Klausyk NNP.LT
Taryba taip pat oficialiai patvirtino Saudo Arabijos prigimtinę teisę į savigyną pagal tarptautinę teisę ir išreiškė solidarumą su šia valstybe. Be to, Tarybos nariai pareikalavo nutraukti karinę eskalaciją regiono vandenyse ir sausumoje, griežtai laikytis husiams taikomo ginklų embargo bei paleisti sulaikytus tarptautinių organizacijų darbuotojus.
Pareiškimui pritarė visos Tarybos narės
2026 metų rugsėjo 25 dieną priimtą pareiškimą Saugumo Tarybos vardu Niujorke perskaitė Prancūzijos nuolatinis atstovas Jungtinėse Tautose Jérôme'as Bonnafont. Prancūzija šį mėnesį pirmininkauja Saugumo Tarybai. Saudi Press Agency skelbė, kad Taryba savo pozicijoje pasmerkė tęsiamas husių atakas prieš Saudo Arabiją.
Vienbalsis sprendimas reiškia, kad pareiškimui pritarė visos 15 Saugumo Tarybos narių. Šaltinio pranešime toks sutarimas vertinamas kaip retas tarptautinės bendruomenės vienybės signalas didėjančios energetinės ir humanitarinės krizės aplinkybėmis. Pats pareiškimas apima kelis susijusius klausimus: išpuolius Saudo Arabijos teritorijoje, saugumą jūroje, ginklų tiekimo ribojimą ir sulaikytų darbuotojų padėtį.
Taryba savo pozicijoje išskyrė išpuolius prieš Saudo Arabijos civilinę bei energetikos infrastruktūrą. Arab News nurodė, kad JT Saugumo Taryba patvirtino Saudo Arabijos teisę į savigyną ir išreiškė visapusišką solidarumą su šalimi. Tai yra aiškiai įvardyta Tarybos pozicija, o ne sprendimas dėl konkrečių naujų priemonių.
Atakų padariniai Saudo Arabijoje
Paskutinių husių išpuolių metu Saudo Arabijoje nukentėjo energetikos objektai ir gyvenamieji rajonai. Rugsėjo 15 dienos GOV.UK ir Lrytas skelbtoje informacijoje nurodyta, kad per vieną iš smūgių buvo sužeista mažiausiai 13 civilių gyventojų, tarp jų – moterys ir vaikai.
Saugumo Tarybos pareiškimas atakas susieja ne tik su žala infrastruktūrai, bet ir su platesne eskalacija regione. Tarybos nariai pareikalavo nedelsiant nutraukti karinę įtampą tiek sausumoje, tiek regiono vandenyse. Formuluotė apima ir sausumos išpuolius prieš Saudo Arabiją, ir incidentus svarbiuose jūrų keliuose.
Saudo Arabijos užsienio reikalų ministerija dar rugpjūčio 8 dieną pasveikino ankstesnę JT poziciją ir pareiškė, kad šalis išlaiko visą teisę ginti savo piliečius bei infrastruktūrą nuo bet kokių išorės išpuolių. Rugsėjo 25 dienos Tarybos pareiškime pakartotinai patvirtinta teisė į savigyną atitinka šią Saudo Arabijos viešai išsakytą poziciją.
Dėmesys Raudonosios jūros ir Bab al-Mandebo saugumui
Saugumo Taryba pabrėžė, kad atakos prieš komercinius laivus Raudonojoje jūroje ir Bab al-Mandebo sąsiauryje pažeidžia JT Jūrų teisės konvenciją. Saudi Press Agency duomenimis, Taryba šiuos išpuolius įvertino kaip grėsmę tarptautinei laivybai.
Ši pareiškimo dalis rodo, kad Taryba aptarė ne vien Saudo Arabijos infrastruktūros saugumą. Raudonoji jūra ir Bab al-Mandebo sąsiauris Tarybos pareiškime minimi dėl komercinės laivybos atakų ir jų atitikties tarptautinės teisės nuostatoms. Taryba reikalavo nutraukti eskalaciją ir jūroje.
Rugsėjo 25 dieną paskelbtame kontekste taip pat įspėta, kad tolesnė karinių veiksmų plėtra gali sukelti dar sunkesnes humanitarines pasekmes Jemene ir padidinti rizikas pasaulinei naftos bei energetikos tiekimo grandinei. Šį vertinimą skelbė Middle East Eye. Jis susieja jūrų saugumo problemą, energijos infrastruktūros atakas ir galimas platesnes tiekimo rizikas.
Reikalavimas vykdyti ginklų embargą
Tarybos nariai paragino visas pasaulio valstybes griežtai vykdyti rezoliucijoje Nr. 2216 numatytą ginklų embargą. ReliefWeb rugsėjo 21 dieną paskelbtoje informacijoje nurodyta, kad šio raginimo tikslas – neleisti husiams gauti karinės įrangos, finansavimo ar mokymų.
Pareiškime pabrėžtas reikalavimas laikytis embargo yra atskiras nuo Tarybos išsakytos paramos Saudo Arabijos savigynai. Viena pareiškimo dalis skirta Tarybos vertinimui dėl išpuolių ir jų nutraukimui, kita – valstybių veiksmams, susijusiems su jau galiojančiais apribojimais. Nurodoma rezoliucija Nr. 2216, o konkretus Tarybos kreipimasis adresuotas visoms valstybėms.
Taryba taip pat pareikalavo, kad husiai nedelsiant ir besąlygiškai paleistų visus neteisėtai sulaikytus asmenis. Anadolu Ajansı rugsėjo 19 dieną skelbė, kad tarp jų yra 73 JT, nevyriausybinių organizacijų ir diplomatinių misijų darbuotojai. Šis reikalavimas pareiškime susietas su bendra situacijos eskalacija ir humanitariniais iššūkiais.
Humanitarinė padėtis Jemene
JT Humanitarinių reikalų koordinavimo biuro duomenimis, nuo rugsėjo pradžios dėl suintensyvėjusio husių puolimo Jemene savo namus jau buvo priversti palikti mažiausiai 125 tūkst. civilių gyventojų. Šiuos duomenis rugsėjo 21 dieną paskelbė ReliefWeb.
Šis skaičius apibūdina padėtį Jemene, o ne Saudo Arabijoje per išpuolius sužeistų žmonių skaičių. Pastarasis atskirai nurodytas kaip mažiausiai 13 sužeistų civilių per vieną smūgį Saudo Arabijoje. Abu rodikliai atskleidžia skirtingas eskalacijos pasekmes: žalą ir sužeistuosius Saudo Arabijos teritorijoje bei priverstinį civilių persikėlimą Jemene.
Tarybos perspėjimas dėl galimai sunkėjančių humanitarinių padarinių yra aktualus šių OCHA duomenų fone. Vis dėlto rugsėjo 25 dienos pareiškimas nepateikia naujo prognozuojamo perkeltųjų žmonių skaičiaus ar konkretaus termino, per kurį padėtis galėtų pasikeisti. Jame įtvirtintas reikalavimas nedelsiant nutraukti eskalaciją ir besąlygiškai paleisti sulaikytus asmenis.
Ankstesni JT Saugumo Tarybos pareiškimai
Rugsėjo 25 dienos pareiškimas nėra pirmas šiais metais Tarybos veiksmas šiuo klausimu. ReliefWeb duomenimis, rugpjūčio 7 dieną JT Saugumo Taryba jau buvo paskelbusi pranešimą, kuriame smerkė raketų smūgius ir laivybos trikdžius. Naujausias pareiškimas pakartoja dėmesį laivybos saugumui, tačiau kartu aiškiai išskiria tęsiamas atakas prieš Saudo Arabiją, šalies infrastruktūrą ir sulaikytų darbuotojų klausimą.
Jungtinės Karalystės atstovai JT rugsėjo 15 dieną pareiškė remiantys JT specialiojo pasiuntinio Hanso Grundbergo taikos pastangas. GOV.UK paskelbtoje pozicijoje kartu pabrėžta, kad pažanga neįmanoma, kol husiai tęsia karinį puolimą. Ši nuostata papildo Tarybos raginimą nutraukti eskalaciją, tačiau informacijoje nepateikiama duomenų apie naujas derybų datas ar konkrečius taikos proceso sprendimus.
Rugsėjo 25 dieną vienbalsiai priimtas JT Saugumo Tarybos pareiškimas sujungė saugumo, humanitarinius ir tarptautinės laivybos klausimus. Jame pasmerktos atakos prieš Saudo Arabiją, patvirtinta šalies teisė į savigyną, pareikalauta laikytis ginklų embargo ir paleisti 73 sulaikytus tarptautinių organizacijų, nevyriausybinių organizacijų bei diplomatinių misijų darbuotojus. Taryba taip pat dar kartą pareikalavo nutraukti karinę eskalaciją sausumoje ir vandenyse.
Saudo Arabijos reakcija
Saudo Arabijos užsienio reikalų ministerija pasveikino Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos sprendimą. Saudi Press Agency rugpjūčio 8 dieną skelbė ministerijos poziciją, kad Karalystė išlaiko visą teisę ginti savo piliečius ir infrastruktūrą nuo bet kokių išorės išpuolių.
Rugsėjo 25-osios pareiškimas šią Saudo Arabijos poziciją papildė Tarybos vardu išreikštu solidarumu ir tarptautinės teisės pagrindu patvirtinta prigimtine teise į savigyną. Pareiškimą Niujorke perskaitė tuo metu Tarybai pirmininkavusios Prancūzijos nuolatinis atstovas prie JT Jérôme Bonnafont. Vienbalsis visų 15 narių sutarimas reiškia, kad dokumentui neprieštaravo nė viena Saugumo Tarybos valstybė.
Šaltiniai
- JT Saugumo Taryba vienbalsiai pasmerkė husių išpuolius prieš Saudo Arabiją
- Saudi Press Agency – UN Security Council Condemns Continued Houthi Attacks on Saudi Arabia
- ReliefWeb – UNSC Press Statement on escalation in Yemen and attacks against the Kingdom of Saudi Arabia
- Arab News – UN Security Council condemns Houthi attacks on Saudi Arabia
- GOV.UK – The Houthis bear full responsibility for the escalation in Yemen
Dažniausiai užduodami klausimai
Kokia yra JT Saugumo Tarybos pozicija dėl husių atakų prieš Saudo Arabiją?
JT Saugumo Taryba vienbalsiai pasmerkė husių išpuolius prieš Saudo Arabijos civilinę bei energetikos infrastruktūrą. Taryba oficialiai patvirtino Saudo Arabijos prigimtinę teisę į savigyną pagal tarptautinę teisę ir išreiškė visapusišką solidarumą su šia valstybe.
Kokių veiksmų Taryba reikalauja imtis dėl laivybos saugumo ir ginklų embargo?
Taryba pareikalavo nutraukti karinę eskalaciją sausumoje ir regiono vandenyse bei griežtai laikytis husiams taikomo ginklų embargo pagal rezoliuciją Nr. 2216. Taip pat buvo pabrėžta, kad atakos prieš komercinius laivus Raudonojoje jūroje ir Bab al-Mandebo sąsiauryje pažeidžia JT Jūrų teisės konvenciją.
Kokia yra humanitarinė padėtis Jemene ir kokių susijusių reikalavimų pateikė Taryba?
Dėl suintensyvėjusio husių puolimo Jemene savo namus turėjo palikti mažiausiai 125 tūkst. civilių gyventojų. Taryba pareikalavo nedelsiant ir besąlygiškai paleisti visus neteisėtai sulaikytus asmenis, įskaitant 73 JT, nevyriausybinių organizacijų bei diplomatinių misijų darbuotojus.
