Nuotraukoje jis šypsosi, ranka pakelta pasisveikinti su minia, aplink jį – Ronaldo ir kiti buvę žvaigždės, telefonai filmuoja kiekvieną jo judesį. Atrodytų, triumfo akimirka. Iš tiesų – tai žmogus, kurio savaitė prieš tai baigėsi vienu skaudžiausių pralaimėjimų per visą jo, kaip FIFA prezidento, karjerą. Gianni Infantino šypsosi kamerų priešaky tuo pat metu, kai Europa jį boikotuoja, Šiaurės Amerika reikalauja peržiūrėti jo mandatą, o žaidėjų sąjunga viešai kaltina jį valdžios piktnaudžiavimu.
Kontrastas tarp nuotraukos ir realybės – geriausias būdas suprasti, kas šiuo metu vyksta pasaulio futbolo viršūnėje.
Jums taippat gali patikti...
Kas sukėlė krizę
Praėjusį antradienį, praėjus vos dešimčiai dienų po to, kai Ispanija finale nugalėjo Argentiną ir tapo 2026-ųjų pasaulio čempione, Infantino netikėtai paskelbė planą, pavadintą „FIFA Forward Enterprise” (FFE). Idėja – įkurti atskirą dukterinę įmonę, kuri valdytų visas FIFA komercines teises: transliacijas, sponsorystę, bilietų pardavimą, licencijas, įskaitant patį Pasaulio čempionatą ir Klubų pasaulio čempionatą. FIFA planavo parduoti apie 20 procentų šios įmonės, įvertintos 20 milijardų dolerių, privatiems investuotojams, taip iš karto pritraukdama iki 4,2 milijardo dolerių grynųjų.
Tarp potencialių investuotojų minima Kušnerių šeima – artima JAV prezidento Donaldo Trumpo aplinkai, o sandorį FIFA pusėje konsultavo investicinis bankas „JPMorgan Chase”. Infantino asociacijoms žadėjo iš karto po pritarimo išmokėti 20 milijonų dolerių, o vėliau – dar tris išmokas iki 2038-ųjų, taip pat pasiūlė 30,1 milijono svarų sterlingų paskatą toms federacijoms, kurios planą patvirtins iki rugsėjo 19-osios.
Skambėjo kaip dosnus pasiūlymas. Bet didžioji dalis pasaulio futbolo bendruomenės tai pamatė visiškai kitaip.
Kodėl kilo pasipiktinimas
UEFA – Europos futbolo governing body, vienijanti 55 nacionalines federacijas – pareiškė, kad planas buvo parengtas slapta, be konsultacijų su pačiais nariais, ir ketvirtadienį balsavo boikotuoti visas FIFA varžybas, jei sprendimas nebus atšauktas. Organizacijos pareiškime tai pavadinta „neatsakinga ir nepateisinama” – esą toks reikšmingas sprendimas futbolo ateičiai buvo sukurtas slapčia, o pati FIFA parduodama tarsi prekė kartu su savo „siela”. Prisijungė ir Azijos konfederacija (AFC), pareiškusi solidarumą su UEFA bei Šiaurės ir Vidurio Amerikos konfederacija CONCACAF.
Dar skaudžiau Infantino smūgį suduota iš vidaus. Karlosas Kordeiro, atstovavęs FIFA JAV Baltųjų rūmų Pasaulio čempionato darbo grupėje, viešai atsistatydino protesto ženklan. Vienas iš prezidento patarėjų taip pat pasitraukė, o kitas FIFA darbuotojas pareiškė, kad personalas buvo tiesiog apgautas dėl viso projekto masto. Žaidėjų sąjunga FIFPRO planą pavadino ne tiesiog valdymo klaida, o „giliu prezidentinės valdžios piktnaudžiavimu” ir pareikalavo, kad žaidėjų atstovas gautų vietą FIFA taryboje.
Penktadienio naktį, praėjus vos trims dienoms nuo pristatymo, Infantino kapituliavo. Jo pareiškime rašoma, kad projektas sukėlė tokį susiskaldymą, jog toliau tęsti jo nebeatitinka pradinio tikslo, nepaisant to, koks palaikymo lygis būtų buvęs pasiektas.
Bet skandalas tuo nesibaigė
Čia prasideda įdomiausia dalis – ta, kurios nuotrauka, kurią matote, ir yra vėlesnis epizodas. Nors pats planas atšauktas, pasitikėjimas Infantino jau buvo pažeistas, o žaisti pagal futbolo geopolitines takoskyras pradėjo visos konfederacijos.
CONCACAF – regioninė organizacija, kuriai priklauso ir pati Meksika – šeštadienį apkaltino Infantino „vienašališku ir šiurkščiu blogo valdymo aktu” ir pareikalavo išsamios jo prezidentavimo peržiūros. Tikėtasi, kad Meksika, kaip 2026-ųjų čempionato bendra šeimininkė, prisijungs prie šio reikalavimo. Vietoj to Meksikos futbolo federacija (FMF) nutraukė ryšį su savo regionine konfederacija ir viešai atsistojo Infantino pusėje, pareiškime nurodydama, kad prisijungia prie jo kvietimo „kartu toliau plėtoti futbolą 211 narių federacijų labui” ir kad nepripažins jokio proceso, sušaukto už institucinių rėmų ribų.
Argentina – finalo pralaimėtoja, kurios rinktinėje žaidžia Lionelis Messi, nuotraukoje matomas kartu su Trumpu ir Infantino, gaunantis antros vietos medalį – priklauso Pietų Amerikos konfederacijai CONMEBOL, kuri ketvirtadienį pareiškė nepalaikysianti jokio pagreitinto bandymo nušalinti Infantino be visų 211 narių balsavimo. Argentinos futbolo asociacija (AFA), nors ir pripažindama FIFA padarytas klaidas, pabrėžė, kad svarbiausia – tęsti bendradarbiavimą.
Afrikos futbolo konfederacija (CAF) ketvirtadienį vienbalsiai pareiškė „visišką palaikymą” Infantino. Tuo tarpu Kroatijos, Anglijos ir Albanijos federacijos, individualiai, pasitraukė iš jo palaikytojų gretų – Kroatijos federacija pareiškime nurodė, kad sprendimas priimtas po nuodugnaus vidinio vertinimo dėl pastarojo meto įvykių aplink 2026-ųjų čempionatą.
Rezultatas – pasaulio futbolas šiuo metu padalintas beveik pagal žemynų linijas: Europa, Šiaurės Amerika ir dalis Azijos prieš Infantino; Afrika, Pietų Amerika ir, netikėtai, pati čempionato bendra šeimininkė Meksika – už jį.
Kodėl tai svarbiau nei atrodo iš pirmo žvilgsnio
Lengviausia šią istoriją nurašyti kaip dar vieną biurokratinį FIFA ginčą, tolimą nuo eilinio futbolo sirgalio kasdienybės. Bet tai būtų klaidinga. Šis konfliktas tiesiogiai liečia tris dalykus, kurie rūpi kiekvienam, kas žiūri futbolą: bilietų kainas, žaidėjų teises ir tai, kam iš tiesų priklauso didžiausias pasaulio sporto turnyras.
Jei privatūs investuotojai būtų gavę įtaką sprendimams dėl bilietų kainų ir transliacijų teisių, kaip perspėjo sirgalių organizacijos, kitas Pasaulio čempionatas galėjo tapti dar mažiau prieinamas paprastam žiūrovui, nei jau buvo šią vasarą, kai dalis sirgalių skundėsi ir taip aukštomis kainomis bei naujomis „hidratacijos pertraukomis”, įterptomis tarsi tam, kad tilptų daugiau reklamos.
Ir čia neišvengiamai iškyla klausimas apie Infantino artumą Trumpui – klausimas, kurio negalima ignoruoti, nes jis kartojasi per visą šią istoriją. FIFA vasarą įteikė Trumpui „Taikos prizą”, vėliau sustabdė JAV rinktinės žaidėjo Folarino Balogun raudoną kortelę po to, kai Trumpo administracija oficialiai paprašė FIFA peržiūrėti sprendimą. Dabar paaiškėja, kad tarp galimų investuotojų į FIFA komercinę įmonę buvo minima ir su Trumpu susijusi Kušnerių šeima. Trys atskiri epizodai, sudėti kartu, piešia vaizdą apie organizaciją, kurios vadovas per pastaruosius metus itin aktyviai kūrė asmeninius ryšius su galingiausia JAV politine šeima – ir tai, ką dalis futbolo bendruomenės mato kaip pavojingą interesų konfliktą.
Mano nuomonė
Kaip apžvalgininkas, manau, kad pats sprendimo priėmimo procesas – ne pati idėja pritraukti privatų kapitalą – buvo didžiausia Infantino klaida. Slaptas, per tris dienas sulaužytas planas, apie kurį net patys FIFA darbuotojai, jo paties žodžiais tariant, buvo suklaidinti, negali sukelti kitokios reakcijos nei ta, kurią pamatėme. Valdymo skaidrumas nėra prabanga – tai pagrindas, be kurio bet kokia finansinė naujovė, kad ir kokia potencialiai naudinga, tampa nepasitikėjimo šaltiniu.
Tuo pačiu metu suprantu ir Afrikos bei Pietų Amerikos konfederacijų poziciją – jos atstovauja federacijoms, kurioms kiekvienas papildomas milijonas dolerių iš FIFA vystymo programų reiškia infrastruktūrą, kurios Europoje seniai nebereikia. Jų nenoras nušalinti Infantino be viso balsavimo neatrodo neracionalus – tai atrodo kaip institucinis atsargumas, o ne aklas lojalumas. Klausimas, kurio niekas kol kas garsiai neuždavė: ar Meksikos ir Argentinos parama iš tiesų reiškia pasitikėjimą Infantino valdymu, ar tiesiog pragmatišką skaičiavimą, kad ateinančių metų vystymo finansavimas svarbiau už principinį protestą? Atsakymo dar nežinome – bet vertėtų jo paklausti, kai dulkės nusės.
Šaltiniai: Reuters (per The Star), Al Jazeera, ESPN, ESPN – atšaukimas, CNN, NPR, Sky Sports, RTÉ, The Irish News
Dažniausiai užduodami klausimai
Kodėl FIFA prezidentas Gianni Infantino sulaukė kritikos ir ar atšaukė savo planą?
Gianni Infantino sulaukė aršios kritikos, nes slapta ir be konsultacijų su nariais parengė planą įkurti atskirą įmonę ir parduoti dalį FIFA komercinių teisių privatiems investuotojams. Dėl kilusio didžiulio pasipiktinimo ir boikoto grėsmės jis jau po trijų dienų atšaukė šį prieštaringą projektą.
Kaip pasaulio futbolo konfederacijos pasiskirstė po šio skandalo?
Pasaulio futbolo bendruomenė pasidalijo beveik pagal žemynų linijas, o Europa, Šiaurės Amerika ir dalis Azijos pasisakė prieš Infantino. Tuo tarpu Afrika, Pietų Amerika bei Meksika palaikė FIFA vadovą ir atsisakė remti skubotą jo nušalinimą.
Kodėl šis FIFA konfliktas yra svarbus paprastiems futbolo sirgaliams?
Šis konfliktas tiesiogiai veikia sirgalius, nes privačių investuotojų įtaka sprendimams dėl bilietų kainų ir transliacijų galėtų dar labiau sumažinti turnyrų prieinamumą paprastiems žiūrovams. Be to, situacija atskleidė galimus interesų konfliktus ir glaudžius vadovybės ryšius su JAV politine aplinka.
