Klausyk NNP.LT
Lietuva ir Filipinai 2026 m. rugsėjo 25 d. pasirašė bendrą komunikatą, kuriuo numatė sukurti nuolatinį darbo konsultacijų mechanizmą. Dokumentą pasirašė socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė bei Filipinų darbuotojų migrantų departamento sekretorius Hans Leo J. Cacdac. Sutarta reguliariai keistis informacija apie Lietuvos darbo rinkoje trūkstamas profesijas ir įdarbinimo sąlygas, taip pat bendradarbiauti readmisijos, kovos su neteisėtu įdarbinimu ir prekyba žmonėmis srityse. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos rugsėjo 25 d. pranešime šis susitarimas pristatytas kaip priemonė skaidriau valdyti darbuotojų srautus ir užtikrinti jų teisių apsaugą. Komunikatas nenustato konkretaus į Lietuvą atvyksiančių darbuotojų skaičiaus, tačiau įtvirtina nuolatinių konsultacijų tarp abiejų šalių institucijų modelį.
Gentvilo pastaba dėl migracijos atrankos kriterijų
Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos narys Eugenijus Gentvilas rugsėjo 25 d. LRT pareiškė, kad reguliuojant migracijos srautus skirstymas pagal religiją ar odos spalvą nėra tinkamas rodiklis valstybės politikoje. Šis pasisakymas nuskambėjo diskutuojant apie glaudesnį Lietuvos bendradarbiavimą su Filipinais darbo migracijos srityje. Politiko pozicija reiškia, kad, jo vertinimu, valstybės migracijos politika neturėtų remtis asmenų religine priklausomybe ar odos spalva, kai sprendžiama dėl darbuotojų iš trečiųjų šalių pritraukimo. LRT publikacija šia tema paskelbta 2026 m. rugsėjo 25 d. 20 val. 11 min.; joje taip pat pateikta opozicijos pozicija, kad verslas prieš ieškodamas darbuotojų už Lietuvos ribų pirmiausia turėtų dėti pastangas įdarbinti ilgalaikius šalies bedarbius.
Gentvilo komentaras tiesiogiai siejasi su ministrės Ingos Ruginienės tą pačią rugsėjo 25 d. išsakyta pozicija apie Filipinų vietą Lietuvos darbuotojų pritraukimo politikoje. Ministrė nurodė, kad Filipinai yra viena prioritetinių šalių, nes šios šalies atstovai kultūriškai ir religiškai atitinka Lietuvą. 15min.lt ir BNS paskelbtoje informacijoje ši aplinkybė pateikta kaip vienas argumentų, kodėl Lietuva plėtoja ryšius būtent su Filipinais. Taigi viešojoje diskusijoje susidūrė dvi skirtingos nuostatos: ministrė prioritetą aiškino kultūriniu ir religiniu artumu, o Liberalų sąjūdžio atstovas tokį skirstymą vertino kaip netinkamą valstybės migracijos srautų reguliavimo kriterijų.
Filipiniečių skaičius Lietuvoje išaugo iki 5 612
Migracijos departamento 2026 m. rugsėjo 24 d. pateikta statistika rodo spartų Filipinų piliečių, teisėtai gyvenančių Lietuvoje, skaičiaus augimą. 2022 m. tokių žmonių buvo 136, 2023 m. – 244, 2024 m. – 487, o 2025 m. pradžioje – 774. 2026 m. rugsėjo 1 d. Lietuvoje teisėtai gyveno jau 5 612 filipiniečių. Šie skaičiai apibūdina ne vien per atskirą laikotarpį įdarbintus asmenis, o bendrą teisėtai Lietuvoje gyvenančių Filipinų piliečių skaičių nurodytomis datomis. Todėl 5 612 negalima tapatinti vien su darbuotojų skaičiumi ar konkrečių įmonių poreikiu: tai migracijos situacijos rodiklis, kuriame atsispindi augimas nuo 136 asmenų 2022 m. iki kelių tūkstančių 2026 m. rugsėjį.
Darbo rinkos statistika pateikia kitą, atskirą rodiklį. Per 2026 m. sausį–rugpjūtį Lietuvoje įdarbinta 3 240 Filipinų piliečių. Šis aštuonių mėnesių rezultatas buvo 1,8 karto didesnis nei įdarbinimų skaičius per visus 2025 metus. Jis neturėtų būti painiojamas nei su 5 612 teisėtai gyvenančiais filipiniečiais rugsėjo 1 d., nei su tuo metu pagal darbo sutartis dirbusiais 4 800 asmenų. Įdarbinimo skaičius nusako, kiek Filipinų piliečių buvo įdarbinta per konkretų 2026 m. sausio–rugpjūčio laikotarpį, o ne kiek jų konkrečią dieną dirbo ar teisėtai gyveno Lietuvoje. Šis palyginimas su visais 2025 m. rodo, kad 2026 m. įdarbinimo tempas buvo didesnis.
2026 m. rugsėjo 1 d. pagal darbo sutartis šalyje dirbo 4 800 Filipinų piliečių. Daugiausia jų buvo transporto ir saugojimo, statybos bei apdirbamosios gamybos sektoriuose. Ministerija tarp konkrečių atliekamų darbų nurodė suvirintojų, elektrikų, pastolininkų ir krovinių vežimo vairuotojų profesijas. Šis 4 800 darbuotojų rodiklis yra momentinis vaizdas konkrečią rugsėjo 1 d. dieną, todėl jis skiriasi nuo 3 240 asmenų, įdarbintų per aštuonis 2026 m. mėnesius. Abu skaičiai svarbūs vertinant darbo migraciją: vienas apima įdarbinimų srautą per laikotarpį, o kitas – tuo metu pagal sutartis dirbusių žmonių skaičių ir jų koncentraciją konkrečiose ūkio veiklose.
Kvota išnaudota liepą
2026 metams Lietuvoje patvirtinta 24,7 tūkst. užsieniečių įdarbinimo kvota. Ji sudarė 0,9 proc. nuo 2,9 mln. šalies gyventojų skaičiaus. Visą metams nustatytą kvotą verslas išnaudojo jau 2026 m. liepos mėnesį, nors metai tuo metu dar nebuvo pasibaigę. JP.lt rugsėjo 21 d. publikacijoje, remiantis Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informacija, šie skaičiai pateikti kaip kontekstas darbo jėgos poreikiui ir diskusijai dėl užsieniečių įdarbinimo. Kvotos išnaudojimas liepą reiškia, kad 24,7 tūkst. riba buvo pasiekta per pirmuosius septynis metų mėnesius; pats faktas nepasako, kiek darbuotojų atvyktų iki metų pabaigos, tačiau paaiškina, kodėl verslo ir politikų diskusijoje kilo klausimas dėl darbo jėgos trūkumo bei galimybių ją užpildyti.
Tarptautinio transporto ir logistikos aljanso skaičiavimu, dėl išnaudotos užsieniečių įdarbinimo kvotos transporto sektoriuje liko neįdarbinta apie 10 tūkst. vairuotojų. Aljansas taip pat įvertino riziką šalies ekonomikai: ji galėtų netekti apie 650 mln. eurų eksporto pajamų ir 85 mln. eurų mokesčių. Šie dydžiai yra organizacijos skaičiavimas ir rizikos vertinimas, o ne jau patirtų nuostolių konstatuojama suma. Vis dėlto jie parodo, kokiu mastu vežėjai sieja kvotos išnaudojimą su darbuotojų poreikiu: kalbama ne apie pavienes laisvas vietas, o apie maždaug 10 tūkst. vairuotojų ir šimtus milijonų eurų galimų eksporto pajamų. Šiuos skaičiavimus 2026 m. rugsėjo mėnesį cituota JP.lt informacija.
Transporto sektoriaus priklausomybė nuo darbuotojų iš trečiųjų šalių
Lietuvos banko duomenimis, kuriuos rugsėjo 25 d. paskelbė LRT.lt, ne Europos Sąjungos šalių piliečiai sudaro apie 10 proc. visų Lietuvos dirbančiųjų. Transporto sektoriuje jų dalis yra gerokai didesnė – beveik 50 proc. darbuotojų. Vadinasi, bendroje šalies darbo rinkoje trečiųjų šalių piliečiai sudaro maždaug dešimtadalį dirbančiųjų, o transporte jų dalis priartėja prie pusės sektoriaus darbuotojų. Ši proporcija paaiškina, kodėl kvotos klausimas ypač aktualus vežėjams ir kodėl Filipinų piliečiai pagal darbo sutartis dažnai dirba būtent transporto bei saugojimo veiklose. Ji taip pat leidžia atskirti bendrą darbo rinkos vaizdą nuo sektoriaus, kuriame ne ES valstybių piliečių vaidmuo pagal pateiktą rodiklį yra kur kas didesnis.
Opozicijos siūlymas pirmiausia orientuotis į ilgalaikius bedarbius ir vežėjų teiginiai apie ribotas tokio sprendimo galimybes išryškina skirtingus požiūrius į tą patį darbo rinkos klausimą. Pateiktoje LRT santraukoje nenurodyta, kiek ilgalaikių bedarbių galėtų dirbti konkrečiai transporto, statybos ar apdirbamosios gamybos darbuose, todėl šių galimybių masto įvertinti negalima. Taip pat nepateikta duomenų, kiek iš maždaug 10 tūkst. neįdarbintų vairuotojų vietų būtų galima užpildyti Lietuvos darbo ieškančiais žmonėmis. Aišku tik tai, kad politinėje diskusijoje opozicija akcentuoja vietos darbo jėgos įdarbinimą, o vežėjai, remdamiesi savo vertinimu, teigia tokios alternatyvos neturintys.
Prašymai priimami Sebū ir Makatyje
Filipinų piliečių prašymus išduoti leidimus laikinai gyventi Lietuvoje ir nacionalines vizas priima išorės paslaugų teikėjo padaliniai dviejuose Filipinų miestuose – Sebū ir Makatyje. Už paslaugą taikomas 110 eurų mokestis. Migracijos departamento 2025 m. lapkričio 5 d. informacija apibrėžia praktinę prašymų pateikimo tvarką, tačiau joje nenurodytas nei prašymų skaičius, nei sprendimų priėmimo terminas. Todėl 110 eurų yra paslaugos mokestis, o ne darbo leidimo, vizos ar garantuoto atvykimo į Lietuvą kaina. Ši procedūrinė informacija aktuali Filipinų piliečiams, ketinantiems kreiptis dėl dokumentų, ir papildo 2026 m. rugsėjo 25 d. politinę bei darbo rinkos diskusiją apie augančią migraciją iš Filipinų.
Šaltiniai
- Gentvilas apie migraciją iš Filipinų: skirstymas pagal religiją, odos spalvą nėra tinkamas
- Socialinės apsaugos ir darbo ministerija — Lietuva ir Filipinai stiprina bendradarbiavimą darbo migracijos srityje
- Migracijos departamentas — Migracijos departamente aptartos Filipinų bendruomenės aktualijos
- 15min.lt — Inga Ruginienė: darbuotojų iš Filipinų bus pritraukiama pagal poreikį
Dažniausiai užduodami klausimai
Kiek Filipinų piliečių teisėtai gyvena Lietuvoje?
2026 metų rugsėjo 1 dieną Lietuvoje teisėtai gyveno 5 612 Filipinų piliečių. Šis rodiklis atspindi nuoseklų bendrą augimą nuo 136 asmenų 2022 metais.
Kodėl verslas išnaudojo užsieniečių įdarbinimo kvotas?
Šių metams nustatyta 24,7 tūkst. užsieniečių įdarbinimo kvota buvo visiškai išnaudota jau liepos mėnesį. Dėl to transporto sektoriuje liko neįdarbinta apie 10 tūkst. vairuotojų, o asociacijos įspėjo apie galimus šimtu milionų eurų nuostolius.
Kur Filipinų piliečiai gali pateikti prašymus dėl dokumentų?
Prašymus išduoti leidimus laikinai gyventi Lietuvoje ir nacionalines vizas priima išorės paslaugų teikėjo padaliniai Sebū ir Makatyje. Už šią paslaugą yra taikomas 110 eurų mokestis.
