„Netikros vėliavos” operacija. Terminas, kuris dar prieš kelerius metus skambėjo kaip šaltojo karo istorijos reliktas, šiandien tapo Lietuvos prezidento žodyne pačiu konkrečiausiu būdu apibūdinti tai, ko šalis realiai bijo.
Kyjive, po pirmadienį vykusio Norinčiųjų koalicijos aukščiausiojo lygio susitikimo, prezidentas Gitanas Nausėda spaudos konferencijoje pasakė sakinį, kuris per kelias valandas tapo viena svarbiausių nacionalinio saugumo naujienų šalyje.
Ką tiksliai pasakė prezidentas
Formuluotė buvo tiksli ir be jokių nutylėjimų. „Mūsų žvalgybos duomenys rodo, kad turime išlikti budrūs, nes egzistuoja rizika, jog ateityje gali būti vykdomos „netikros vėliavos” operacijos. O pagrindinis taikinys yra kritinė infrastruktūra. Nes mums energetikos sektoriaus nepriklausomybė yra nepaprastai svarbi,” – sakė Nausėda.
Trumpiau nebūna: pavojus ne abstraktus, o pavadintas konkrečiu terminu, turinčiu aiškią karinę reikšmę.
„Netikros vėliavos” operacija reiškia veiksmą, kai viena valstybė įvykdo ataką, tačiau sukuria įspūdį, kad tai padarė kita šalis ar jėga. Šio termino pasirinkimas nėra atsitiktinis – jis tiesiogiai susijęs su scenarijumi, kurį jau anksčiau viešai aptarė Lietuvos žvalgybos institucijos.
Kodėl būtent dronai tampa centrine grėsmės dalimi
Norint suprasti, kodėl šis perspėjimas skamba būtent dabar, reikia grįžti kelias savaites atgal. Lietuvos karinė žvalgyba jau anksčiau turėjo duomenų, kad Rusija svarsto galimybę atakuoti kritinę infrastruktūrą Baltijos regione, naudodama Ukrainos gamybos dronus.
Mechanizmas, kurį aprašo žvalgybos šaltiniai, yra iš pirmo žvilgsnio subtilus, tačiau savo esme labai grėsmingas. Rusija galėtų pasitelkti perimtus ar į rusiškas kopijas paverstus Ukrainos dronus, kad suklaidintų dėl tikrojo atakos šaltinio ir formaliai neigtų atakavusi NATO teritoriją. Kitaip tariant – jei ataka įvyktų naudojant Ukrainos kilmės techniką, viešoje erdvėje galėtų kilti abejonių, kas iš tikrųjų yra atsakingas, o tai savaime sukurtų politinę sumaištį ir suskaldytų Vakarų šalių bendrą poziciją.
Tokio scenarijaus tikslas, kaip nurodo analitikai, nebūtų tiesioginis karas – o sumaišties sukėlimas NATO viduje ir Vakarų paramos Ukrainai mažinimas.
Kodėl energetika – ne atsitiktinis pasirinkimas
Prezidentas savo kalboje sąmoningai pabrėžė būtent energetikos sektorių kaip svarbiausią apsaugos sritį. Tai nėra retorinis pasirinkimas – tai atspindi konkrečią Lietuvos strateginę logiką, formuotą pastaruosius kelerius metus.
Nausėda paminėjo du konkrečius projektus, kurie, jo teigimu, buvo įgyvendinti būtent siekiant sustiprinti šalies energetikos atsparumą: suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalą Klaipėdoje ir elektros tinklų sinchronizavimą bei integravimą į kontinentinės Europos elektros tinklą. Abu šie projektai sujungia vieną bendrą idėją – kuo mažesnę priklausomybę nuo Rusijos energetikos infrastruktūros, kuo daugiau alternatyvių jungčių su likusia Europa.
Būtent todėl, jei Rusija ieškotų taikinio, kuris turėtų didžiausią simbolinę ir praktinę vertę, energetikos infrastruktūra – elektros tinklai, dujų terminalai, jungtys su kaimyninėmis šalimis – atrodytų logiškiausias pasirinkimas: smūgis į vietą, kuri tiesiogiai reiškia Lietuvos nepriklausomybę nuo Rusijos energetikos sistemos.
Kas jau daroma šiai grėsmei atremti
Šis perspėjimas nėra pirmas kartas, kai tema iškyla viešumoje. Dar liepos viduryje, praėjus kelioms savaitėms nuo pirmųjų pranešimų užsienio žiniasklaidoje, Nausėda interviu BNS jau patvirtino turintis panašios informacijos. Tuomet prezidentas kalbėjo atsargiau, pabrėždamas neapibrėžtumą: „Jie nėra kažkaip tai identifikuojantys labai aiškiai vietą, laiką, nes to tiesiog neįmanoma nustatyti.”
Tačiau institucinis atsakas jau buvo pradėtas kur kas anksčiau. Prezidentūros atstovai patvirtino, kad papildomų priemonių kritinei infrastruktūrai apsaugoti imtasi dar gegužės mėnesį, po Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdžio. Tuomet VGT paragino kariuomenę kartu su Viešojo saugumo tarnyba toliau stiprinti oro erdvės gynybą, prioritetinį dėmesį skiriant antidroninės gynybos priemonėms ir kritinės infrastruktūros objektų apsaugai.
Svarbu ir tai, kad ši informacija nėra izoliuota Lietuvos žvalgybos išvada – NATO partneriai apie Rusijos svarstymus dėl galimų provokacijų Baltijos regione taip pat informuoti, o situacija nuolat stebima ir reguliariai raportuojama prezidentui.
Platesnis regioninis kontekstas
Ši grėsmė neapsiriboja vien Lietuva ar net vien sausumos infrastruktūra. Nuo 2022 metų Baltijos jūroje užfiksuota per 30 bandymų paveikti infrastruktūrą, ir dalis jų, deja, buvo sėkmingi – tokį skaičių anksčiau yra pateikęs Lietuvos energetikos ministras, kalbėdamas su Europos Parlamento delegacija. Būtent dėl šios pasikartojančios problemos su povandenine infrastruktūra NATO dar 2025 metais pradėjo operaciją „Baltic Sentry”, kurios metu Baltijos jūroje patruliuoja fregatos, patruliavimo lėktuvai ir jūriniai dronai, skirti strateginei infrastruktūrai saugoti.
Šis kontekstas svarbus, nes rodo, kad dabartinis prezidento perspėjimas nėra vienkartinis, izoliuotas signalas, o tęstinis, keletą metų trunkantis modelis, kuriame kabelių pjovimai, povandeninių jungčių pažeidimai ir dabar – potenciali dronų grėsmė sausumos infrastruktūrai – sudaro vieną platesnę, nuosekliai besivystančią saugumo problemą regione.
Ką tai reiškia paprastam žmogui
Verta atskirti du dalykus, kurie viešoje erdvėje kartais susilieja: tikslią, konkrečią grėsmę ir bendrą pasirengimo lygį. Nausėda pats liepos interviu pabrėžė, kad negali nurodyti nei konkrečios vietos, nei laiko, kada tokia provokacija galėtų įvykti – žvalgyba turi informacijos apie planavimo procesą, bet ne visada apie jo pabaigą.
Tai reiškia, kad šis perspėjimas nėra konkretus įspėjimas apie neišvengiamą ataką per artimiausias dienas, o veikiau strateginis signalas – tiek Lietuvos institucijoms, tiek NATO partneriams, tiek pačiai visuomenei – kad budrumo lygis dėl kritinės infrastruktūros apsaugos turi likti aukštas, nepriklausomai nuo to, ar konkretus incidentas įvyks rytoj, po mėnesio ar apskritai neįvyks.
Kitas klausimas, kuris lieka atviras: ar toks viešas, aiškus prezidento perspėjimas savaime yra atgrasymo priemonė – signalas, kad Lietuva ir jos sąjungininkai stebi ir yra pasiruošę – ar tai tiesiog sąžiningas visuomenės informavimas apie riziką, kurią valstybė jau seniai vertina kaip realią.
Dažniausiai užduodami klausimai
Kas yra netikros vėliavos operacija ir kokį pavojų ji kelia Lietuvai?
Netikros vėliavos operacija yra veiksmas, kai viena valstybė įvykdo ataką, tačiau sukuria įspūdį, kad tai padarė kita jėga. Remiantis žvalgybos duomenimis, egzistuoja rizika, jog tokios atakos prieš Lietuvos kritinę infrastruktūrą gali būti vykdomos naudojant ukrainietiškus dronus, siekiant sukelti politinę sumaištį ir suskaldyti Vakarų poziciją.
Kodėl Rusijos taikiniu gali tapti būtent Lietuvos energetikos sektorius?
Energetikos sektorius pasirinktinai vertinamas kaip didžiausią simbolinę ir praktinę vertę turintis taikinys, nes jis tiesiogiai reiškia Lietuvos nepriklausomybę nuo Rusijos energetikos sistemos. Sėkmingi projektai, tokie kaip SGD terminalas ar elektros tinklų sinchronizavimas, pavertė šią sritį strategine šalies atsparumo dalimi.
Kokių priemonių šalyje imamasi siekiant apsaugoti kritinę infrastruktūrą?
Atsakas į galimas grėsmes prasidėjo dar gegužės mėnesį po Valstybės gynimo tarybos posėdžio, kurio metu kariuomenė ir Viešojo saugumo tarnyba buvo paragintos stiprinti oro erdvės gynybą. Didelis dėmesys skiriamas antidroninėms priemonėms, o situacija yra nuolat stebima kartu su NATO partneriais.
