Trumpas ir Xi kuria karštąją liniją suskilusiame DI pasaulyje

JAV prezidentas Donaldas Trumpas ir Kinijos lyderis Xi Jinpingas 2026 m. rugsėjo 24 d. Vašingtone susitarė įsteigti specialią dirbtinio intelekto karštąją liniją. Ji skirta tam, kad abi valstybės galėtų perspėti viena kitą apie pavojingas arba nekontroliuojamas DI sistemas. Susitarimas atsirado tuo metu, kai JAV ir Kinijos konkurencija dėl procesorių, skaičiavimo galios, tiekimo grandinių ir DI valdymo taisyklių vis labiau dalija technologijų pasaulį į dvi stovyklas. Lietuvos skaitytojui tai yra pasaulio technologijų naujiena: dviejų didžiausių varžovių sprendimai formuoja sąlygas, kuriomis vystomos DI sistemos, kuriami lustai ir buriami tarptautiniai partnerių tinklai.

Tiesioginis kanalas rizikoms aptarti

Vašingtone pasiektas Trumpo ir Xi susitarimas yra konkretus bandymas sukurti ryšį siauroje, tačiau strategiškai jautrioje srityje. Karštoji linija numatyta ne bendram technologiniam bendradarbiavimui, o įspėjimams apie DI sistemas, kurios būtų laikomos pavojingomis arba taptų nekontroliuojamos. Taigi 2026 m. rugsėjo 24 d. susitikime sutarta dėl krizinių situacijų komunikacijos priemonės, nors platesnė konkurencija tarp valstybių tuo pat metu nesustoja. „The Business Times“ šį susitarimą nurodė kaip vieną svarbiausių Vašingtono susitikimo rezultatų. Pats tiesioginio kanalo sukūrimas reiškia, kad rizikų valdymas atskiriamas nuo ginčo dėl to, kas nustatys globalias technologijų taisykles ir kas kontroliuos svarbiausią DI infrastruktūrą.

JAV atmeta viršvalstybinį modelį

Tą pačią 2026 m. rugsėjo 24 d. Jungtinių Tautų Saugumo Taryboje Baltųjų rūmų Mokslo ir technologijų politikos tarnybos direktorius Michaelas Kratsiosas išdėstė JAV poziciją dėl DI valdymo. Jis pareiškė, kad Jungtinės Valstijos griežtai atmeta globalų supranacionalinį vadinamojo superintelekto valdymą. Vietoje tokio modelio Vašingtonas remia suverenių valstybių ir atsakingų įmonių kontrolę. Ši pozicija rodo, kad karštoji linija su Kinija nėra susitarimas kurti bendrą viršvalstybinę instituciją ar vienodą pasaulinę priežiūros sistemą. „The Economic Times“ pranešė, kad Kratsioso pareiškimas buvo paskelbtas būtent per Saugumo Tarybos diskusiją, kurioje DI klausimas buvo siejamas su valstybių atsakomybe ir kontrole.

Kinija buria 29 valstybių organizaciją

Kinija 2026 m. rugpjūtį kartu su 29 steigėjomis valstybėmis įkūrė Pasaulinę dirbtinio intelekto bendradarbiavimo organizaciją WAICO. Jos paskirtis pateikiama kaip siekis stiprinti besivystančių šalių įtaką ir kurti alternatyvią globalią DI valdymo sistemą. Skaičius čia svarbus: organizacija pradėta ne vien kaip dvišalis Pekino projektas, o kaip 29 steigėjų formatas. Toks valstybių telkimas vyksta tuo metu, kai JAV nepritaria vienam supranacionaliniam DI kontrolės modeliui. WAICO todėl tampa Kinijos pasirinktu keliu didinti savo vaidmenį tarptautinėse technologijų taisyklėse ir pasiūlyti valstybėms kitą bendradarbiavimo erdvę nei Vašingtono buriami partnerių formatai.

Vašingtono atsakas – „Pax Silica“

JAV savo partnerių tinklą pradėjo telkti anksčiau – 2026 m. birželį Vašingtone surengtame aukščiausiojo lygio susitikime pristatyta iniciatyva „Pax Silica“. Ji skirta patikimų partnerių tinklui, kuriuo JAV siekia užtikrinti DI tiekimo grandinių saugumą ir riboti proveržio technologijų nutekėjimą Pekinui. Tai reiškia, kad varžybos apima ne vien DI programų kūrimą. Svarbi ir techninė bazė: procesoriai, jų tiekimo maršrutai bei galimybė kontroliuoti, kam pasiekia pažangiausia aparatinė įranga. „South China Morning Post“ aprašė tiek WAICO įkūrimą rugpjūtį, tiek birželį pristatytą „Pax Silica“ formatą, todėl abu blokai matomi kaip lygiagrečios pastangos telkti tarptautinius partnerius skirtingomis kryptimis.

„Alibaba“ žada tris kartus didesnį našumą

Technologinė konkurencija vyksta ir konkrečių lustų lygiu. Kinijos technologijų bendrovė „Alibaba“ 2026 m. rugsėjį pristatė DI procesorių „Zhenwu V900“. Bendrovė teigė, kad naujasis procesorius užtikrina tris kartus didesnį našumą nei ankstesnės kartos mikroschemos. Toks teiginys įgauna platesnę reikšmę dėl Kinijos tikslo mažinti priklausomybę nuo JAV sankcionuojamos aparatinės įrangos. Triskart našumo prieaugis yra bendrovės pateiktas palyginimas su ankstesne karta, o ne visos Kinijos DI infrastruktūros matas. Vis dėlto jis rodo, kad vietinių procesorių plėtra tampa viena iš praktinių priemonių atsakyti į eksporto kontrolę. Apie „Zhenwu V900“ pristatymą rugsėjį rašė „Firstpost / Vantage“.

Neoficialūs keliai išlieka svarbūs

Kinijos pastangos kurti savus procesorius nereiškia, kad JAV technologijų reikšmė jau išnyko. Organizacijos „Epoch AI“ 2026 m. rugsėjo tyrime vertinta, kad maždaug trečdalis, o gal net didžioji dalis Kinijoje naudojamos DI skaičiavimo galios vis dar remiasi neoficialiais keliais ir per trečiąsias šalis įvežtais JAV bendrovės „Nvidia“ procesoriais. Toks vertinimas apima platų intervalą – nuo maždaug vieno trečdalio iki galbūt daugiau nei pusės skaičiavimo galios, todėl jis neleidžia pateikti vieno tikslaus procento. Tačiau pats tyrimo rezultatas išryškina neatitikimą tarp technologinio savarankiškumo tikslo ir dabartinės priklausomybės nuo užsienio lustų. Tyrimą 2026 m. rugsėjo 17 d. aptarė „Tom’s Hardware“.

Trumpo požiūris į DI lenktynes

Rugsėjo 13 d. Donaldas Trumpas viešai pareiškė: „Kas laimės DI lenktynes, tas valdys pasaulį.“ Šiuo pasisakymu jis atmetė siūlymus dėl saugumo lėtinti technologijų plėtrą ir DI varžybas palygino su strateginio pranašumo siekiu šaltojo karo metu. Ši citata paaiškina, kodėl JAV politika DI srityje vienu metu apima du skirtingus veiksmus: Vašingtonas sutinka su Pekinu kurti kanalą pavojams aptarti, bet tuo pačiu buria „Pax Silica“ partnerius ir siekia riboti proveržio technologijų patekimą į Kiniją. „The Business Times“ Trumpo rugsėjo 13 d. žodžius paskelbė rugsėjo 21 d. Konkurencija jo vertinime pateikiama kaip kova dėl pasaulinės galios, o ne tik dėl rinkos dalies technologijų sektoriuje.

Penkerių metų planas orientuotas į savarankiškumą

Kinijos 15-ajame penkerių metų plane, apimančiame 2026–2030 m., visapusiškas technologinis savarankiškumas įvardytas esminiu ekonominės strategijos tikslu. Plane numatoma visiškai mažinti priklausomybę nuo užsienio mikroprocesorių ir programinės įrangos. Vadinasi, „Alibaba“ procesoriaus pristatymas ir tarptautinės WAICO struktūros kūrimas vyksta platesniame penkerių metų politiniame bei ekonominiame kontekste. Tikslas nėra vienas konkretus lustas ar viena organizacija – kalbama apie siekį penkerių metų laikotarpiu keisti priklausomybės nuo užsienio technologijų mastą. Apie technologinį savarankiškumą kaip pagrindinę 2026–2030 m. plano kryptį rugsėjo 24 d. rašė „The Business Times / Fortune“.

Trečiosios šalys mėgina išlaikyti pasirinkimą

Dviejų technologinių blokų formavimasis trečiosioms šalims nebūtinai reiškia greitą ir vienkartinį pasirinkimą. Kazachstano pavyzdys rodo kitą kelią: 2026 m. rugpjūtį ši valstybė įstojo į Kinijos WAICO, tačiau kartu prisijungė ir prie JAV „Pax Silica“ formato diskusijų. Šie du veiksmai vyko tą patį mėnesį, kai WAICO pradėjo veikti su 29 steigėjomis valstybėmis. Kazachstano dalyvavimas abiejuose formatuose parodo, kad šalys gali siekti santykių su abiem konkuruojančiomis technologinėmis ekosistemomis. Vis dėlto JAV ir Kinijai stiprinant atskirus aljansus, procesorių tiekimo kontrolę bei skirtingus DI valdymo modelius, tokio manevravimo erdvė tampa pagrindine tarptautinės technologijų politikos dilema.

Karštoji linija nepanaikina susiskaldymo

Rugsėjo 24 d. Vašingtone sutarta DI karštoji linija sukuria mechanizmą įspėjimams apie pavojingas ar nekontroliuojamas sistemas, tačiau ji nekeičia kitų tą pačią vasarą ir rugsėjį išryškėjusių krypčių. Kinija kuria WAICO su 29 steigėjomis valstybėmis ir savo 2026–2030 m. plane akcentuoja technologinį savarankiškumą. JAV remia nacionalinės bei įmonių atsakomybės modelį, telkia „Pax Silica“ partnerius ir riboja pažangių technologijų nutekėjimą Pekinui. Tuo pat metu Kinijos DI skaičiavimo galia, pagal „Epoch AI“ vertinimą, dar reikšmingai priklauso nuo „Nvidia“ procesorių, o vietos įmonės, tokios kaip „Alibaba“, siekia šią priklausomybę mažinti naujais lustais. Šios priešingos kryptys ir apibrėžia gilėjantį technologinį susiskaldymą.

Šaltiniai

• Firstpost / Vantage – 'Most Powerful AI Chip': China's Alibaba Challenges US Dominance Ahead of Trump-Xi Summit
• The Business Times – Xi-Trump meeting: How US-China AI rivalry is pushing China's tech industry forward
• South China Morning Post – US-China AI rivalry needn't preclude cooperation
• The Economic Times – 'We totally reject global control': China fires back at US in fiery 'Superintelligence' debate at UN
• Tom's Hardware – Investigative report details how export-restricted Nvidia AI chips reach China
• AI tribalism: US-China rivalry is dividing a global technology – firstpost.com