Klausyk NNP.LT
Lietuvoje rugsėjo pabaigos orų kaita atkreipia sinoptikų dėmesį į artėjančias pirmąsias šalnas. Šalies orai iki šiol išliko šiltesni, nei būdinga šiam metų laikui, tačiau vėsesnio oro įsiveržimai jau pakeitė ankstesnį rugsėjo ritmą. Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba rugsėjo 26 dieną pateikė naujausius stebėjimus ir ilgalaikę perspektyvą: šio mėnesio antroji pusė atnešė ryškesnių vėsesnių epizodų, o pirmųjų šalnų pradžia skirtingose šalies vietose paprastai smarkiai skiriasi. Tai reiškia, kad rudens perėjimas Lietuvoje nevyks vienodu metu nei Aukštaitijos vidaus rajonuose, nei pajūryje.
Rugsėjo antrasis dešimtadienis buvo šiltesnis už normą
Nors rugsėjo pabaigoje kalbama apie atšalimą, 2026 metų rugsėjo antrasis dešimtadienis Lietuvoje buvo šiltesnis už standartinę klimato normą. Vidutinė oro temperatūra šalyje siekė 14,5 laipsnio, arba 1,8 laipsnio daugiau nei standartinė klimato norma. Šis palyginimas rodo, kad iki ryškesnių permainų rugsėjis išlaikė gana šiltą foną. Vidurkis apibūdina visą dešimtadienį ir visą šalies teritoriją, todėl jis nepaneigia trumpalaikių vėsesnių dienų ar naktų, tačiau aiškiai parodo bendrą laikotarpio temperatūros kryptį. Šiltesnis nei įprasta rugsėjo vidurys sudaro kontrastą su artėjančių šalnų tema rugsėjo pabaigoje.
Meteorologinė vasara baigėsi vėliau
Šiltesnį rugsėjo pradžios ir vidurio foną papildo meteorologinės vasaros trukmė. Didžiojoje Lietuvos dalyje ji pasibaigė rugsėjo 10–11 dienomis ir vidutiniškai truko 96 dienas. Tai yra keturiomis dienomis ilgiau, nei įprasta pagal standartinę klimato normą, o jos pabaiga fiksuota devyniomis dienomis vėliau nei įprastai. Taigi meteorologinė vasara šiemet tęsėsi ilgiau ne vien pagal bendrą dienų skaičių, bet ir pagal kalendorinį pabaigos laiką. Šis faktas padeda paaiškinti, kodėl rugsėjo pabaigos kalbos apie pirmąsias šalnas išsiskiria iš ankstesnės mėnesio eigos: po vėliau pasibaigusio šiltojo laikotarpio šalies orai pereina į rudeninį režimą.
Vėsesnius orus atnešė ciklono „Bea“ frontai
Rugsėjo orų permainas lėmė ir ciklono „Bea“ atmosferos frontai. Sinoptikė Elvyra Latvėnaitė rugsėjo 21 dieną nurodė, kad šie frontai Lietuvą pasiekė su vėsesniu oru iš šiaurės, sustiprėjusiais vakarų bei šiaurės vakarų krypčių vėjais, liūtimis ir perkūnija. Šiaurės krypties oro masė šiame aprašyme yra pagrindinis vėsesnio epizodo požymis, o vakarų ir šiaurės vakarų vėjai rodo, kad pokytį lydėjo ne vien temperatūros svyravimas. Liūtys su perkūnija reiškė, kad frontų perėjimas buvo susijęs ir su aktyvesniais reiškiniais. Šie procesai vyko po šiltesnio už normą rugsėjo antrojo dešimtadienio vidurkio.
Kritulių kiekis nesiekė įprastos normos
Rugsėjo antrojo dešimtadienio kritulių vidurkis Lietuvoje sudarė 16,5 milimetro, tai yra 78 procentus standartinės klimato normos. Vadinasi, visos šalies mastu per šį laikotarpį kritulių kiekis buvo mažesnis už norminį, nors atskirose vietose lietus galėjo būti intensyvus. Tą rodo Molėtų pavyzdys: rugsėjo 17 dieną per 12 valandų čia iškrito 15,5 milimetro kritulių. Vienoje vietovėje per pusę paros iškritęs toks kiekis yra beveik lygus visos šalies dešimtadienio 16,5 milimetro vidurkiui. Todėl mažesnis bendras kritulių kiekis nereiškia, kad frontų lydėtos liūtys nebuvo reikšmingos atskirose Lietuvos vietose.
Vilniuje rytas buvo drėgnas ir vėsus
Rugsėjo 26 dienos rytą Vilniaus meteorologijos stotyje nuo 00.00 iki 05.00 valandos pasauliniu laiku oro temperatūra svyravo nuo 10,9 iki 11,4 laipsnio. Tuo pačiu laikotarpiu santykinis oro drėgnumas siekė nuo 98 iki 100 procentų. Šie matavimai apibūdina konkrečios stoties ankstyvo ryto sąlygas, o ne visos Lietuvos temperatūrą, tačiau jie suteikia aiškų atspirties tašką rugsėjo pabaigos situacijai sostinėje. Temperatūra išliko aukščiau nulio, tad tuo metu Vilniaus stotyje šalnos nebuvo. Vis dėlto beveik didžiausią galimą ribą pasiekęs drėgnumas išryškino labai drėgną ryto orą, susiformavusį jau po vėsesnių oro masių įtakos.
Stipresnių šalnų iki trečiosios dekados dar nefiksuota
Kalendorinė bobų vasaros pradžia siejama su atšalimo periodu, tačiau iki rugsėjo trečiosios dekados Lietuvoje stipresnių šalnų prie dirvos paviršiaus dar nebuvo užfiksuota. Šis skirtumas svarbus vertinant rugsėjo pabaigos situaciją: kalbama apie artėjančias pirmąsias šalnas, o ne apie jau visoje šalyje įsitvirtinusį stiprų šalčio laikotarpį. Ankstesni stebėjimai patvirtina, kad iki trečiosios dekados atšalimo signalai ir rudeninės permainos dar nevirto registruotomis stipresnėmis šalnomis prie dirvos. Todėl rugsėjo pabaigos prognozių kontekste esminė yra konkreti vieta ir laikas, kada temperatūra gali priartėti prie šalnoms palankių sąlygų.
Aukštaitiją ir pajūrį skiria daugiau nei penkios savaitės
Pirmųjų šalnų pradžios datos Lietuvoje nėra vienodos. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Agrometeorologinių rodiklių žinynas, apimantis 1991–2020 metų laikotarpį, rodo, kad tarp šalčiausių vidaus rajonų Aukštaitijoje ir pajūrio zonos pirmųjų šalnų pradžia gali skirtis daugiau nei penkiomis savaitėmis. Šis skirtumas yra didesnis nei vienas kalendorinis mėnuo, todėl bendra žinia apie artėjančias šalnas neturėtų būti suprantama kaip vienoda data visai Lietuvai. Aukštaitijos vidaus rajonai šiame palyginime išskiriami kaip šalčiausi, o pajūris sudaro priešingą, vėlesnės šalnų pradžios zoną. Istorinis rodiklis nenustato tikslios šių metų datos, tačiau parodo regioninį skirtumą, svarbų rugsėjo pabaigos stebėjimams.
Žiemiškos sąlygos jau susidarė Tatruose
Rugsėjo 25 dieną žiemiški orai buvo fiksuoti ir Lietuvos kaimynystėje esančiuose Lenkijos Tatruose. Tatrų nacionalinio parko atstovai bei Lenkijos meteorologai nurodė, kad aukštesnėse nei 1500 metrų kalnų vietose susidarė daugiau nei 10 centimetrų sniego danga ir plikledis. Šis faktas apibūdina aukštikalnių sąlygas, todėl jo negalima tiesiogiai lyginti su Lietuvos lygumų orais. Vis dėlto jis parodo, kad rugsėjo pabaigoje regione jau atsirado aiškiai žiemiškų reiškinių. Daugiau nei 10 centimetrų sniego ir plikledis buvo registruoti konkrečiame aukštyje, o Lietuvoje tuo pat metu pagrindinis klausimas išlieka pirmųjų šalnų pradžia.
Spalis prognozuojamas šiltesnis, bet sausesnis
Atnaujintoje ilgalaikėje prognozėje numatoma, kad 2026 metų spalį vidutinė oro temperatūra Lietuvoje bus iki 1,5 laipsnio aukštesnė už standartinę klimato normą, kuri siekia 7,3 laipsnio. Prognozėje taip pat nurodoma, kad mėnesio kritulių kiekis gali būti iki 10 procentų mažesnis už normą, o ši norma sudaro 68 milimetrus. Tai yra viso spalio mėnesio vidurkių vertinimas, ne konkrečios dienos ar nakties prognozė. Todėl šiltesnis už normą spalio mėnuo neprieštarauja rugsėjo pabaigos pirmųjų šalnų galimybei: viena informacija apima trumpalaikę rudens permainą, kita – numatomą viso kito mėnesio vidurkį.
Rugsėjo pabaigos kontrastas su spalio perspektyva
Turimi rugsėjo rodikliai rodo kelis vienu metu vykstančius procesus. Antrasis mėnesio dešimtadienis buvo 1,8 laipsnio šiltesnis už normą, meteorologinė vasara baigėsi rugsėjo 10–11 dienomis vėliau nei įprasta, o frontų perėjimas atnešė vėsesnį orą, vėją ir liūtis. Tuo pat metu Vilniuje rugsėjo 26 dienos ankstyvą rytą fiksuota 10,9–11,4 laipsnio temperatūra ir 98–100 procentų santykinis drėgnumas. Šie skirtingi duomenys nupiešia pereinamojo laikotarpio vaizdą: šiltesnis mėnesio fonas jau keičiasi rudeniniais epizodais, tačiau ilgalaikė spalio perspektyva tebėra šiltesnė už standartinę klimato normą.
Šaltiniai
Dažniausiai užduodami klausimai
Kada Lietuvoje rudenį pasirodo pirmoji šalna?
Pirmųjų šalnų pradžios datos Lietuvoje nėra vienodos ir tarp šalčiausių Aukštaitijos vidaus rajonų bei pajūrio zonos gali skirtis daugiau nei penkiomis savaitėmis. Iki rugsėjo trečiosios dekados stipresnių šalnų prie dirvos paviršiaus šalyje dar nebuvo užfiksuota.
Kokie orai Lietuvoje buvo rugsėjo antrajame dešimtadienyje?
Rugsėjo antrasis dešimtadienis Lietuvoje buvo šiltesnis už standartinę klimato normą, o vidutinė oro temperatūra šalyje siekė 14,5 laipsnio. Tuo tarpu kritulių kiekis šiuo laikotarpiu nesiekė įprastos normos ir sudarė 78 procentus.
Kokių orų sulauksime ateinantį spalį?
Spalio mėnesį vidutinė oro temperatūra Lietuvoje prognozuojama iki 1,5 laipsnio aukštesnė už standartinę klimato normą. Mėnesio kritulių kiekis taip pat gali būti iki 10 procentų mažesnis už įprastą normą.
