Kaip apsaugoti banko sąskaitą nuo sukčių: svarbiausios saugumo priemonės

2025 metais sukčiai Lietuvoje bandė išvilioti beveik 59 mln. eurų, o maždaug 20 mln. eurų jiems pavyko pasisavinti. Už šių skaičių slypi daugiau kaip 15 tūkst. atskirų nusikaltimų, kuriuose žmonės prarado santaupas, atlyginimus, verslo apyvartines lėšas ir ramybę. Todėl klausimas, kaip apsaugoti banko sąskaitą nuo sukčių, nėra vien techninis. Tai kasdienis finansinio saugumo įprotis.

Sukčius šiandien retai primena seną, akivaizdžiai įtartiną apgaviką. Jis gali kalbėti sklandžia lietuvių ar rusų kalba, žinoti žmogaus vardą, apsimesti banko specialistu, policininku, siuntų bendrovės atstovu ar net technologijų įmonės darbuotoju. Dažniausiai jis siekia vieno: kad auka pati patvirtintų operaciją, atskleistų prisijungimo duomenis arba perduotų mokėjimo kortelę. Vienas neapgalvotas patvirtinimas gali kainuoti tūkstančius eurų.

Gera žinia ta, kad didelę dalį tokių atakų galima sustabdyti paprastais veiksmais. Dar geriau – bankų prevencinės sistemos per pirmuosius devynis 2025 metų mėnesius sustabdė apie 31,6 mln. eurų neteisėtų pervedimų. Tačiau technologijos negali atšaukti žmogaus skubėjimo, baimės ar patiklumo. Paskutinė apsaugos linija vis tiek esate jūs.

Kodėl banko sąskaitos apsauga tapo tokia aktuali

Lietuvoje finansinio sukčiavimo mastas augo ne vienerius metus. Lietuvos banko skelbtais duomenimis, 2022 metais išviliotų lėšų suma siekė 11,8 mln. eurų, 2023 metais – 12,3 mln. eurų, o 2024 metais jau pasiekė 20 mln. eurų. Tai nėra tiesiog statistikos svyravimas. Nusikaltėliai greitai pritaiko naujus kanalus, įtikinamesnius scenarijus ir psichologinį spaudimą.

Skaičiai kalba aiškiai. Žala per dvejus metus smarkiai išaugo.

Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centras skelbė, kad vien per pirmus vienuolika 2025 metų mėnesių iš gyventojų ir įmonių buvo išviliota apie 18,388 mln. eurų. Tokia suma rodo dvi realybes: sukčių atakų daugėja, tačiau dalį operacijų bankai ir kitos finansų įstaigos spėja sustabdyti. Dėl to kiekviena minutė po įtarimo yra svarbi – ne simboliškai, o tiesiogine pinigų prasme.

2025 metų balandį generalinė prokurorė Nida Grunskienė, policijos generalinis komisaras Arūnas Paulauskas ir Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus su kitų institucijų vadovais pasirašė bendrą memorandumą dėl jungtinės kovos su finansiniu sukčiavimu. Tai signalas, kad problema nebetelpa vien į bankų klientų aptarnavimo ar policijos tyrimų rėmus. Reikia greito keitimosi informacija tarp bankų, ryšio operatorių, teisėsaugos, technologijų įmonių ir pačių vartotojų.

2026 metų vasario 25 dieną Gediminas Šimkus pristatė daugiau nei 20 teisės aktų pakeitimų pasiūlymų. Tarp jų – aiškesnis mokėjimo operacijų autorizavimo reglamentavimas ir principas, kad operacija nebūtų laikoma kliento patvirtinta, jeigu ją inicijavo ne pats klientas. Tai reikšminga kryptis vartotojų apsaugai, tačiau įstatymas neapsaugos žmogaus, kuris sukčiui pats telefonu padiktuoja kodą arba patvirtina jo padiktuotą mokėjimą programėlėje.

Kaip apsaugoti banko sąskaitą nuo sukčių: pagrindinė taisyklė

Niekam neatskleiskite prisijungimo prie interneto banko duomenų, mokėjimo kortelės duomenų, PIN kodo, slaptažodžio ir patvirtinimo kodų. Nei banko darbuotojui, nei policijos pareigūnui, nei tariamam technologijų įmonės specialistui. Tikras bankas neprašys kliento telefonu pasakyti prisijungimo kodo ar patvirtinti veiksmo, kurio klientas pats nepradėjo.

Ši taisyklė turi vieną itin svarbią dalį: nepatvirtinkite programėlėje ar kitu tapatybės patvirtinimo būdu to, ko nesuprantate. Sukčius gali sakyti, kad kodas reikalingas jūsų paskyrai „apsaugoti“, „pinigams rezervuoti“, „neteisėtai paskolai atšaukti“ ar „darbuotojo tapatybei patikrinti“. Tai apgaulė. Patvirtinimo priemonė skirta jūsų valiai išreikšti, o ne pašnekovo instrukcijoms vykdyti.

Joks skubus skambutis to nepakeičia.

Saugumas prasideda nuo pauzės. Išgirdę grasinimą, kad sąskaita tuoj bus užblokuota, kad kažkas ima paskolą jūsų vardu ar kad būtina nedelsiant pervesti lėšas į „saugią sąskaitą“, nutraukite pokalbį. Tuomet patys surinkite banko kontaktą iš oficialios banko svetainės ar programėlės. Neskambinkite numeriu, kurį nurodė pašnekovas, ir nespauskite jo atsiųstos nuorodos.

Trys dažniausios schemos, kurios veda prie sąskaitos

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato kriminalinės policijos ekspertai išskiria tris elektroninėje erdvėje vyraujančias schemas: netikras nuorodas prekybos ir siuntų platformose, skambučius apsimetant banko darbuotojais bei SMS žinutes su suklastotomis bankų svetainių nuorodomis. Formos keičiasi, bet mechanizmas tas pats – nusikaltėlis mėgina išvilioti duomenis arba priversti auką pačią atlikti pavedimą.

Pirmoji schema dažnai užklumpa parduodančius ar perkančius internetu. Žmogus įkelia skelbimą į „Vinted“ ar „Skelbiu.lt“, sulaukia tariamo pirkėjo žinutės ir gauna nuorodą neva pinigams priimti. Kartais žadama kurjerio paslauga per DPD ar kitą siuntų bendrovę. Nuoroda nuveda į puslapį, kuris iš pirmo žvilgsnio atrodo tikras, bet prašo kortelės duomenų, prisijungimo prie banko ar tapatybės patvirtinimo.

Pardavėjui nereikia pateikti kortelės duomenų, kad jis gautų pinigus už prekę. Tai paprastas filtras, padedantis iškart atpažinti apgavystę. Jei tariamas pirkėjas spaudžia veikti dabar, keičia pasakojimą ar sako, kad kitaip kurjeris neatvyks, nutraukite bendravimą platformoje ir nepradėkite pokalbio kitame kanale.

Antroji schema – skambutis iš „banko“. Nusikaltėlis gali naudoti suklastotą skambintojo numerį, todėl telefono ekrane kartais matomas net banko vardas ar įtikinamai atrodantis numeris. Jis kuria įtampą: praneša apie įtartiną pervedimą, paskolą, užsienio prisijungimą ar nusikaltėlių išpuolį prieš jūsų santaupas. Tada pasiūlo „gelbėjimo“ planą – patvirtinti kodą, persivesti pinigus arba įdiegti programą nuotolinei prieigai prie įrenginio.

Banko darbuotojas neturi poreikio perimti jūsų telefono valdymo. Jis neprašys įdiegti nežinomos programos.

Trečioji schema – SMS žinutės. Jose žadama informacija apie siuntą, baudą, mokesčio grąžinimą, užblokuotą paskyrą ar skubų mokėjimą. 2026 metų rugsėjį Klaipėdoje gyventojai, paspaudę SMS nuorodas apie tariamas baudas, prarado nuo 371 iki 1 990 eurų. Tą patį mėnesį 70-metis vyras dėl netikrų investavimo platformų neteko 6 276 eurų. Tokios istorijos parodo, kad vienas paspaudimas nebūtinai atrodo pavojingas, tačiau jis gali tapti keliu į duomenų vagystę ir sąskaitos ištuštinimą.

Atpažinkite psichologinį spaudimą, o ne tik blogą nuorodą

Patyrę sukčiai parduoda ne techninę apgaulę, o emociją. Vieniems jie sukelia baimę prarasti pinigus, kitiems – godumą uždirbti iš tariamų investicijų, tretiems – gėdą dėl neva padaryto nusikaltimo. Kai žmogus išsigąsta, jis mažiau tikrina faktus ir dažniau klauso autoritetingai skambančio balso.

Vilniaus apskrities policija 2025 metų liepą paskelbė apie didelį ikiteisminį tyrimą, apjungusį 29 atskirus tyrimus. Rusakalbių sukčių grupė apsimetinėjo „Google“, bankų ir policijos darbuotojais, o iš gyventojų išviliojo daugiau nei 7 mln. eurų. Šis atvejis svarbus ne tik dėl masto. Jis primena, kad skirtingų institucijų vardai vienoje istorijoje nėra patikimumo ženklas – tai gali būti iš anksto surežisuotas spaudimo scenarijus.

Ypač pavojinga frazė yra „saugi sąskaita“. Bankas ar pareigūnai neprašys pervesti santaupų į kitą sąskaitą, kad neva apsaugotų jūsų pinigus. Sukčiui būtent to ir reikia: savanoriško, aukos patvirtinto pavedimo, kurį vėliau sudėtingiau susigrąžinti nei techninės klaidos atveju.

Jeigu pašnekovas draudžia kam nors pasakoti, liepia nekalbėti su artimaisiais, reikalauja likti linijoje arba žada pasekmes už delsą, laikykite tai ryškiu pavojaus ženklu. Normalus aptarnavimas leidžia žmogui perskaityti informaciją, pasitarti ir perskambinti oficialiu numeriu. Sukčius bijo laiko, nes laikas grąžina blaivų protą.

Kai sukčiai ateina prie namų durų

Finansinė apgaulė neapsiriboja ekranu. Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centras 2024 metų balandžio 29 dieną perspėjo apie plintantį metodą: sukčiai paskambina, kalba apie neva vykdomą nusikaltimą, išsiaiškina aukos adresą ir tuomet atvyksta paimti banko kortelių bei prisijungimo kodų. Aukai gali būti sakoma, kad kortelę tikrins saugumo darbuotojas, kurjeris ar pareigūnas.

Tikri bankų darbuotojai nevažiuoja į namus pasiimti kliento kortelės ir neprivalo žinoti jo slaptojo kodo. Policijos pareigūnai taip pat nerenka mokėjimo priemonių kaip įrodymų telefonu paskelbtoje „skubioje operacijoje“. Jei prie durų stovi nepažįstamas žmogus ir prašo kortelės, neatidarykite arba nebendraukite per durų akutę, o kilus grėsmei skambinkite skubiosios pagalbos numeriu 112.

Ši grėsmė ypač aktuali vyresniems žmonėms, tačiau amžius savaime nuo jos neapsaugo ir nepadaro žmogaus pažeidžiamu. Lemiamas dalykas – ar šeimoje apie tokius scenarijus kalbamasi iš anksto. Artimieji turėtų susitarti dėl paprastos taisyklės: nė vienas šeimos narys neperduoda banko kortelės, slaptažodžių ar kodų, prieš tai nepasitaręs su patikimu žmogumi ir pats nepaskambinęs oficialiu kontaktu.

Kasdieniai nustatymai, kurie mažina nuostolius

Norint suprasti, kaip apsaugoti banko sąskaitą nuo sukčių, reikia įvertinti ir paprastą higieną. Reguliariai peržiūrėkite sąskaitos išrašą bei kortelių operacijas. Mažas nepažįstamas nuskaitymas kartais būna bandymas patikrinti, ar kortelė veikia, prieš mėginant pasisavinti didesnę sumą. Pastebėję neaiškią operaciją, nelaukite mėnesio pabaigos.

Naudokite tik oficialias banko programėles ir prisijungimo puslapius. Banko svetainės adresą įveskite patys naršyklėje arba atsidarykite iš išsaugoto patikimo įrašo. Nuorodos SMS žinutėse, el. laiškuose ir socialinių tinklų reklamoje neturėtų tapti keliu į banką, net jei jos atrodo tvarkingos. Sukčiai dažnai naudoja panašius pavadinimus, raides ar ženklus, kurių skubantis žmogus nepastebi.

Neskelbkite socialiniuose tinkluose perteklinės informacijos apie keliones, darbovietę, telefoną, šeimą ar finansinius sprendimus. Vienas viešas įrašas pats savaime sąskaitos neištuštins, bet nusikaltėliui gali padėti sukurti įtikinamesnę legendą. Žmogus lengviau patiki skambučiu, kuriame minima tikra jo darbovietė ar neseniai viešai paskelbta kelionė.

Atsargiai vertinkite investavimo pasiūlymus, kurie žada greitą ir garantuotą uždarbį. Klaipėdos atvejis, kai vyras prarado 6 276 eurus per netikrą investavimo platformą, rodo, kad apgaulė gali prasidėti nuo reklamos, o vėliau peraugti į sistemingą spaudimą pervesti vis daugiau pinigų. „Konsultantas“ gali rodyti tariamą pelną ekrane, bet tas skaičius nebūtinai reiškia realius jūsų turimus aktyvus.

Įmonių vadovams ir darbuotojams taisyklė dar griežtesnė: didelius mokėjimus turi patikrinti daugiau nei vienas žmogus. 2026 metų birželį iš vienos bendrovės bandyta pasisavinti 1,8 mln. eurų. Operatyvi reakcija ir banko prevencinės sistemos sustabdė pavedimą, o lėšos buvo grąžintos į įmonės sąskaitą. Tai stiprus priminimas, kad net profesionali organizacija nėra apsaugota nuo apgaulės, tačiau kelių pakopų patvirtinimas ir greitas reagavimas gali išgelbėti visą sumą.

Ką daryti, jei paspaudėte nuorodą ar atskleidėte duomenis

Pirmasis veiksmas – nedelsiant užblokuoti mokėjimo kortelę banko mobiliojoje programėlėje arba interneto banke. Tokią veiksmų seką nurodo ir komerciniai bankai, įskaitant „Swedbank“. Jei negalite prisijungti prie programėlės, kreipkitės į savo banką tik oficialiais kanalais. Neieškokite pagalbos per gautą SMS, įtartiną laišką ar per tą patį skambinusį asmenį.

Nedelskite net tada, kai nesate tikri, ar duomenis iš tiesų perėmė sukčiai. Kortelės blokavimas gali būti nemalonus, nes laikinai negalėsite ja atsiskaityti, tačiau tai kur kas mažesnė problema nei laukti, kol nusikaltėliai atliks operacijas. Jei kyla įtarimas dėl prisijungimo prie banko, pakeiskite prieigos duomenis pagal banko nurodytą saugią procedūrą ir peržiūrėkite naujausias operacijas.

Jeigu pavedimą jau patvirtinote, nedelsdami informuokite banką ir aiškiai pasakykite, kad įtariate sukčiavimą. Nurodykite laiką, sumą, gavėją, skambintojo numerį, gautas nuorodas ir atliktus veiksmus. Kuo tikslesnė informacija, tuo geriau bankas gali įvertinti galimybę sustabdyti lėšų judėjimą. Pirmųjų devynių 2025 metų mėnesių duomenys apie 31,6 mln. eurų sustabdytų pervedimų įrodo, kad greita reakcija nėra formalumas.

Išsaugokite įrodymus: SMS žinutes, ekrano nuotraukas, el. laiškus, skambučių laiką, pokalbių įrašus, jei jie teisėtai padaryti, ir sąskaitos operacijų duomenis. Neištrinkite gėdingai atrodančio susirašinėjimo. Nusikaltėlių tikslas ir yra priversti auką jaustis kalta, o tokia gėda dažnai atitolina pranešimą ir apsunkina tyrimą.

Kur pranešti apie bandymą sukčiauti

Apie įtartinus skambučius, žinutes ir kitus bandymus sukčiauti Lietuvos policija kviečia pranešti per portalą epolicija.lt. Konsultaciją taip pat galima gauti telefonu +370 700 60000. Pranešimas naudingas net tuomet, kai pinigų nepraradote: pareigūnai gali susieti skirtingus epizodus, nustatyti naudojamus numerius ir įspėti kitus gyventojus.

Pastebėję kenkėjišką svetainę ar gavę apgaulingą nuorodą, informaciją galima siųsti Nacionaliniam kibernetinio saugumo centrui adresu cert@nksc.lt. Praktinių patarimų ir dažniausių schemų aprašų gyventojai gali ieškoti prevencinėje svetainėje atpazinksukciu.lt. Šie kanalai leidžia ne tik apsaugoti save, bet ir prisidėti prie greitesnio pavojingų puslapių bei nuorodų blokavimo.

Pranešti verta ir platformai, kurios vardu piktnaudžiaujama – prekyvietei, siuntų bendrovei ar socialiniam tinklui. Tačiau toks pranešimas neturi pakeisti kreipimosi į banką, jei atskleidėte finansinius duomenis ar atlikote mokėjimą. Pirmiausia stabdomi pinigai, po to renkama papildoma informacija.

DUK: dažniausi klausimai apie banko sąskaitos apsaugą

Ar bankas gali prašyti pasakyti prisijungimo ar patvirtinimo kodą telefonu?
Ne. Jei skambintojas jo prašo, nutraukite pokalbį. Oficialų banko kontaktą susiraskite patys ir perskambinkite.

Ar saugu spausti nuorodą SMS žinutėje apie baudą ar siuntą?
Nevertinkite žinutės pagal jos toną ar logotipą. Saugiausia atsidaryti paslaugos teikėjo programėlę arba jo adresą įvesti naršyklėje patiems. Klaipėdoje 2026 metų rugsėjį tokios tariamų baudų nuorodos gyventojams kainavo nuo 371 iki 1 990 eurų.

Ką daryti, jei sukčiui pasakiau kortelės duomenis?
Iškart užblokuokite kortelę programėlėje arba interneto banke ir susisiekite su banku oficialiu kanalu. Peržiūrėkite operacijas, išsaugokite sukčiaus žinutes bei praneškite policijai.

Ar galiu pervesti pinigus į „saugią sąskaitą“, jei taip liepia banko darbuotoju prisistatęs žmogus?
Ne. „Saugi sąskaita“ yra vienas žinomiausių apgaulės scenarijų. Tikras bankas neprašo gelbėti lėšų pavedimu į nežinomo asmens ar kitos įstaigos nurodytą sąskaitą.

Ar normalu, kad banko ar policijos atstovas atvyksta paimti kortelės?
Ne. Neperduokite kortelės, PIN kodo ar prisijungimo priemonių nepažįstamajam. Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centras yra įspėjęs apie būtent tokią schemą.

Ar verta pranešti, jei sukčių atpažinau ir nieko nepraradau?
Taip. Praneškite per epolicija.lt, o apie kenkėjiškas nuorodas – Nacionaliniam kibernetinio saugumo centrui. Vienas pranešimas gali padėti užkirsti kelią kitai apgaulei.

Finansinis saugumas prasideda ne banke, o nuo sprendimo neskubėti

Patikimiausia apsauga nėra vien sudėtingas slaptažodis ar moderni programėlė. Ji prasideda nuo paprastos disciplinos: nepasitikėti netikėtu skambučiu, neatskleisti kodų, nespausti skubių nuorodų, netvirtinti neaiškių operacijų ir įtarus veikti iš karto. Šie įpročiai nekainuoja nieko, tačiau gali apsaugoti nuo nuostolių, kurių vėliau nepavyksta visiškai susigrąžinti.

Finansų įstaigos kasmet sustabdo milijonus eurų nusikaltėlių pavedimų, teisėsauga jungia tyrimus, o Lietuvos bankas siūlo griežtinti taisykles. Vis dėlto sukčius dažnai gauna progą tik tada, kai žmogus paklūsta jo sukurtai skubai. Sustokite, patikrinkite ir tik tada veikite. Būtent taip banko sąskaita nuo sukčių apsaugoma geriausiai.

Šaltiniai

• Lietuvos bankas siūlo daugiau nei 20 įstatymų pakeitimų kovai su sukčiavimu – 77.lt
• Dar metams nesibaigus, sukčiai iš Lietuvos gyventojų jau išviliojo beveik 18,5 mln. eurų – BNS / Lrytas
• Iš gyventojų apgaule išviliota daugiau nei 7 mln. eurų – policija tiria sudėtingą sukčiavimo schemą – Lietuvos policija
• Plinta naujas sukčiavimo būdas: sukčiai ne tik paskambina, bet ir atvyksta į namus pasiimti bankų kortelių – Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centras
• Sukčiavimas išlieka viena dažniausiai registruojamų nusikalstamų veikų – Utenos apskrities VPK / Lietuvos policija
• Jau daugybę metų Lietuvoje neregėtas sukčiavimo atvejis: iš įmonės pasisavinta net 1,8 mln. eurų – Lrytas
• Kriminalistai įspėja: sukčiavimų nemažėja! – Lietuvos policija
• Sukčiavimas apsiperkant internetu – Vilniaus apskrities VPK / Lietuvos policija
• Saugios elektroninės paslaugos – Swedbank Lietuva
• Dvi moterys prarado pinigus, paspaudusios nuorodas, vyras – neva investuodamas – Atvira Klaipėda
• Pranešk apie bandymą sukčiauti! – Lietuvos policija