuostolio, tačiau policijos fiksuota 15 650 eurų suma parodo galutinę šios schemos finansinę pasekmę nukentėjusiajai. Ši aplinkybė svarbi vertinant konkretų nusikaltimą: kalbama ne apie realiai suteiktą investavimo paslaugą, o apie apgaulės būdu pateiktą pasiūlymą bei raginimą investuoti į internetinę platformą.
Pradėtas tyrimas dėl sukčiavimo
Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas pradėjo ikiteisminį tyrimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnį dėl sukčiavimo. Ši procesinė stadija pradėta dėl rugpjūčio 7–28 dienomis vykusios veikos, po kurios 1958 metais gimusi Vilniaus gyventoja neteko 15 650 eurų. Alfa.lt pateikta informacija sieja pradėtą tyrimą būtent su šiuo sostinėje užfiksuotu atveju. Tyrimo pradžia reiškia, kad policija aiškinasi nusikaltimo aplinkybes, tačiau ji savaime nereiškia, kad konkretūs asmenys jau nustatyti ar kad nuostoliai bus atlyginti. Šiuo metu faktas yra pradėtas tyrimas dėl sukčiavimo ir fiksuota konkreti žala – 15 650 eurų.
Kaune vyras prarado daugiau nei tris kartus didesnę sumą
2026 metų rugsėjo 25 dieną pranešta apie analogiško pobūdžio investicinį sukčiavimą Kaune. 1959 metais gimęs vyras liepą užpildė skelbimą, o vėliau rusakalbis asmuo jį įtikino investuoti; vyras prarado 47 730 eurų. Ši suma yra 32 080 eurų didesnė už Vilniaus gyventojos patirtą 15 650 eurų nuostolį ir daugiau nei tris kartus ją viršija. Abiejuose atvejuose sutampa du konkretūs požymiai: skelbimas, susijęs su investavimu, ir bendravimas su rusakalbiu asmeniu. Vakarų ekspreso paskelbta informacija rodo, kad rugsėjo pabaigoje tokio pobūdžio atvejai buvo fiksuojami ne vien sostinėje, o skirtinguose Lietuvos miestuose.
Alytuje ir Pakruojyje – dar 55 674 eurų nuostolis
Tą pačią 2026 metų rugsėjo 25 dieną užfiksuoti dar du investicinio sukčiavimo atvejai. Alytuje 1984 metais gimusi moteris prarado 35 674 eurus, o Pakruojyje 1968 metais gimusi moteris – 20 000 eurų. Vien šių dviejų nukentėjusiųjų nuostoliai sudaro 55 674 eurus. Alytaus moters prarasta suma yra 19 ?024 eurais didesnė nei Vilniaus gyventojos nuostolis, o Pakruojo atveju nuostolis 4 350 eurų didesnis. Šie trys atvejai – Vilniuje, Alytuje ir Pakruojyje – sudaro 71 324 eurus. Jie apima skirtingų gimimo metų moteris ir tris skirtingas vietoves, tačiau visi pateikiami kaip investicinio sukčiavimo atvejai.
Klaipėdoje apgaule prarastos lėšos ir nekilnojamasis turtas
Rugsėjį Klaipėdos apskrityje pradėtas tyrimas dėl 1948 metais gimusios moters apgaulės. Sukčiai jai prisistatė Google, banko ir policijos atstovais, o bendra prarastų lėšų bei nekilnojamojo turto vertė siekė apie 110 000 eurų. Šis atvejis nuo Vilniuje fiksuotos netikro investavimo skelbimo schemos skiriasi tuo, kad apgaulėje naudoti keli tariami atstovai, o nuostolis apėmė ne tik lėšas, bet ir nekilnojamąjį turtą. 77.lt nurodyta apie 110 000 eurų vertė yra maždaug septynis kartus didesnė už 15 650 eurų, kurių neteko Vilniaus gyventoja. Abu atvejai siejami su apgaule, tačiau jų aplinkybės ir nuostolių mastas skiriasi.
Vėtrungių gatvėje iš senolės išvilioti grynieji
2026 metų rugsėjo 25 dieną Vilniuje, Vėtrungių gatvėje, fiksuotas kitokios schemos sukčiavimo atvejis. Iš 1942 metais gimusios senolės rusakalbė sukčė, pamelavusi apie jos sūnaus avariją, išviliojo 8 000 eurų grynųjų pinigų. Šis nuostolis yra 7 650 eurų mažesnis nei 1958 metais gimusios vilnietės prarasti 15 650 eurų investavimo schemoje. Abiejuose sostinės atvejuose minimas rusakalbis ar rusakalbė asmuo, tačiau apgaulės turinys skyrėsi iš esmės: vienu atveju buvo siūloma investuoti į internetinę platformą, kitu – melagingai pranešta apie tariamą sūnaus avariją. Vakarų ekspreso informacija šiuos atvejus susieja ta pačia rugsėjo 25 dienos suvestine.
Investavimo pasiūlymai palietė ir jauną vilnietę
Vilniaus policija 2026 metų rugsėjo 22 dieną gavo 2007 metais gimusios merginos pranešimą apie apgaulės būdu išviliotus pinigus. Ji nurodė, kad rugsėjo 14–15 dienomis dėl siūlymų investuoti prarado 1 750 eurų. Šis atvejis truko dvi dienas, o 1958 metais gimusios Vilniaus gyventojos situacija tęsėsi nuo rugpjūčio 7 iki 28 dienos. Skiriasi ir nuostolių dydis: vyresnės moters patirta žala buvo 13 900 eurų didesnė. Vis dėlto abiem atvejais pinigų praradimas susijęs su siūlymais investuoti. Lrytas.lt paskelbta informacija rodo, kad rugsėjo viduryje investavimo pasiūlymais paremta apgaulė Vilniuje palietė ir gerokai jaunesnę nukentėjusiąją.
Klaipėdos apskrityje per rugsėjį pradėta 16 tyrimų
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato duomenimis, per 2026 metų rugsėjį regiono pareigūnai pradėjo 16 ikiteisminių tyrimų dėl apgaulės būdu įvykdytų nusikaltimų pagal Baudžiamojo kodekso 182 ir 215 straipsnius. Šis skaičius apima vieną mėnesį ir vieną policijos apskritį, todėl jis nėra visos Lietuvos investicinio sukčiavimo statistika. Tačiau jis suteikia konkretų kontekstą atskiriems Vilniaus, Kauno, Alytaus, Pakruojo ir Klaipėdos atvejams, apie kuriuos pranešta rugsėjo pabaigoje. Diena.lt nurodytas 16 pradėtų tyrimų skaičius reiškia, kad vien Klaipėdos apskrityje rugsėjį buvo fiksuota ne viena, o šešiolika procesinių reakcijų į apgaule įvykdytus nusikaltimus pagal du Baudžiamojo kodekso straipsnius.
Vilniaus gyventojos prarasti 15 650 eurų yra konkretus tyrimo objektas, o kiti rugsėjį paviešinti atvejai rodo skirtingas apgaulės formas: netikrus investavimo pasiūlymus, skambučius tariamų institucijų vardu ir melagingą pranešimą apie artimojo avariją. Vien keturių nurodytų investicinio sukčiavimo atvejų Vilniuje, Kaune, Alytuje ir Pakruojyje nuostoliai sudaro 119 054 eurus. Į šią sumą neįtraukti Klaipėdoje prarastas nekilnojamasis turtas ir lėšos, Vilniaus senolės 8 000 eurų grynaisiais bei jaunos merginos 1 750 eurų. Kiekvienas minėtas atvejis turi atskiras aplinkybes, o sostinės policijos tyrimas dėl rugpjūtį apgautos vilnietės vyksta pagal Baudžiamojo kodekso 182 straipsnį.
Šaltiniai
- Vilniuje sukčiai iš moters apgaule išviliojo 15,6 tūkst. eurų | 15min.lt
- Vilniuje sukčiai iš moters apgaule išviliojo 15,6 tūkst. eurų – Lrytas
- Sukčiai iš moters apgaule išviliojo 15,6 tūkst. eurų – Alfa
- Sukčiai iš žmonių išviliojo daugiau nei 115 tūkst. eurų – Vakarų ekspresas
- Sukčių pinklėse – ne tik pinigai: moteris prarado ir butą Klaipėdoje – 77.lt
- Sukčiai siautėja: per mėnesį – net 16 atvejų – Diena.lt
- Vilniuje sukčiai iš moters apgaule išviliojo 15,6 tūkst. eurų
Dažniausiai užduodami klausimai
Kaip veikia internetiniai investicinio sukčiavimo skelbimai ir kiek pinigų praranda gyventojai?
Sukčiai vilioja gyventojus netikrais investavimo skelbimais internete, po kurių rusakalbiai asmenys telefonu spaudžia investuoti į internetines platformas. Pavyzdžiui, viena Vilniaus gyventoja taip neteko 15 650 eurų, o Kaune gyventojas prarado 47 730 eurų.
Kokie didžiausi finansiniai nuostoliai ir sukčiavimo atvejai buvo užfiksuoti Lietuvos mieste Klaipėdoje?
Klaipėdos apskrityje rugsėjį tyrėjai pradėjo 16 tyrimų dėl apgaule įvykdytų nusikaltimų. Vienas didžiausių atvejų mieste siekė apie 110 000 eurų, kai sukčiai, prisistatę Google, banko ir policijos atstovais, iš moters išviliojo lėšas bei nekilnojamąjį turtą.
Kokios kitos sukčiavimo schemos, išskyrus investavimą, pastaruoju metu buvo atskleistos policijos?
Policija užfiksuojo ir kitokių apgaulės formų, tokių kaip skambučiai tariamų institucijų vardu ar melagingi pranešimai apie artimųjų avarijas. Vėtrungių gatvėje Vilniuje rusakalbė sukčė iš senolės išviliojo 8 000 eurų grynaisiais, pamelavusi apie sūnaus avariją.
