Šalčininkų gyventojai palikta 139 tūkst. eurų konfiskacija

Vilniaus apygardos teismas rugsėjo 30 dieną atmetė Šalčininkų rajono gyventojos L. P., gimusios 1962 metais, advokato apeliacinį skundą. Taip liko galioti pirmosios instancijos sprendimas, kuriuo moteris pripažinta kalta dėl neteisėto praturtėjimo. Galutinis šios apeliacinės instancijos sprendimas reiškia, kad nuteistajai palikta 15 tūkst. eurų bauda, o valstybės naudai bus konfiskuota 139 316 eurų vertės nusikalstamos veikos rezultatu pripažinto turto. Byla susijusi su 2019–2022 metais Vilniuje įgytu nekilnojamuoju turtu, kurio įsigijimui, teismo vertinimu, nepakako teisėtų pajamų.

Apeliacija sprendimo nepakeitė

Apeliacinis skundas buvo pateiktas siekiant pakeisti nuteistosios padėtį po pirmosios instancijos teismo verdikto, tačiau Vilniaus apygardos teismas pagrindo tam nenustatė. 2026 metų rugsėjo 30 dienos sprendimu patvirtinta, kad ankstesnis nuosprendis byloje lieka vykdytinas visa apimtimi. Tai svarbu ne vien dėl 15 tūkst. eurų baudos: didžiausia finansinė pasekmė šioje byloje yra 139 316 eurų konfiskavimas valstybės naudai. Ši suma daugiau kaip devynis kartus viršija paskirtą baudą, todėl teismo sprendimo esmę sudaro ne tik nubaudimas, bet ir neteisėtu pripažinto turto vertės paėmimas.

Pirmosios instancijos nuosprendį praėjusių metų gruodžio pabaigoje priėmė Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai. Vėlesnis gynėjo skundas reiškė, kad byla buvo peržiūrėta apeliacine tvarka, tačiau toks procesinis žingsnis savaime nereiškia, kad ankstesnis sprendimas bus pakeistas. Šiuo atveju apygardos teismas paliko galioti tiek kaltės konstatavimą, tiek paskirtas finansines sankcijas. Taigi po dviejų instancijų vertinimo nuteistajai taikoma 15 tūkst. eurų bauda ir 139 316 eurų konfiskavimas, o jos nekilnojamajam turtui nustatyti apribojimai lieka galioti iki nuosprendžio įvykdymo.

Bylos centre – Vilniuje įsigytas nekilnojamasis turtas

L. P. pripažinta kalta pagal Baudžiamojo kodekso 189-1 straipsnio 1 dalį – dėl neteisėto praturtėjimo. Bylos duomenimis, nuo 2019 iki 2022 metų ji nuosavybės teise valdė turtą, kurio vertė viršijo 900 minimalių gyvenimo lygių, arba MGL, ribą. Teismai nustatė, kad moteris žinojo, jog šis turtas negalėjo būti įgytas iš teisėtų pajamų. Ketverių metų laikotarpis bylai reikšmingas todėl, kad būtent per jį buvo vertinamos ne tik įsigyto turto apimtys, bet ir realios galimybės jį finansuoti deklaruotomis bei dokumentais pagrįstomis lėšomis.

2019–2022 metais moteris Vilniuje įsigijo kelis butus, administracines patalpas ir kito nekilnojamojo turto. Sostinė šioje byloje yra svarbi ne kaip bendras geografinis fonas, o kaip vieta, kur buvo formuojamas teismo vertintas turto portfelis. Nustatyta, kad pirkiniams naudotos dokumentais nepatvirtintos pajamos. Tai nereiškia vien formalaus dokumentų trūkumo: teismų vertinime buvo lyginamos turto įsigijimo išlaidos bei nuteistosios teisėtos pajamos. Būtent šis neatitikimas leido konstatuoti, kad turto įsigijimo finansavimas neturėjo pakankamo teisėto pagrindo.

139 316 eurų suma, kuri bus konfiskuota, byloje įvardyta kaip nusikalstamos veikos rezultatas. Konfiskavimas reiškia, kad valstybės naudai paimama ne hipotetinė ar simbolinė suma, bet nustatyta nepagrįsto turto vertė. Šalia šios priemonės paskirta ir 15 tūkst. eurų bauda. Toks sprendinys atskiria dvi pasekmes: bauda yra baudžiamoji sankcija už padarytą veiką, o konfiskavimu siekiama, kad iš neteisėto praturtėjimo neliktų finansinės naudos. Šiuo atveju konfiskuotina suma sudaro beveik 140 tūkst. eurų ir yra esminė galutinio nuosprendžio dalis.

FNTT tyrė pajamų ir išlaidų neatitikimą

Ikiteisminį tyrimą atliko Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos pareigūnai, o jam vadovavo Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorai. Tokiose bylose svarbi ne viena atskira turto įsigijimo sutartis, bet finansinių aplinkybių visuma: per konkretų laiką gautos teisėtos pajamos, patirtos išlaidos ir įgyto turto vertė. Tyrėjai vertino laikotarpį nuo 2019 iki 2022 metų, kai Vilniuje buvo perkami butai, administracinės patalpos ir kitas nekilnojamasis turtas. Finansinė analizė tapo pagrindu įvertinti, ar šie pirkiniai galėjo būti apmokėti lėšomis, kurių kilmę nuteistoji galėjo pagrįsti.

Nuteistoji kaltės nepripažino. Gynybos pozicija buvo grindžiama teiginiu, kad turtas įsigytas už skolintas lėšas, tačiau specialistų atliktas ūkinės-finansinės veiklos tyrimas šios versijos nepatvirtino. Tyrimo išvados rodė, kad moters teisėtų pajamų nepakako jos patirtoms išlaidoms. Kitaip tariant, byloje neapsiribota vien paaiškinimu apie paskolas: buvo tikrinamas santykis tarp nurodomų finansavimo šaltinių ir realių įsigijimų. Teismo sprendimas rodo, kad pateiktas skolinimosi argumentas nepaneigė išvadų apie dokumentais nepatvirtintas pajamas bei jų panaudojimą perkant nekilnojamąjį turtą.

Iki nuosprendžio įvykdymo paliktas galioti dar ikiteisminio tyrimo metu pritaikytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas moters nekilnojamajam turtui. Ši priemonė užtikrina, kad sprendimas dėl 139 316 eurų konfiskavimo galėtų būti realiai įvykdytas. Apribojimas nėra papildoma bauda, tačiau jis turi praktinę reikšmę vykdant galutinį teismo nutarimą: turtas negali būti laisvai perleistas ar kitaip panaudotas taip, kad būtų apsunkintas jo konfiskavimas. Kadangi apeliacinis skundas atmestas, šis saugiklis lieka galioti iki tol, kol nuosprendis bus įvykdytas.

Ką numato Baudžiamojo kodekso norma

Baudžiamojo kodekso 189-1 straipsnio 1 dalis taikoma neteisėtam praturtėjimui, kai asmuo turi didesnės nei 900 MGL vertės turtą, žinodamas, kad jis negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis. Ši 900 MGL riba svarbi, nes ji atskiria baudžiamosios atsakomybės taikymo apimtį nuo mažesnės vertės turto atvejų. Už tokį nusikaltimą įstatymas numato kelias galimas sankcijas: baudą, laisvės apribojimą, areštą arba laisvės atėmimą iki ketverių metų. L. P. byloje teismas pasirinko piniginę baudą ir konfiskavimą, o ne su laisvės atėmimu susijusią sankciją.

Atsakomybė pagal šią nuostatą Lietuvos teisinėje sistemoje taikoma turtui, įgytam po 2010 metų gruodžio 11 dienos, kai įsigaliojo neteisėto praturtėjimo reglamentavimas. L. P. byloje vertintas laikotarpis prasidėjo 2019 metais, taigi jis buvo beveik devyneriais metais vėlesnis nei šios normos įsigaliojimas. Todėl nagrinėtas 2019–2022 metų turtas pateko į laikotarpį, kuriam baudžiamoji atsakomybė pagal BK 189-1 straipsnį jau buvo taikoma. Tai yra vienas teisinių rėmų, leidusių teismams vertinti turto kilmę baudžiamojo proceso tvarka.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2017 metų kovo 15 dienos nutarimu pripažino, kad baudžiamoji atsakomybė už neteisėtą praturtėjimą pagal BK 189-1 straipsnį neprieštarauja Konstitucijai. Šis išaiškinimas svarbus bendram tokių bylų teisiniam pagrindui: neteisėto praturtėjimo nuostata yra konstituciškai pripažinta baudžiamosios teisės priemone. L. P. byla nėra ginčas dėl pačios normos galiojimo – joje buvo vertinamos konkrečios turto įsigijimo aplinkybės, finansinių tyrimų duomenys ir gynybos argumentai apie paskolas. Vis dėlto 2017 metų nutarimas paaiškina, kodėl ši baudžiamosios teisės norma gali būti taikoma teismų praktikoje.

Kitos bylos rodo skirtingą mastą

Neteisėto praturtėjimo bylose konfiskuotino turto vertė priklauso nuo konkrečių nustatytų aplinkybių, todėl sprendimų finansinis mastas skiriasi. Pavyzdžiui, 2024 metų kovo 20 dieną Vilniaus miesto apylinkės teismas dviejų asmenų šeimai už neteisėtą praturtėjimą skyrė 50 tūkst. ir 15 tūkst. eurų baudas bei priteisė valstybei iš viso 987 tūkst. eurų. Šioje byloje konfiskuota suma buvo daugiau kaip septynis kartus didesnė nei L. P. byloje nustatyti 139 316 eurų. Palyginimas rodo, kad 900 MGL riba yra baudžiamosios atsakomybės slenkstis, o faktinė turto vertė konkrečiose bylose gali būti gerokai didesnė.

Kitas pavyzdys – 2025 metų balandžio 28 dieną Lietuvos apeliacinio teismo paliktas galioti nuosprendis Kauno gyventojui S. K. Toje byloje dėl neteisėto praturtėjimo ir turto legalizavimo konfiskuota daugiau nei 433 tūkst. eurų, o nuteistajam paskirta 30 tūkst. eurų bauda. Lyginant su Šalčininkų rajono gyventojos byla, konfiskuota suma Kauno gyventojo atveju buvo daugiau nei tris kartus didesnė, o bauda – dukart didesnė. Vis dėlto L. P. byloje apeliacinės instancijos sprendimas taip pat aiškiai patvirtino, kad 139 316 eurų nepagrįsto turto vertė negali likti nuteistosios dispozicijoje.

Vilniaus apygardos teismo sprendimas užbaigia apeliacinį šios bylos etapą. Nuteistajai lieka pirmosios instancijos paskirta 15 tūkst. eurų bauda, valstybei konfiskuotina 139 316 eurų suma, o jos nekilnojamajam turtui paliktas laikinas nuosavybės teisių apribojimas iki nuosprendžio įvykdymo. Byla parodė, kad vertinant neteisėtą praturtėjimą lemiama reikšmė tenka ne vien asmens paaiškinimui apie pinigų kilmę, bet ir finansiniais duomenimis paremtam palyginimui tarp teisėtų pajamų bei realių išlaidų. Šiuo atveju teismai pritarė išvadai, kad 2019–2022 metais Vilniuje įsigytas turtas nebuvo pagrįstas teisėtomis pajamomis.

Skirtingos sprendimo finansinės dalys

Šioje byloje svarbu atskirti dvi savarankiškas teismo sprendimo dalis. L. P. paskirta 15 tūkst. eurų bauda yra baudžiamoji sankcija, o 139 316 eurų konfiskavimas susijęs su teismo nustatytu nusikalstamos veikos rezultatu. Konfiskuotina suma yra maždaug 9,3 karto didesnė už baudą, todėl didžiausią finansinę sprendimo dalį sudaro būtent turto paėmimas valstybės naudai. Toks santykis rodo, kad neteisėto praturtėjimo bylose bausmės reikšmę lemia ne vien paskirta bauda, bet ir sprendimas dėl nepagrįstomis lėšomis įgyto turto vertės.

Bylos chronologija apima kelis aiškiai atskirtus etapus. Vertintas turtas Vilniuje buvo įgyjamas 2019–2022 metais, pirmosios instancijos nuosprendis priimtas 2025 metų gruodžio pabaigoje, o 2026 metų rugsėjo 30 dieną Vilniaus apygardos teismas atmetė nuteistosios advokato apeliacinį skundą. Taigi apeliacinėje instancijoje buvo paliktos galioti visos pagrindinės pirmosios instancijos nustatytos pasekmės: kaltė pagal BK 189-1 straipsnio 1 dalį, 15 tūkst. eurų bauda, 139 316 eurų konfiskavimas ir laikinas turto teisių apribojimas iki sprendimo įvykdymo.

Šaltiniai

• Teismas paliko galioti nuosprendį dėl Šalčininkų rajono gyventojos neteisėto praturtėjimo
• Šalčininkų rajono gyventoja lieka nuteista dėl neteisėto praturtėjimo, iš jos bus konfiskuota beveik 140 tūkst. eurų – Prokuratūros pranešimas spaudai
• Iš neteisėto praturtėjimo sukaupti 987 tūkst. eurų priteisti valstybei – FNTT
• Neteisėtas praturtėjimas – LR Baudžiamojo kodekso 189-1 straipsnis